Dvasia ir žodis

Raginimas įsiklausyti (1)

Mat, kas turi, tam bus duota, ir jis turės su pertekliumi, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. Aš jiems kalbu palyginimais todėl, kad jie žiūrėdami nemato, klausydami negirdi ir nesupranta. Jiems pildosi Izaijo pranašystės žodžiai: „Girdėti girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite.

Advento lūkesčiai: Dievo karalystė pagal Jėzų iš Nazareto (II dalis) (1)

Krikščionys Jėzų iš Nazareto laiko Mesiju - tai pabrėžia graikiškas Kristaus titulas, pasiskolintas iš hebrajų kalbos (hbr. Māšijah, gr. Christos, pažodžiui - Pateptasis). Mes tikime, jog Jėzaus Kristaus gyvenimas įkūnijo visas mesijines Senojo Testamento pranašystes, o Jo mirtis ir prisikėlimas atvėrė kelią į Dievo karalystę kiekvienam, tikinčiam Jėzų kaip Kristų ir išpažįstančiam Jį savo Viešpačiu.

Advento lūkesčiai: Dievo karalystė pagal hebrajus ir romėnus (I dalis) (3)

Advento refleksijos, skatindamos deramai pasitikti ateinantį Karalių, žadina iš dvasinio miego, kurį nugalėti ypač sunku prieš užtekant Aušrinei žvaigždei. Kristus ateina kaip vagis naktį. Ir tik budintieji - tokie kaip piemenys Betliejaus laukuose, Simeonas ar pranašė Ona Jeruzalės šventykloje - Jo atėjimo nepramiega.

Koks Viešpaties veidas? (2)

Keletas faktų ir skaičių

Vilties festivalio programa

Žodžio vykdytojai

Į Lietuvą atkeliauja Vilties festivalis

Nuo tuštumos prie prasmės (3)

Palyginimas apie sėjėją (3)

Štai sėjėjas išėjo sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.

De profundis (iš gilybės)

Tiesos pažinimo reikšmė (5)

Pradedant Naujojo amžiaus guru ir baigiant populiarių atlikėjų dainų tekstais, šiandien garsiai deklaruojama, jog svarbiausia - tik tikėti. Anot „Švyturio" reklamos, - „tikėk, kuo tiki". Nesvarbu, ar tikima savo neišnaudotais potencialais, ar visatos energija, kokiu nors dievu, ar lietuvišku alumi. Svarbiausia ne tikėjimo turinys, bet veiksmas.

Tarno samprata

Kiekvienas kūrinys pašauktas atlikti tai, kuo jis buvo pašauktas būti: paukštis - skristi, žuvis - plaukti; žmogui (kaip pastebi Jobas) skirta sunkiai gimti ir dirbti taip, kaip kibirkščiai lemta kilti aukštyn. Nors žmonės yra tos pačios prigimties, vis tik esama skirtingų pašaukimų: karaliams duota valdyti, šeimininkams - mokyti ir įsakinėti, tarnams - paklusti.

Duona draugui

Tikėjimo dramos eskizai

Kaip išsigelbėti be skelbėjo?

Žmonės pamažu išeina... Štai prieš kelias savaites Anapilin išėjo du mano pažinoti žmonės - vienas žuvo per autoįvykį, kitas mirė pasenęs, iškamuotas ligų. O kiek per tas kelias savaites šį pasaulį apleido mums nepažįstamų žmonių..?

Vilties festivaliui artėjant - dirbkime evangelisto darbą ir mes  (1)

Šių metų spalio 28-30 dienomis Vilniuje, Siemens arenoje, vyks didžiulis evangelizacinis renginys - Vilties festivalis (išsami informacija apie jį pateikiama tinklapyje  http://www.viltiesfestivalis.lt/).

Sveika akis (8)

Laimės žiburys (1)

Universiteto baigimas: finišo linija?

Kalba, sakyta š. m. gegužės 1 d. LCC tarptautiniame universitete per diplomų teikimo ceremoniją absolventams

Nuoširdžiai dėkoju laikinai universiteto rektorės pareigas einančiai dr. Marlene Wall, kuri pakvietė mane pasisakyti per šią diplomų teikimo ceremoniją.

Prisikėlimo tikrumas (1)

Žinia apie Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių šiandien daugeliui žmonių, netgi tikinčių, yra labiau panaši į mistinę legendą, negu į tikrą istorinės praeities įvykį. Norėdami suvokti Jo prisikėlimo realumą, turime įsisąmoninti, kad Jėzus iš Nazareto buvo konkretus istorinis asmuo - žmogus, išoriškai niekuo nesiskiriantis nuo kitų žmonių.

Tikėjimas ir tautiškumas (II) (15)

Du klausimai

Įkopus į dar vieną tarnystės kalną (12)

Sutuokta šalis (3)

Žvilgsnis į ateitį

Tikėjimas ir tautiškumas (I) (1)

Esame ne vieni (1)

Krikščioniško gyvenimo dėsnis (1)

Kristus - mūsų ramybė (3)

Minčių ganyklos

Į šviesą (8)

Švęskime Kalėdas (14)

Gera mums čia būti

Ko mus moko malda Tėve mūsų?

Norėčiau pasidalinti kai kuriomis įžvalgomis, kurios gimė mąstant apie maldą „Tėve mūsų".

Turiu pripažinti, kad iki tam tikro laiko nesupratau, kokią gilią bei turtingą prasmę turi kiekvienas šios maldos žodis.

Šlovinga ateities vizija ir Dievo tautos dabartis

Bažnyčia kaip gyvenimo būdas (1)

Krikščionybės stiprybė

Pamaldus skaitytojas (1)

Pakviesti į svečius, kartais klausiame: „O kaip pas jus atvykti?" Svetingi šeimininkai ima gyvai pasakoti apie maršrutą, kurio turime laikytis: važiuoti plentu iki ženklo, po to sukti į žvyrkelį ir, pavažiavus iki didelio geltono namo, - į kairę.

Džiaugsmo gėlė Dievo Avinėliui (3)

(Nuotr. Liutauro Bilevičiaus) Homilija šviesiam Gintauto Abariaus atminimui, sakyta šv. Kotrynos bažnyčioje rugpjūčio 26 d.

Klaidingos dvasingumo paieškos (10)

Jau daugiau nei metus Kauno bendruomenėje nagrinėjome pirmąjį apaštalo Pauliaus laišką korintiečiams ir galiausiai šią Šventojo Rašto studijų atkarpą įveikėme. Noriu apžvelgti kai kurias, dėmesį patraukusias, apaštalo Pauliaus mintis, visų pirma skirtas korintiečiams, tačiau galinčias pamokyti ir mus.

„Aš meldžiu už juos"

Tikėjimo vaisiai (4)

Pradėdami kalbėti apie tikėjimo vaisius, visų pirma keliais sakiniais aptarkime, kodėl norime būti vaisingi.

Vaisingumo palaiminimas

Pirmame Biblijos skyriuje užrašyti Kūrėjo žodžiai, kuriais Jis palaimino savo kūrinius - žmones: Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.

20 metų ištikimos ir vaisingos tarnystės (3)

Ką liudija mūsų santykiai? (1)

Ar Šv. Raštas smerkia homoseksualizmą? (15)

Vieno kūno nariai (2)

Apie bažnyčios misiją

Apie paklusnumą (1)

Kai aukojame, meldžiamės ir pasninkaujame (14)

Prisikėlimas (4)

Ką mums šiandien reiškia Kristaus prisikėlimas iš numirusių? Kokiais palyginimais galėtume tai išsakyti?

Kodėl taip klausiu? Todėl, kad mes viską suvokiame savo patirties pagrindu.

Abraomo ir Izaoko šuliniai (23)

Artumo dovana

Maldos pamokos (2)

Jėzus Kristus visą žmogaus gyvenimą palygina su namo statyba, o savo žodžius - su teisinga statybos instrukcija. Jeigu žmogus įsiklauso į Kristaus žodžius ir pagal juos elgiasi, jo gyvenimas bus panašus į tinkamai pastatytą namą, kuris nesugrius net ekstremaliausiomis sąlygomis.

Sąžinės samprata Naujajame Testamente (II) (12)

Sąžinės samprata Naujajame Testamente (I) (4)

Stiprinti sienas ar griauti? (1)

Mieli krikščionys, broliai ir sesės Jėzuje Kristuje,

Šią savaitę drauge dėkojame Dievui už suteiktą laisvės dovaną ir meldžiame vienybės krikščionių bažnyčioms bei santarvės visai mūsų tautai.

2010-uosius pasitinkant (1)

Pamokslas, sakytas Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis“ per naujametinį tarnavimą

Apžvelgiant praėjusius metus, gan įprasta remtis žvaigždėmis. Tačiau Bažnyčiai gyvūnų vardais žymimi metai - nei jaučio, nei tigro - nelemia nieko blogo ir nieko gero. Krikščionys pavaldūs ne žvaigždėms, bet jas Sukūrusiam. Ir geru, ir blogu metu priklausome Viešpačiui Jėzui Kristui.

Jei būčiau ten (1)

Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

Ko laukiame Kalėdoms?

Ir vis dėlto Kalėdos - tai tarsi viltį pranašaujanti šventė, kurios žmonės ilgisi.

Advento pamokos (115)

Keli didieji sielos poreikiai  (8)

Pažinti Šventąją Dvasią (76)

Kauno „Tikėjimo žodžio" bendruomenėje jau kurį laiką nuosekliai gilinamės į apaštalo Pauliaus pirmąjį Laišką korintiečiams. Skyrius po skyriaus atėjome iki dvyliktojo, kuriame Paulius aiškina Korinto tikintiesiems apie skirtingus Šventosios Dvasios pasireiškimus.

Išdidumo spąstai (27)

Pastaruoju metu skaitydamas Šventojo Rašto antrąją Kronikų knygą, kurioje pasakojama apie monarchinį Izraelio istorijos etapą, pradedant nuo karaliaus Saliamono ir baigiant paskutiniu karaliumi Sedekiju, atkreipiau dėmesį į dažnai Judo karalių gyvenime pasitaikiusią ydą - išdidumą.

Kristaus Evangelijos esmė (50)

Ateik, Šventoji Dvasia! (102)

Geri darbai  (9)

Krikščionybės išskirtinumas (77)

Religija pateikia atsakymus į esminius žmogaus egzistencijos klausimus. Atsakymai patenkina ne visus.

Meilės tarnystė  (32)

Meilė turi būti tikra. Meilė tikra tada, kai galima atvirai kalbėti, kai siūlomasi padėti, kai mokomasi jautrumo kitam, kai su vargšu elgiamasi kaip su lygiu, kai savo artimui sakoma: „Tu esi". Motina Teresė

Mūsų bendruomenėse nuo pat jų atsiradimo pradžios tarnystė buvo svarbi.

Ką turėjo žinoti korintiečiai? (23)

Apie poilsį (9)

Išgirdus žodį poilsis, gali kilti mintis, ar laikas dabar krikščionims kalbėti apie poilsį. Laikas ar ne - priklauso nuo to, kaip suprantame šį žodį: ar kaip užguiti vergai, kurių noras pasiilsėti vadinamas tinginyste, ar kaip vien kūniškų džiaugsmų ieškantys žmonės, ar kaip tikintieji (sakydamas „tikintieji", turiu omenyje žmones, pažįstančius savo Kūrėją).

Apie vaikų ir tėvų pareigas (10)

Apie namų grupelių svarbą  (43)

Kas trukdo girdėti?

Krizė, kaip Dievo teismas (15)

Vienas dažniausiai skambančių žodžių šiomis dienomis yra krizė. Apie ją šneka visi - pradedant politikais bei ekonomistais ir baigiant taksi vairuotojais.

Kas teikia mums džiaugsmą? (15)

Kiekvienas žmogus, sąmoningai ar ne, atkakliai siekia laimės, džiaugsmo, ieško ramios, saugios prieplaukėlės, kurioje galėtų ilgam prišvartuoti savo gyvenimo laivelį, po varginančių ieškojimų atsidusti ir, kaip vieno Jėzaus palyginimo herojus, konstatuoti pagaliau pasiektą taip geidžiamą, nerūpestingą sielos būseną:

Vienybės kaina (79)

Sumanymas rašyti apie krikščionių vienybę bei jos kainą kilo mums Kauno bendruomenėje pradėjus nagrinėti apaštalo Pauliaus Pirmąjį laišką korintiečiams.

„Ganytojas" - dvasinės vienybės pranašas ir šauklys - sulaukė 300-ojo numerio (1)

Apie Dievo žvilgsnį ir mūsų samprotavimus (16)

Prie ežero (4)

Apie drąsą dirbti Dievui (116)

Apie atgailą, atsivertimą ir atgimimą (10)

Kas mūsų artimas? (32)

Štai atsistojo vienas Įstatymo mokytojas ir, mėgindamas Jį, paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?" Jis tarė: „O kas parašyta Įstatyme? Kaip skaitai?" Tas atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela, visomis savo jėgomis ir visu savo protu, ir savo artimą kaip save patį".

Susitikimas (3)

Kai eini susitikti su žmogumi, kurio niekada nepažinojai ir nematei, bet nuojauta kužda, jog tas susitikimas bus kažkuo reikšmingas, apima vidinis jaudulys. Panašiai jautiesi rašydamas apie brangią asmeninę patirtį, kuri, tavo manymu, gali kam nors pasitarnauti.

Kaip kovoti su nuodėme? (1)

Geras išpažinimas (1)

Pauliaus malonės teologija (II) (107)

Pauliaus laiškuose „charis" yra centrinė sąvoka, aiškiausiai atskleidžianti, kaip Paulius supranta išganymo įvykį (Hansas Conzelmannas).

Įstatymo ir malonės antitezė

„Aš stebiuosi, kad jūs nuo To, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos evangelijos" (Gal 1, 6).

Pauliaus malonės teologija (I) (57)

Šių metų sausio 24 d. Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje, vyko ekumeninė konferencija apaštalo Pauliaus metams paminėti. Pastoriaus Giedriaus Saulyčio pranešimo tekstą mielai pateikiame Ganytojo skaitytojams.

Malonė yra nesuvokiama tiesa, jog Dievas yra patenkintas žmogum, ir kad žmogus gali džiaugtis Dievu. Tik tuomet, kai malonė yra suvokiama kaip nesuvokiama, ji yra malonė. (Karlas Bartas)

Iškelta reformacijos vėliava, arba seminarą evangeliniam paveldui pažinti prisiminus (II) (9)

Nusižeminimo keliu (15)

Iškelta reformacijos vėliava, arba seminarą evangeliniam paveldui pažinti prisiminus (I) (21)

Vynmedis ir šakelės (1)

Tarp Advento ir Paruzijos (32)

Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių (47)

Artėja Kalėdų laikas, kai vėl, kaip ir kiekvienais metais, skaitome ir apmąstome Jėzaus gimimo istoriją. Dažnai būna taip, jog visas mūsų dėmesys nukrypsta į tvartelyje apsistojusią jauną šeimą ir ką tik gimusį, ėdžiose paguldytą kūdikį.

Tarno rankšluostis ar karaliaus skeptras? (32)

Lažybos iš tikėjimo (5)

Pasigedau skaistyklos ten, kur ji turėtų būti

T. Vilucko straipsnis pasižymi nuoseklumu. Pagrindimo skaistyklos doktrinai autorius ieško ne Šventajame Rašte, bet Bažnyčios tėvų raštuose.

Post scriptum skaistyklos tema

Kaip krikščionis evangelikas esu įsitikinęs, jog skaistyklos dogma yra svetima Šventajam Raštui ir buvo formuojama kur kas daugiau remiantis filosofinėmis Antikos sistemomis, o ne sukrikščionintu judaistiniu paveldu.

Kodėl evangelikai neieško skaistyklos ten, kur jos nėra? (26)

Dvi galimybės (63)

Nueitą kelią prisimenant (III) (24)

Tie, kas bandė vertinti Tikėjimo žodžio raidą, rašydami apie ankstyvąją šio judėjimo fazę, nutyli labai reikšmingą faktą: ką tik susikūrusi nepriklausoma bažnyčia ėmėsi leisti ekumeninį laikraštį Tikėjimo žodis.

Nueitą kelią prisimenant (II) (19)

·        gimimo - ugningos evangelizacijos (1988~1992);

·        tarnystės plėtimo - bažnyčių ir įvairių tarnavimų steigimo (1993~2000);

·        pažinimo gilinimo - teologijos studijų, ekumeninės laikysenos puoselėjimo (2001~2008).

Tikra bažnyčia (2)

Kažkas yra pasakęs, jog religija ir tikėjimas - du vienos upės krantai, bet perplaukia ją, deja, ne kiekvienas.

Nueitą kelią prisimenant (I) (25)

Jėzus - mūsų mokytojas (8)

Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus". Jie Jam atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome.

Aš ir mano artimo skausmas (7)

Apie gerą toną (19)

Dieviškas teisingumas (29)

Apie ką susimąstome gedulo namuose? (34)

Mokykimės Viešpaties baimės (50)

Prasmės ieškojimas gyvenimo tuštybėje, arba dr. Wilemo VanGemereno seminarą prisiminus (54)

Neperskaityti ženklai  (48)

Viešpats yra gražus (13)

Bendruomeniškumas ir bažnyčios iššūkiai (36)

Prinokę pjūčiai (13)

Dievo valios beieškant (2 dalis) (13)

Kartais būna, kai mes nesuprantame savo kelio, nežinome, kokie Dievo planai mums. Tai gali būti labai svarbūs klausimai, pavyzdžiui, ar važiuoti gyventi ir dirbti į užsienį, ar keisti darbovietę, kokią profesiją pasirinkti, kur tarnauti, kokią bendruomenę lankyti ir pan. Ir kaip tuomet išgirsti Dievo patarimą?

Dievo valios beieškant (1 dalis) (2)

Šventoji Dvasia, mūsump ateik (19)

Apie vėją kalba arba sinoptikai, arba poetai. Apibūdina jį skirtingai.

Apgaulingas žinojimas (2)

Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis. Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: „Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo".

Kalbėkite, aš klausau (13)

Kai šviežiai nutinkuotą, šviesiomis spalvomis dailiai nudažytą pastato  sieną  kažkas išmargina sunkiai suprantamais hieroglifais, mane suima pyktis.

Ypatinga misija (20)

Pagaliau Jėzus pasirodė visiems vienuolikai, kai jie sėdėjo už stalo. Jis barė juos už jų netikėjimą ir širdies kietumą, kad netikėjo tais, kurie buvo matę Jį prisikėlusį. Jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.

Kaip gyventi geismų valdomame pasaulyje? (9)

Tikėjimo Žodis tavo sielos išganymui (34)

Paraginimo žodis (1)

Aš maldauju jus, broliai, kantriai priimkite šį paraginimo žodį: juk parašiau jums trumpai (Hbr 13, 22).
Tai viena paskutinių Laiško hebrajams eilučių. Šie žodžiai parodo, kokio tikslo siekė laiško autorius.

Brangi, tačiau ar deramai branginama? (6)

Pažanga gėdos nedaro (26)

Kaip prarasta tiesa sugrįžo (32)

Tam, kuris gali jus sustiprinti pagal mano Evangeliją ir Jėzaus Kristaus skelbimą, pagal apreiškimo paslaptį, nutylėtą nuo pasaulio pradžios, bet dabar atskleistą ir pranašų raštais amžinojo Dievo įsakymu paskelbtą visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui, - vienam išmintingajam Dievui per Jėzų Kristų šlovė per amžius! Amen. (Rom 16, 25-27).

Po Kalno pamokslo, arba apie Jėzaus darbus (98)

Te mūsų tikėjimas kartą ir visiems laikams atsiremia į Dievą, ir mes patys visiškai Jam atsiduokime, žinodami, jog Jis mūsų neapvils. <...> Viskas įmanoma tam, kuris tiki; bet lengviau bus tam, kuris dar ir viliasi, ir dar lengviau tam, kuris dar ir myli. Visgi lengviausia tam, kuris kantriai puoselėja visas tris dorybes drauge - tikėjimą, viltį ir meilę.

Brolis Laurencijus, Apie Dievo buvimo praktikavimą

„Sola Dei Gloria", arba pirmasis Dievo įsakymas (48)

Pirmasis Dievo įsakymas skamba taip:

 „Aš esu Viešpats, tavo Dievas, kuris tave išvedžiau iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėk kitų dievų šalia manęs" (Iš 20, 2-3).

Vyriausiasis kunigas (1)

Bet iš to, ką sakome, svarbiausia yra štai kas: mes turime tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris danguje atsisėdo Didybės sosto dešinėje ir tarnauja šventykloje bei tikroje palapinėje, kurią pastatė ne žmogus, o Viešpats (Hbr 8, 1-2).

Žmonių ir Dievo Evangelija (31)

      „Jei tada kas nors jums sakys: „Štai čia Kristus", arba: „Jis tenai!", - netikėkite, nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius. Todėl būkite atidūs" (Mk 13, 21-23).

Maži žmonės, didis Viešpats (26)

Kai suaugusieji, ypač vyrai, kalbasi rimtom temom, manoma, kad vaikams ten nėra ką veikti, - vyrai turi spręsti svarbius klausimus, o vaikai žaisti su žaisliukais, valgyti arba miegoti. Neįprasta, kai grupelė barzdotų dėdžių stovi rateliu aplink mažą vaiką ir klausosi pamokslo apie tai, kaip patekti į Dievo karalystę.

Žmogiškumo paradoksas (2 dalis) (4)

Žmogiškasis nuodėmingumas

Štai ką kalbėjo Jėzus:

   Sušaukęs visus žmones, Jėzus kalbėjo: „Paklausykite manęs visi ir supraskite: nėra nieko, kas, iš išorės patekęs į žmogų, galėtų jį suteršti. Žmogų suteršia vien tai, kas iš žmogaus išeina...

Nesenstantys žodžiai (2)

Todėl, kaip Šventoji Dvasia sako: „Jei šiandien išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje, kur jūsų tėvai gundė mane, mėgino ir matė mano darbus per keturiasdešimt metų. Todėl Aš užpykau ant tos kartos ir pasakiau: „Visada jie klysta savo širdyje ir nepažino mano kelių". Taigi Aš prisiekiau savo rūstybėje: „Jie neįeis į mano poilsį!" (Hbr 7, 11).

Žmogiškumo paradoksas (1 dalis) (51)

Senajame Testamente du kartus klausiama ir du kartus atsakoma į klausimą, kas yra žmogus (tai yra, ką reiškia būti žmogumi). Ir abiem atvejais tuo išreiškiama nuostaba, netgi netikėjimas, kad Dievas tiek daug dėmesio skiria savo kūriniui.

De imitatione Christi, arba šventumo troškulys (109)

Kalbant apie šventumą, nesunku nugrimzti į moralizavimą: daryk tai, nedaryk šito... Vengdami moralų, pamokslininkai stengiasi neliesti ir pačios temos. Šventumas neretai siejamas su išore - ką vilkėti, ką valgyti, kaip šukuotis ir t.t.

Krikščionis ir Dekalogas (29)

Nepraplaukime pro šalį

Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse, tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą (Hbr 1, 1-4).

Žuvis pūva nuo galvos (40)

Ką veikia velnias?

Teko skaityti vieną straipsnį, iš kurio įsiminiau tokį autoriaus pastebėjimą:

„Jeigu aš būčiau velnias, kaip įmanydamas stengčiausi sujaukti, suskaldyti bažnyčios mąstymą. Aš siekčiau, kad Dievo žmonės pasimestų ir nebežinotų, kas jie yra ir kodėl jie yra šiame pasaulyje.

Ar visi - šventieji? (196)

Į ką panaši šeima? (21)

Išmintis šaukia (39)

„Melskitės taip..." (36)

Tokiais žodžiais Viešpats Jėzus pradeda savo mokinius mokyti melstis malda, kuri ilgainiui krikščionių imta vadinti „Tėve mūsų".

Šventumo link (12)

Turto ir skurdo dilema (2)

Puoselėkime savo tikėjimą

Pradėdamas galėčiau cituoti daugybę Naujojo Testamento eilučių, kalbančių apie tikėjimą, kaip vienintelį dievoto gyvenimo būdą. Štai tik kelios iš jų: Teisusis gyvens tikėjimu (Rom 1, 17). Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui (Hbr 11, 6). Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu (2 Kor 5, 6). Štai pergalė, nugalinti pasaulį - mūsų tikėjimas! (1 Jn 5, 4). Visa Dievo malonė mus pasiekia per tikėjimą.

Kartoju, būkime dėkingi

Yra dalykų, kuriuos mums nuolat reikia priminti, nes žmogus linkęs užmiršti net tai, kas yra jo sielai gera ir naudinga. Būtent dėl šios priežasties nusprendžiau prie kadaise šiame laikraštyje spausdinto straipsnio pavadinimo „Būkime dėkingi" pridėti žodį „kartoju" ir prisiminti vieną svarbiausių krikščionio nuostatų -dėkingumą.

Tikroji šviesa

Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.<...> Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per Jį atsirado, bet pasaulis Jo nepažino. Jis atėjo pas savuosius, ir savieji Jo nepriėmė (Jn 1, 5. 9-11).

Protas ir jausmai (2 dalis) (1)

Krikščioniška mokinystė apima visą žmogų. Turime mylėti Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis [1]. Mūsų protas turi būti atnaujintas [2] , jausmai išgryninti [3] , sąžinė švari [4] , o valia pavesta Dievo valiai [5] . Mokinystė reiškia, kad visą pažinimą apie save pavedame visam tam, ką žinome apie Dievą.

Branginkime savųjų susirinkimą

Šiandienos visuomenėje sparčiai plinta individualistinės nuotaikos, žmonės užsidaro savo šeimos rate, vengia artimų bičiulysčių, bendrystės su kitais žmonėmis, nori atsiriboti nuo visko aplinkui, kad niekas nedrumstų privatumo, vertina labiau daiktus nei žmogų. Vyraujant tokioms tendencijoms, nejučia ir mes, krikščionys, pamažu liaunamės  vertinę bendruomeniškumą.

Protas ir jausmai (1 dalis)

Krikščioniška mokinystė apima visą žmogų. Turime mylėti Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis [1]. Mūsų protas turi būti atnaujintas [2] , jausmai išgryninti [3] , sąžinė švari [4] , o valia pavesta Dievo valiai [5] . Mokinystė reiškia, kad visą pažinimą apie save pavedame visam tam, ką žinome apie Dievą.

Kai Dievo šlovė iškeičiama (1)

Dievo šlovės ir rūstybės tema yra visiškai svetima šiandienos žmogui. Modernus, išsilavinęs žmogus daug laiko skiria sau - savianalizei, saviraiškai, savivertei ugdyti ir nemažą gyvenimo dalį praleidžia vystydamas horizontalius santykius, dažniausiai vartotojiško charakterio, t.y. bendraudamas su tais žmonėmis, kurie gali būti naudingi kylant šlovės ir karjeros laipteliais, įsigyjant geidžiamų saugusiųjų „žaislų": namą, naujos markės automobilį, vilą Ramiojo vandenyno saloje ir t.t. Tuo tarpu apie vertikalių santykių svarbą pagalvoja nedažnas.

Viskas priklauso Viešpačiui (2 dalis)

Aukojimo būdai

• Vadovų pavyzdys

Iš pat pradžių Dovydas smulkiai išdėsto savo indėlį į šventyklos statybą: „<...> aš atidėjau savo Dievo Namams, kiek pajėgiau <...>" (1 Met 29, 2). Po to priduria, kiek dar yra suplanavęs prisidėti: „<...> atiduodu savo Dievo Namams savo aukso bei sidabro sankaupas" (1 Met 29, 3). Tik tada ragina ir tautą duoti savo dalį

Nu­si­dė­jė­liai su­py­ku­sio Die­vo ran­ko­se

Turbūt visų garsiausias pamokslas, kada nors pasakytas Amerikoje, yra Džonatano Edvardso (Jonathan Edwards, 1703-1758) pamokslas „Nusidėjėliai supykusio Dievo rankose".

Vis­kas pri­klau­so Vieš­pa­čiui (1 dalis)

Stebuklai vakar ir šiandien

Sakoma, kad šiandien žmogaus niekuo nebenustebinsi. Galime iš dalies su tuo sutikti, nes nemažai žmonių iš tiesų yra sotūs nuo visokių šou, reklaminių triukų, pramogų ir gyvena apsiginklavę galinga ir nepaprastai protinga šiuolaikine technika.

Kuo pavojinga malonė?

Kaip galima sakyti, kad malonė - pavojinga? Argi „stulbinanti malonė“ nėra krikščioniško tikėjimo esmė? Taip, tačiau krikščionių tikėjimas yra šis tas daugiau nei vien malonė. Bet koks tikėjimo kraštutinumas tampa pavojingas. Krikščionių mokyme svarbu ne tik išsaugoti teisingus įsitikinimus, bet ir išlaikyti deramą jų pusiausvyrą.