Liudijimas
- Dvasia ir žodis
- Priedas
- Krikščionybės istorija
- Pastoracija
- Šeima
- Jums, jaunuoliai
- Muzika
- Aktualijos
- Evangelija ir kultūra
- Liudijimas
- Kultūra
- Tarnystė
- Pažintis
- Refleksijos
- Dvasingumas
- Apologetika
- Kristaus mokymo pagrindai
- Teologija
- Visuomenė
- Teologinė polemika
- Ekumenizmas
- Pasaulis
- Komentarai
- „Vaiku kalėdos“
- Vilties festivalis
![]() |
2011-01-31
Po klinikinės mirties (6)Bėga laikas ir daugelis gyvenimo įvykių, atnešusių džiaugsmą, skausmą ar vargą, tiesiog pasimiršta. Vis dėlto labai norėtųsi nepamiršti Dievo gerumo ir stabtelėjus papasakoti Jums apie Viešpaties suteiktą malonę GYVENTI. |
![]() |
2010-02-17
Mus apsaugojo Dievas (1)Mielieji, spausdiname mūsų sesės Karolinos Kirilko liudijimą apie jos kelionę į Haitį su būriu misionierių ir kaip Dievas juos stebuklingai apsaugojo per sausio 12 d. įvykusį žemės drebėjimą šios šalies sostinėje Port o Prense. Tai buvo stipriausias šioje saloje žemės drebėjimas per daugiau nei 200 metų, smūgiai siekė net 7 balus pagal Richterio skalę. |
![]() |
2009-02-28
Muzika ir aš (2)Kažkada per televizorių kalbėjęs garsus muzikantas pasakė tokius žodžius: Jei gali nekurti, tai nekurk, bet jei negali... tada, jau patys suprantate, - kitaip neišeina. Kad negaliu nekurti, supratau ne taip seniai. |
![]() |
2009-01-17
Laiko dūžiai, kai netenki mylimo žmogaus (4)Pamenu, kaip vaikystėje klausdavau mamos: - Mamyte, o kada žmonės miršta? Ar tai priklauso nuo amžiaus, ar...? - Tai priklauso tik nuo Dievo... |
![]() |
2008-12-20
Viešpaties atsakymai (3)Tikėdami Dievu patiriame įvairių išgyvenimų, situacijų pasikeitimų, apmąstymų. Tikiuosi, kad mano gyvenimo istorijos „gabalėliai" ką nors padrąsins, paguos, sustiprins tikėjimo kely. |
![]() |
2008-04-05
Neišsemiama Dievo malonėPamenu, prieš dvejus metus, gruodžio 5 dieną, stovėjau prie lango ir gėrėjausi prasidedančia žiema. Suskambo telefonas. Netikėtai išgirdau gerą naujieną: „Pagimdė... mergaitė... viskas gerai... abi sveikos...“ |
![]() |
2007-06-23
Mirštantis būgnininkas (2)Pilietinio karo metu tarnavau JAV armijoje karo chirurgu. Po mūšio prie Gettysburgo į mano ligoninę atvežė šimtus sužeistų kareivių. Iš jų 28 buvo ypač sunkios būklės. Jiems nedelsiant buvo reikalinga mano pagalba. Kai kuriems jų reikėjo amputuoti kojas, kiti prarado rankas, dar kiti - ranką ir koją. Tarp sužeistųjų buvo vienas jaunuolis, tarnavęs dar tik tris mėnesius. Kadangi jis buvo per jaunas kaip karys, tarnavo būgnininku. Kai mano pagalbininkas chirurgas ir sanitaras norėjo jam prieš operaciją duoti chloroformo, jaunuolis nusuko galvą ir jo atsisakė. |
Ganytojo numeryje:








