Dvasingumas
- Dvasia ir žodis
- Priedas
- Krikščionybės istorija
- Pastoracija
- Šeima
- Jums, jaunuoliai
- Muzika
- Aktualijos
- Evangelija ir kultūra
- Liudijimas
- Kultūra
- Tarnystė
- Pažintis
- Refleksijos
- Dvasingumas
- Apologetika
- Kristaus mokymo pagrindai
- Teologija
- Visuomenė
- Teologinė polemika
- Ekumenizmas
- Pasaulis
- Komentarai
- „Vaiku kalėdos“
- Vilties festivalis
 |
2011-04-26
Tikrojo veido beieškant (2)Giesmių giesmėje skamba švelnus, pavasariu dvelkiantis Mylinčiojo raginimas mylimajai parodyti savo veidą: Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik! |
 |
2010-06-22
Rojaus ilgesysAr mes norime patekti ten, kur nėra nei mirties, nei nuobodulio, - į Rojų? Tačiau ar sugebame įsivaizduoti Rojų? Ar galime norėti to, ko net nesugebame įsivaizduoti? Širdimi jaučiame, jog čia, Žemėje, mes nesame savo namuose, jog kažko nuolat trūksta. Galbūt tai neblogas viešbutis, įdomi kelionė, tačiau ne namai. |
 |
2010-02-09
Dešimties mergelių puota, arba apie skaistybęMetodijus Olimpietis yra priskiriamas prie III a. krikščionių bažnyčios mokytojų. Apie šio asmens, laikomo buvus vyskupu ir kankiniu, gyvenimą ir veiklą žinių likę labai nedaug, ir tos pačios prieštaringos. |
 |
2010-01-18
Garbinimo kalbaNorėčiau vis labiau įsisąmoninti savo tikėjimą, Dievo slėpinį. Klausiu savęs: kodėl aš tikiu ir kaip pasireiškia mano tikėjimas? Kaip suprantu Dievą ir Jo skelbiamą Gerąją Naujieną?Negaliu likti su vaikystėje įskiepytu tikėjimu, kuris per ilgesnį laiką pavojingai tampa įpročiu. Geras įprotis taip pat gali išlikti gyvas, šiltas, pagarbus, tačiau tikėjimu turiu nuolat augti. |
 |
2009-07-07
Tėve mūsų, kuris esi dangujeKai mokiniai paprašė Jėzaus pamokyti juos melstis, jis davė jiems maldos „Tėve mūsų" pavyzdį. Tad šioje maldoje, tikėtina, yra maldos bei maldingumo pagrindai - tai, ką Viešpats laikė svarbiausia apreikšti savo mokytiniams. |
 |
2009-06-22
Paprastumo pratybos (4)Paprastumas - tai laisvė. Dviveidystė - vergystė. Paprastumas neša džiaugsmą ir pusiausvyrą, dviveidystė - susirūpinimą ir baimę. Mokytojo knygos autorius yra pastebėjęs, kad „Dievas sukūrė paprastą žmogų; žmogus problemų prisikūrė pats" (Mok 7, 29). Daugeliui žmonių Dievas vėl leidžia patirti laisvę per paprastumą. |
 |
2009-05-23
Širdies auklėjimas (1)Bėgant metams (ir tai priklauso ne nuo senatvės, o daugiau nuo išvargimo, kūno ir dvasios išsekimo), kai kurie dalykai mums tampa ypač sunkūs. Vienas iš sunkiausių - tai akis į akį susitikti su savo praeitimi - ir neišsigąsti. |
 |
2009-03-14
Apie tikrąją nuolankumo prasmę (5)Kalbėti apie nusižeminimą visada sunku, nes tas, kuris niekada nebuvo nusižeminęs, iš tikrųjų nežino, kas tai yra. Bet vis dėlto galima nurodyti tam tikrą kryptį. Galvodami apie nusižeminimą, dažniausiai turime omenyje žmogų, kurį kiti giria arba apie jį kalba ką nors gera, o jis stengiasi įrodyti, kad yra ne taip; arba kitas atvejis: žmogus, pasakęs ką nors gera ar teisingai pasielgęs, nori tos minties atsikratyti bijodamas išpuikti. |
 |
2008-07-19
Širdimi, lūpomis ir rankomis (3)Dėkojimas - gyvenimo būdas Dėkingumo jausmas gali užplūsti visą tautą. Tai mes, vokiečiai, patyrėm prieš 19 metų, kai šimtai tūkstančių puolė vienas kitam į glėbį, verkė, šoko, šventė ir miniomis plūdo į pamaldas. Stebuklas virto tikrove: 1989 m. lapkričio 9 d. griuvo Berlyno siena. Dėkingi už naujas laisves žmonės džiaugėsi bei susikaupę apmąstė šiuos įvykius. |
 |
2008-05-24
Be vietos ir atmintiesKiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra uždavęs sau tokius klausimus: „Kur norėčiau būti? Kur norėčiau dirbti ir gyventi? |
 |
2008-05-24
Puikybė - ir „aš" tampa stabu (3)Štai ir kelionės po „blogųjų minčių" šalį pabaiga - apžvelgėme svarbiausiąsias ydas, apmąstėme mūsų santykį su sudėtinga tikrove, kuri mus kuria ir supa: santykius su maistu, kūnu, erdve bei laiku, daiktais, kitais žmonėmis ir mūsų veikla. |
 |
2008-05-10
Tuščiagarbiškumas - pasirodymo kirminasMūsų visuomenė, apnikta niūriojo vangumo blogio ir pykinama beprasmybės, paradoksaliu būdu serga ir savo priešingybe - tuščiagarbiškumu. Tai kirminas, kuris išėda mūsų santykį su darbu ir nužemina jį iki pasirodymo. |
 |
2008-05-10
Liūdnas gyvenimas to, kuris pavydiArtėjant didžiosioms krikščioniškoms metų šventėms net ir netikintieji stengiasi persvarstyti savo santykius su kitais žmonėmis, pašalinti įtampas ir barnius ar bent jau trumpai jų atsisakyti, atkreipti dėmesį į savo kasdienį elgesį. |
 |
2008-05-10
Postmodernizmo pavojai ir žavesysApie postmodernizmą kalba daugelis. Vieniems jis asocijuojasi su viskuo, kuo maždaug per pastaruosius tris dešimtmečius džiugino intelektinė pažanga; |
 |
2008-04-19
Rūstumo dienomis užgęsta žmogus (5)Tarsi smarkus vėjas pakyla pyktis (orghé) - netikėtas karštis, ateinantis iš mūsų vidaus ir įsiliepsnojantis kaip ryjanti ugnis. Jis yra pati matomiausia yda, subjaurojanti savo auką: atima jai kvapą, sukelia dusulį, nudažo raudoniu veidą, pakeičia žvilgsnį... |
 |
2008-04-19
Nuosavybės kirminas: esu tai, ką turiuJūra niekuomet neprisipildo, nors į ją įteka daugel upių, taip ir šykštuolio nepasotina turtai", - šitaip Evagrijus apibūdina philarghyria, tą „meilę pinigui", kuri yra patologiško žmogaus santykio su daiktais išraiška. |
 |
2008-04-05
Nemoku mylėti, tad valgau (1)Nūdienos medicininis ir dvasinis žmogaus pažinimas turėtų mums suteikti galimybę sąmoningiau ir veiksmingiau reaguoti į tas „dvasios ligas", kurios nuo pirmųjų krikščionybės amžių vadinamos „svarbiausiomis ydomis". |
 |
2008-04-05
Gašlumas - meilė be meilės (3)Iškreiptų santykių, kuriuos tradiciškai vadiname „svarbiausiomis“ ydomis, sąraše gašlumas yra antrojoje vietoje. Jis seka po rajumo ir su šia yda yra glaudžiai susijęs: tiek maisto, tiek seksualinis besotiškumas yra įsišakniję toje pačioje dirvoje. |
 |
2008-01-12
Dvasinės kultūros ugdymasM. Eliade (1907-1986) - vienas žymiausių Rumunijos rašytojų, religijos istorikas, mitologijos tyrinėtojas, daugiau kaip 30-ies literatūrinių ir filosofinių knygų, išverstų į 18 pasaulio kalbų, autorius. Lietuvių skaitytojai su šiuo autoriumi yra pažįstami iš poros 1997 metais pasirodžiusių jo knygų: „Šventenybė ir pasaulietiškumas" ir „Amžinojo sugrįžimo mitas". Tačiau šis tekstas mums leis pažinti kiek kitokį M. Eliadę - kuris savo užsidegimą perdavė ne mokslo studijoms ar mistiniams romanams, o šviečiamajai publicistikai.
|
 |
2007-12-01
Dievo valia ir mūsų pasirinkimai (4)Ar Dievo numatytas tik vienas teisingas pasirinkimas kiekvienam sprendimui, kurį turiu priimti? Kai meldžiame Dievą išminties atskirti Jo valią, kai turime rinktis sau porą, karjerą, darbą, filmą, namus, mokyklą, draugą, pašaukimą, kaip išleisti pinigus, ar priimti bet kokį kitą sprendimą, didelį ar mažą, kai prieš mus atsiveria du ar daugiau galimų takų ir mums reikia rinktis, ar Dievas mums visada nori tik vieno kurio iš jų? |
 |
2007-10-06
LaikasNe per seniausiai vėlavau atiduoti leidėjui savo rankraštį. Mano pasiteisinimas? Pats populiariausias Amerikoje: „Neturiu laiko". Panagrinėkime šį pasiteisinimą. Kodėl mes visi niekam neturime laiko, ypač maldai? |
| ( 1 ) | 2 | toliau |
Ganytojo numeryje:
