„Kaip aš galiu būti visiškai tikras, kad noriu vykdyti Dievo valią?" - paklausė manęs pasikonsultuoti dėl savo ateities atėjusi koledžo studentė.
Ji nuoširdžiai ieškojo Dievo valios savo gyvenime, bet abejojo savo atsidavimu Kristui: „Ar aš išties noriu vykdyti tai, ko Jis prašo? Manau, kad noriu, bet man reikia užtikrintumo..."
Tokį klausimą tam tikru savo gyvenimo laikotarpiu užduoda daug krikščionių. Jei Dievo valią galime žinoti tik visiškai Jam atsidavę, kaip galime būti tikri, jog iš tikrųjų jau atsidavėme Jam? Atsakymą į šį klausimą mums pateikia apaštalas Paulius, nurodydamas svarbią sąlygą tam, kad atrastume Dievo valią savo gyvenimui: Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia (Rom 12, 2).
Nepasiduokite pasaulio standartams
Pirmas dalykas, apie kurį Paulius užsimena minėtoje eilutėje, tai mūsų polinkis paklusti šio amžiaus filosofijai. Žodis „prisitaikyti" reiškia sumodeliuoti ir pritaikyti vieną dalyką prie kito, ypač kalbant apie išorę. Vienas autorius šią Pauliaus mintį interpretavo taip: „Neleiskite jus supančiam pasauliui įsprausti jus į savo rėmus". Paulius moko, kad mes linkę tam pasiduoti, todėl ragina: „Liaukitės sekę šiuo pasauliu".
Jei pavedame savo valią Kristui, šėtonas stengsis susilpninti mūsų sprendimą, subtiliai ragindamas mus maištauti. Prieš sutikdami Kristų, mes vykdėme tik savo valią, - tai vienintelis netikintiems žmonėms žinomas gyvenimo būdas. Jie netgi nesusimąsto apie Dievo valią, daro tai, ką nori, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus (Ef 3, 2). Šėtonas nori, kad mes grįžtume prie ankstesnio gyvenimo ir vadovautumėmės šio amžiaus filosofija. Todėl jis mus ir atakuoja tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
Šėtonas dažnai pasinaudoja mūsų emociniu nebrandumu ir iškelia asmenybės trūkumus, kad tai užgožtų mūsų pasišventimą Kristui ir mes nesuvoktume Jo valios. Vienas krikščionis psichiatras, rašydamas apie Dievo valią, aiškino, kaip neišspręsti vaikystės konfliktai gali veikti mūsų pasąmonę, priimant svarbius sprendimus (Marion H. Nelson, How to Know God's Will). Pavyzdžiui, jei vaikystėje buvo neatsakytas mūsų meilės poreikis, galime neapdairiai siekti sukurti šeimą. Arba turėdami nuoskaudų tėvų atžvilgiu, net patys to nesuvokdami, galime uždaryti duris turintiems panašių savybių.
Gynybos mechanizmai padeda mums racionaliai paaiškinti savo klaidas ir vaikišką mąstymo būdą. Tačiau taip mes tik apgauname save, manydami, jog tai, ką darome, ir yra Dievo valia. Kartais gali praversti ir profesionalų pagalba, kad būtų atskleistos mūsų pasąmonėje vykstančių konfliktų šaknys. Tačiau daugeliu atvejų, jei nuoširdžiai priimsime Dievo žodį, Jis parodys, kur esame apsigavę, o nuoširdus paklusnumas Kristui padės atidėti į šalį mūsų racionalias mintis ir eiti Dievo, o ne savo keliu.
Atsispirti pagundai - kasdienis mūsų iššūkis. Prie mūsų nebrandumo šėtonas dar prideda daugybę kūniškų motyvų, kuriais bando atitraukti mus nuo Dievo valios. Viena iš jo mėgstamiausių sferų - pinigai. Mes sakome, kad jie neturi įtakos mūsų sprendimams, bet iš tiesų taip nėra. „Vyras turi aprūpinti savo šeimą", - tvirtiname mes. Žinoma, turi! Tai sako ir Raštas (1 Tim 5, 8). Tačiau priimant sprendimą svarbiausia turėtų būti tai, ko Dievas nori, jog mes darytume, o ne kiek pinigų gausime. Jei darysime tai, ko Jis nori, Jis patenkins mūsų poreikius.
Dar daugiau sumaišties gali atnešti mūsų svarstymai apie prestižą ar galimybes tobulėti profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime. Mūsų elgesį gali paveikti ir noras išvengti nemalonių situacijų. Labai didelę įtaką gali turėti net oras. Pavyzdžiui, mąstant apie gyvenamosios vietos keitimą, klimatas yra svarbus veiksnys ir netikintiems, ir krikščionims.
„Bet mes mylime vienas kitą", - turbūt dažniausiai girdime, kai kalbama apie Dievo valią kuriant šeimą. Tokia ekstaziška hormonų trauka, dažnai klaidingai vadinama meile, dažniausiai ir pateisinami nesutarimai šeimoje, kai toli gražu šlovė Dievui nekyla. Taip veikia pasaulis, tačiau mes neturime taip elgtis. Dievas žino, ar mūsų meilė yra tikra ir atneš laimę mylimajam, ar tai tėra paprastas susižavėjimas, kuris siekia laimės tik sau pačiam. Ir jei tik norėsime, Dievas padės mums tą skirtumą pamatyti: Visi žmogaus keliai atrodo geri jo paties akyse, bet Viešpats pasveria dvasią (Pat 16, 2).
Turėtume įprasti klausti savęs, kodėl manome, kad tokia veiksmų seka yra teisinga, ir pamėginti pagrįsti tai aiškiomis priežastimis. Turbūt nustebsime, pamatę, kiek daug mūsų minčių sutaps su netikinčiųjų mintimis. Bet Dievas sako: „Nebesekite šiuo pasauliu!"
Lengva racionaliai paaiškinti kitų krikščionių gyvenimą, bet tik ne savo. Tačiau Dievas gali padėti. Kartu su psalmininku galime melsti: Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju! (Ps 139, 23-24).
Be šių vidinių kovų, šėtonas nuolatos mus atakuoja, bandydamas įpiršti pasaulietišką filosofiją. Tam jis naudoja įvairiausias priemones: televiziją, radiją, laikraščius, žurnalus, knygas, filmus, muziką, netikinčius draugus, mylimus žmones ar bendradarbius. Kartais jis gali panaudoti net krikščionis, ypač kūniškus. Mes girdime tiek daug dalykų, prieštaraujančių Dievo žodžiui, iš tiek daug skirtingų šaltinių, kad pradedame priimti pasaulio standartus ir suabejojame Dievu.
Pavyzdžiui, pasaulis sako, jog, jei jūsų santuoka nesiklosto, bet kada galite išsiskirti su savo sutuoktiniu. Ši mintis taip dažnai kartojama, kad mes imame ja tikėti. Kartais net krikščionys tėvai sako: „Skirkis su juo, jis - tikras netikėlis." Neturintiems biblinio pagrindo žmonėms tai gali pasirodyti lengviausia išeitis. Tai yra daug paprasčiau, nei dėti pastangas, kuriant santuoką, atsisakant asmeninių teisių, paminant išdidumą ir aukojantis sutuoktinio ir santuokos labui.
Arba vėlgi, pasaulis vis kalba apie tariamus gyvenimo nesusituokus privalumus. Ir kalba jie tol, kol jauni krikščionys pradeda galvoti, kad Dievas iš tiesų negalvoja taip, kaip parašyta Biblijoje. Jie pradeda mąstyti, kad Dievo žodis yra pasenęs ir neatitinka šių dienų realybės, todėl leidžiasi į nuodėmingus santykius, kurie, kaip Dievas įspėja, paliks randus jų sieloje, o laikui bėgant sugriaus jų gyvenimą.
Jei tikimės surasti Dievo planą savo gyvenimui, turime liautis gyventi remdamiesi šio pasaulio filosofijos taisyklėmis.
Išlįskite iš kokono
Paulius ragina mus keistis. Čia Pauliaus vartojamas žodis reiškia „pasikeisti, įgyti kitą pavidalą". Dievas nori, kad pakeistas mūsų charakteris turėtų ir išorinę išraišką, panašiai kaip vikšras pakeičia savo išvaizdą, kai transformuojasi į gražų drugelį. Paulius kalba apie nuolatinį procesą, kai diena iš dienos mes keičiamės ir panašėjame į Kristų (2 Kor 3, 18).
Krikščionių gyvenimas turi būti kitoks! Jie turi pasižymėti augančiu paklusnumu Dievo žodžiui. Kodėl Dievas mums turėtų atskleisti savo valią tais klausimais, kurie nėra konkrečiai paminėti Jo Žodyje, jei mes nelabai domimės, kaip paklusti tam, ką Jis jau yra apreiškęs? Neteisinga yra prašyti Jo vedimo vienoje kurioje srityje, bet kitoje Jo aiškų vedimą ignoruoti.
Mes meldžiame: „Viešpatie, parodyk man savo valią", bet Jis jau atskleidė mums savo valią daugelyje sričių, tik mes nekreipiame į tai dėmesio, nes mums taip patogu. Mes neatrasime kitos Jo plano dalies savo gyvenime, kol nuoširdžiai Jam nepaklusime tose srityse, kur Jo valia jau aiškiai apreikšta. Norint pažinti Dievo valią nepakanka tik ryžtingai apsispręsti atsiduoti Jam, svarbu ir gyventi kasdieną paklūstant Jam.
Paprastai mes ieškome Dievo valios, kai reikia priimti svarbius sprendimus, pavyzdžiui, dėl išsilavinimo, vedybų, profesijos pasirinkimo ar persikraustymo, tačiau nepaisome Jo valios mažuose dalykuose, apie kuriuos Jis kalba savo Žodyje. Tai rodo, kad siekiame ne patikti Jam, bet išvengti nemalonumų, kuriuos patirtume priėmę klaidingą sprendimą.
Vienas žmogus paprašė savo krikščionių draugų pasimelsti dėl naujo darbo. Jis sakė, kad nori vykdyti Dievo valią. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis nedorai elgėsi dabartiniame darbe ir jam visai nerūpėjo nei Dievo valia, nei patikti Jam. Jis paprasčiausiai nenorėjo gauti blogesnio darbo nei dabar turi. Jo motyvai buvo savanaudiški.
Šis žmogus mažai ką suprato apie pakeistą gyvenimą, o jo prašymas pasimelsti dėl naujo darbo pasiūlymo buvo paprasčiausia dviveidystė.
Dievas sako: „Kas vogdavo, tegu daugiau nebevagia". Jei tas žmogus būtų norėjęs vykdyti Dievo valią, jis būtų liovęsis imti jam nepriklausiusius daiktus, būtų pripažinęs savo nuodėmę ir grąžinęs viską, ką buvo paėmęs.
Krikščionims įsakyta vaikščioti šviesoje, o tai reiškia, kad turime paklusti Dievo žodžiui. Paulius sako: „Būkite šviesos vaikai". Apaštalas tvirtina, kad jei norime suprasti, kokia yra Dievo valia, mes privalome gyventi Dievo žodžio šviesoje.
Ar kada nors esate pasiklydęs nepažįstamoje vietoje ar bandęs vadovautis kieno nors instrukcijomis tamsoje? Tai beveik neįmanoma, tiesa? Panašiai ir nuodėmė yra tarsi debesis, trukdantis matyti Dievo vedimą. Mes turime mokytis paklusti Dievo žodžiui.
Kai kas gali nusivilti: „Ar įmanoma sužinoti Dievo planą savo gyvenimui, jei pirmiausia aš turiu paklusti viskam, ką sako Jo Žodis? Aš net nežinau visko, ką Jis sako, nežinau visko, ko Dievas iš manęs tikisi..." Nenusivilkite. Niekas to iki galo nežino. Mes vis dar mokomės, ir Dievas nesitiki, kad žinosime viską. Kai mums apreiškiama kokia nors Jo žodžio tiesa, prašykime Jo malonės jai paklusti, ir tai taps mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Tai yra dvasinis augimas, kurio metu laipsniškai keičiasi ir mūsų gyvenimas.
Ar pradedate suprasti atsakymą į pradžioje straipsnio paminėtą koledžo studentės klausimą - kaip galime būti tikri, kad norime vykdyti Dievo valią? Atsakymą suprasime darydami tai, ką jau tikrai žinome esant Dievo valia! Svarbesnis yra ne klausimas: „Ką Dievas nori, kad aš daryčiau ateityje?", bet klausimas: „Ar aš šiandien gyvenu taip, kaip Dievas nori, kad gyvenčiau?" Paklauskime to savęs. Jei šiandien elgiamės teisingai, galime būti tikri, kad Dievas ves mus ir rytoj.
Perprogramuokite kompiuterį
Jei pakeistas gyvenimas yra pagrindinis raktas, norint sužinoti Dievo valią, tada būtina sužinoti, kaip turime pasikeisti. Paulius atskleidžia Dievo planą mūsų pasikeitimui - turime atnaujinti protą.
Medicinos mokslas ilgą laiką mokė, kad žmogaus protas yra tarsi milžiniškas kompiuteris. Mūsų elgesys priklauso nuo šio kompiuterio atminties, todėl labai svarbu, ką joje išsaugosime. Jei norime gyventi kitaip, turime perprogramuoti „kompiuterį"- pakeisti savo protą, maitindamiesi nauja, kitokia informacija, kuria remdamiesi galėsime priimti kitokius, teisingus sprendimus. Ir ta nauja informacija, žinoma, yra augti skatinantis Dievo žodis.
Apaštalas Paulius pataria: Lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui (1 Pt 2, 2). Todėl būtina sistemingai mokytis įsiminti Biblijos eilutes. Informaciją būtina išsaugoti „kompiuterio" atmintyje. Vien klausyti Žodį nepakanka. Dauguma iš mūsų esame labai užmaršūs, todėl turime mokytis mintinai Biblijos eilutes, kad jos būtų giliai įrašytos mūsų sieloje.
Tačiau vien tik mokytis mintinai Raštą taip pat nepakanka. Nes įmanoma žinoti Biblijos faktus ir cituoti eilutes, tačiau neturėti atnaujinto proto ir pakeisto gyvenimo. Turime išmokti taikyti tuos faktus savo gyvenime, tirti jų tinkamumą mūsų kasdienybei ir tam tikrose situacijose juos pritaikyti.
Kai kurie krikščionys metų metus skaito Bibliją ir klausosi pamokslų, visai nemąstydami - jie niekada netaiko tų tiesų savo gyvenime. Jie laikosi moralės ir etikos normų, elgiasi pagal Dievo valią tam tikrose situacijose, nes taip buvo auklėti ir mokyti, tačiau jie neauga. Kitaip tariant, jie vis dar paklūsta pasaulio taisyklėms, nes neleidžia Dievui „perprogramuoti" savo protą pagal Dievo žodį.
Kiekvienas iš mūsų kasdieną susiduriame su daugybe pasirinkimų, ir tai, ką mes pasirinksime, priklauso nuo to, kaip yra „užprogramuotas" mūsų protas. Pavyzdžiui, jaunuolis užeina į parduotuvę nusipirkti dantų pastos. Jo akys užkliūva už prekystalio, ant kurio sudėti žurnalai su nuogų moterų nuotraukomis. Ar tas kelias minutes jis „maitins" savo kūniškumą, ar atsispirs tam Šventosios Dvasios jėga? Jei jo prote įdiegta šio amžiaus filosofija, greičiausiai jis nesusivaldys ir pasiduos geiduliams, - juk jis niekam nekenkia, niekas jo ten net nepažįsta... Bet jei jo prote įdiegta Dievo žodžio „programa" ir jis žiūri į dalykus Dievo žodžio šviesoje, jis atsispirs pagundai, nes Jėzus pasakė, jog kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje (Mt 5, 28).
Arba, tarkim, mergaitės mokykloje aptaria paskutines naujienas. Staiga kuri nors pamini vienos iš draugių vardą ir pradeda sklisti „nepagražinta" informacija. Pasirodo, ir tu žinai kai ką, kas paįvairintų tokį pokalbį. Pasidalinsi tuo ar prašysi Dievo malonės pakeisti pokalbio temą? Jei mąstai taip, kaip mąsto pasaulis, be abejo pasakysi viską, ką žinai. Tačiau jei Dievo žodis jau pakeitė tavo protą, pakreipsi pokalbį kita linkme. Nes Šventasis Raštas ragina: Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams (Ef 4, 29).
Galbūt esi labai darbštus vyras ir po sunkios darbo dienos grįžai namo išsekęs. Nori tik atsipalaiduoti ir pažiūrėti futbolo rungtynes. Tačiau savo nusivylimui pamatai, kad žmona nusiminusi ir skendi depresijoje. „Mielasis, - sako ji, - man reikia tavo pagalbos. Ar galime pasikalbėti? Man paprasčiausiai reikia pasikalbėti." Jei jūsų prote dominuoja šio amžiaus filosofija, jūs greičiausiai atsakysite: „Juokauji? Tik ne šiandien. Šiandien - futbolo čempionato finalas! Tu pati gali susidoroti su savo problemomis". Tačiau jei jūsų prote viršų ima Dievo žodis, prisiminsite, kad Jėzus įsakė mylėti žmonas taip, kaip Kristus myli Bažnyčią (Ef 5, 25), ir greičiausiai atsakysite: „Aš padarysiu viską, kad tau padėčiau. Sėskime ir pasikalbėkime. Tu esi man daug svarbesnė nei tos futbolo rungtynės ".
Arba, pavyzdžiui, vaikščiodami po prekybos centrą pamatote gražią lempą. „O, kaip tik tai, ko ieškau. Ji puikiai tiks į mano kambarį," - pagalvojate. Bet ji brangi, todėl žinote, jog jei ją nusipirksite, turėsite sumažinti aukų sumą bažnyčioje ir negalėsite sumokėti meistrui, sutaisiusiam jūsų šaldytuvą. Jei mąstysite pagal šio amžiaus filosofiją, jūs greičiausiai nusipirksite tą lempą ir pasakysite sau, kad šįkart kažkas kitas parems Dievo darbą, o meistras gali mėnesį palaukti savo atlygio. Tačiau jei remsitės Dievo žodžiu: Niekam nebūkite ką nors skolingi (Rom 13, 8) ir Kiekvienas tegul aukoja, kaip yra širdyje nutaręs (2 Kor 9, 7), jūs greičiausiai išsiversite ir be tos lempos.
Dievo žodis paliečia kiekvieną gyvenimo sferą. Jei išties rimtai norime sužinoti Dievo valią ir ją vykdyti, turime iš esmės „perprogramuoti" savo protą pagal Dievo žodį ir į kiekvieną gyvenimo situaciją žvelgti Dievo žodžio šviesoje. Toks gyvenimas mums padės palaipsniui įžvelgti Dievo planą savo gyvenimui.
Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
vertė Asta Glinskaitė
