Kodėl katalikai atmetė antrą Dievo įsakymą: „Nedaryk sau jokio drožinio nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems!"?
Darius

19 metų

Vilnius



Katalikai kaip, beje, ir liuteronai, laikosi Augustino įsakymų suskirstymo, kuriame pirmi du ortodoksų ir reformatų skirstyme išskirti įsakymai yra sutraukti į vieną, o paskutinis išskaidytas į du, kurių vienas draudžia kūno geismingumą, o kitas - geisti svetimos nuosavybės. Tokiu būdu, nors sutrumpinta, pirmas įsakymas skamba taip: „Aš esu Viešpats tavo Dievas: neturėk kitų dievų, tik mane vieną." Apie atvaizdų garbinimą neužsimenama, o katalikų bažnyčios katekizme šio įsakymo išplėstiniame paaiškinime remiamasi Šventojo Rašto ištrauka, kurioje kalbama ir apie drožinius bei paveikslus (Iš 20, 2-). 2129 punkte sakoma: „Dievo nurodymu draudžiama vaizduoti Dievą bet kuriais žmogaus rankų kūriniais. Pakartotas Įstatymas aiškina: „Kadangi jūs nematėte išvaizdos, kai Viešpats kalbėjo jums iš ugnies prie Horebo, [...] saugokitės nuoširdžiai, kad nesielgtumėte nedorai, dirbdamiesi sau bet kokios išvaizdos stabą" (Įst 4, 15-16)."

Taigi katalikai antro Dievo įsakymo neatmetė, ir ne su tuo reikėtų sieti šventų paveikslų garbinimo įteisinimą. Tikriausiai reikėtų kalbėti apie savitą šio įsakymo interpretaciją. Kaip argumentuojamas paveikslų garbinimas, nusako katalikų katekizmas.

2130 punktas: Vis dėlto jau Senajame Testamente Dievas buvo nurodęs arba leidęs gaminti kūrinius, kurie simboliškai - kaip varinis žaltys, Sandoros Skrynia ar cherubai - vaizduotų būsimą išganymą įsikūnijusio Žodžio veikla.

2131 punktas: Septintas Visuotinis Nikėjos Susirinkimas (787 m.), remdamasis įsikūnijusio Žodžio paslaptimi ir pasisakydamas prieš paveikslų naikintojus (graik. „ikonoklastus"), įteisino Kristaus, taip pat Dievo Motinos, angelų ir visų šventųjų paveikslų garbinimą. Įsikūnydamas Dievo Sūnus įvedė naują paveikslų „ekonomiją".

2132 punktas:  Krikščioniškas paveikslų garbinimas neprieštarauja pirmam įsakymui, kuris draudžia stabus. Juk „pagarba paveikslui iš tiesų yra skiriama tam, ką jis vaizduoja", ir „kas garbina paveikslą, garbina jame pavaizduotą asmenį". Pagarba šventiems paveikslams yra atidus pagarbumas, bet ne vienam Dievui derantis adoravimas: Religinė pagarba yra teikiama ne patiems paveikslams, kaip daiktams, bet dėl to, kad jie mūsų žvilgsnį kreipia į įsikūnijusį Dievą. Tad pačiam paveikslui skiriami veiksmai ties juo nesustoja, bet krypsta į tą, kurį jie vaizduoja.

2141 punktas: Šventų paveikslų garbinimas yra pagrįstas Dievo Žodžio Įsikūnijimo paslaptimi. Jis neprieštarauja pirmam įsakymui.

Taigi katalikai antro Dievo įsakymo (pagal katalikiškąjį skirstymą - pirmo) neatmeta, tik savitai jį interpretuoja.

Pastorius Mindaugas Sakalauskas


Žiūrėti visas klausimų - atsakymų kategorijas