Pirmaisiais amžiais po Kristaus datuojami Senojo ir Naujojo Testamento rankraščiai. Nekovojanti, bet stipri bažnyčia musulmoniškoje valstybėje. Bendruomenė, katalikų „atskirta" kaip eretiška, tačiau besididžiuojanti krikščionybės ištakas siekiančiu mokymu. Bažnyčia, praturtinusi krikščioniškąjį pasaulį išmintingais broliais ir seserimis Kristuje. Visi šie apibūdinimai tinka Egipto krikščionims koptams.
Patys koptų ortodoksų bažnyčios atstovai vadina savo bažnyčią „labai konservatyvia, kuri uoliai saugo krikščioniškąjį tikėjimą, jo ankstyvąją, nesuterštą formą, perduoda jį iš kartos į kartą likdami ištikimi apaštališkajai doktrinai. Tai dvasinė ir mistinė bažnyčia, skelbianti tikėjimo paslaptis, bet taip pat - doktrinos bendruomenė, kuri griežtai vykdo Šventojo Rašto kanonus, laikosi Apaštalų bei ortodoksiškųjų išpažinimų, bažnyčios tėvų bei pirmųjų trijų Ekumeninių susirinkimų mokymų".
Istorija
Koptų bažnyčia - viena seniausių krikščionių bendruomenių (greta Jeruzalės, Romos, Antiochijos bažnyčių). Jos pradžią ir pamatą padėjo evangelisto Morkaus mokymas. Manoma, kad evangelistas Morkus, užrašęs seniausią kanoninę evangeliją, įkūrė koptų bažnyčią imperatoriaus Nerono valdymo metu, maždaug 45 m. po Kr. Krikščionybė sparčiai plito Egipte; tai liudija Vidurio Egipto Banhasoje rasti rankraščiai, datuojami apie 200 m. po Kr., bei Jono evangelijos fragmentas iš Aukštutinio Egipto, užrašytas koptų kalba maždaug 150 metų po Kr.
Koptų bažnyčia buvo atskirta nuo besiformuojančios visuotinės (katalikų) bažnyčių grupės 451 m. po Kr. ketvirtajame Chalkedono visuotiniame susirinkime. Koptai buvo apkaltinti išpažįstantys monofizitismą, t.y. pripažįstantys tik vieną, dieviškąją Kristaus prigimtį, tuo tarpu šis susirinkimas apibrėžė Kristų ir kaip Dievą, ir kaip žmogų, kurio dieviškoji ir žmogiškoji prigimtys yra vieningos - nepersipynusios ir nepasidalinusios. Koptai (ir kitos bendruomenės, prisilaikančios Kirilo išpažinimo - Etiopijos, Armėnijos) teigė ir tebeteigia išpažįstą tą pačią doktriną, tiktai tiksliau išreikštą. Koptai tiki, jog „Viešpats tobulas savo dieviškume, Jis tobulas savo žmogiškume. Jo dieviškumas ir žmogiškumas susijungė į vieningą prigimtį - įsikūnijusio Žodžio prigimtį. Šios prigimtys susivienijo nesusimaišydamos, nesusipainiodamos ir nepakisdamos. Šios prigimtys nė akimirkai neatsiskyrė" (Koptų tikėjimo išpažinimas iš šventosios liturgijos).
Labiausia tikėtina, kad atskyrimas įvyko ne dėl išpažinimo skirtumų, o dėl politinių priežasčių. Tikėtina, jog Chalkedono susirinkimas norėjo izoliuoti ir taip nubausti nepriklausomą Egipto popiežių, kuris reikalavo, kad bažnyčia liktų atskirta nuo valstybės. Koptai garsėjo kaip nepalenkiami ir tvirti tikėjimu. Tuo metu Vakarų bažnyčios siekė didinti savo politinę įtaką.
Koptai didžiuojasi ištvėrę persekiojimus jau nuo 68 m. gegužės 8 dienos, kai bendruomenės įkūrėjas Morkus buvo nužudytas Velykų švenčių metu, prieš tai Romos kareiviai jį vilko Aleksandrijos gatvėmis. Beveik kiekvienas Egipto valdovas persekiojo koptus. Jų dvasininkai nukentėjo ir nuo krikščionių po bažnyčios atskyrimo Chalkedono susirinkime. Persekiojimus tęsė arabai 641 m. užkariavę Egiptą. Tiesa, iki pirmojo tūkstantmečio pabaigos, musulmonai buvo palankūs Egiptui dėl jų Pranašo žmonos egiptietės, kuri vienintelė iš visų žmonų pagimdė jam kūdikį. Krikščionys Egipte sudarė daugumą, jiems buvo suteikta autonomija ir nustatytas specialus mokestis „Gezya". Asmenys, kurie nepajėgė susimokėti, privalėjo atsiversti į islamą arba būdavo baudžiami mirtimi. Antrajame tūkstantmetyje koptams buvo nustatoma vis daugiau ribojimų bei reikalavimų (draudžiama remontuoti ir statyti bažnyčias, liudyti teismuose ir kt.), todėl XII a. Egipto gyventojų daugumą jau sudarė musulmonai, krikščionys nuolat patirdavo smurtą. Tik XIX a. tolerantiška Muhamedo Ali dinastija suteikė koptams administracinio vieneto statusą. XX a. Egiptas pradėjo kurti vieningą valstybę, kurioje deklaruojamos teisės ir musulmonams, ir koptams, nors krikščionys neišvengia atskirų teroro išpuolių bei teisinių persekiojimų.
Nors koptų bažnyčia buvo ir tebėra persekiojama, ji niekad nebuvo kontroliuojama ir neleido savęs kontroliuoti Egipto vyriausybei. Ši šimtmečius išlaikyta koptų bažnyčios nuostata dėl religijos ir valstybės atskyrimo remiasi Kristaus žodžiais: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo - Dievui" (Mt 22, 21). Taip pat koptų bažnyčia niekad ginklu nesipriešino valdžiai ar atėjūnams, nenaudojo jėgos pagal aiškius Kristaus žodžius: „...visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus" (Mt 26, 52). Anot pačių koptų, šio mokymo jėgą įrodo tai, kad koptų bažnyčia stebuklingai gyvuoja iki šiol.
Bažnyčia šiandien
XX a. pabaigoje koptų ortodoksų bažnyčia vienijo apie devynis milijonus Egipto krikščionių (Egipte gyvena apie 57 milijonus žmonių) ir maždaug 1, 2 milijonų koptų emigrantų įvairiose šalyse. Koptai gyvena visose Egipto provincijose, bet nė vienoje nesudaro daugumos. Jų kultūrinis, istorinis, dvasinis palikimas pasklidęs visame Egipte, žinomiausia archeologinių radinių vieta - Kharga Oasis. Nuo koptų ortodoksų bažnyčios yra atskilusi koptų katalikų bažnyčia, kuri pripažįsta Romos popiežiaus viršenybę. Ji vienija apie dešimt tūkstančių narių. Apie tris šimtus tūkstančių narių vienija koptų evangelikų bažnyčia, ją XIX a. įkūrė JAV Jungtinės presbiterionų bažnyčios misija.
Koptų ortodoksų bažnyčiai šiuo metu vadovauja Aleksandrijos popiežius Šenuda III[1] bei vyskupai, kurie jiems priskirtose diocezijose prižiūri kunigus. Aleksandrijos popiežiui nesuteiktas neklystamumo bei Kristaus vietininko statusas. Popiežius ir vyskupai (šiuo metu apie 60 vyskupų) Egipte bei diasporoje (Jeruzalėje, Sudane, Vakarų Afrikoje, Prancūzijoje, JAV) sudaro Šventąjį koptų ortodoksų bažnyčios sinodą, jie privalo būti vienuoliais. Tiesioginį ganytojų darbą atlieka kunigai, kurie ordinuojami tik tada, jei yra vedę ir baigę Katechetinę mokyklą. Dvasininkai labai gerbiami koptų bendruomenėje. Tarpininku tarp koptų bendruomenės ir vyriausybės nuo 1883 metų renkama Pasaulietinė koptų taryba; koptų bendruomenės priežiūrą pagal Egipto įstatymus nuo 1928 metų atlieka jungtinis koptų pasauliečių bei dvasininkų komitetas.
XX amžiuje koptų ortodoksų bažnyčiai teko svarbus vaidmuo stiprinant ekumeninį sąjūdį. Ji yra viena iš Pasaulinės bažnyčių tarybos (WCC) įkūrėjų bei narė nuo 1948 m., Visos Afrikos bažnyčių tarybos narė (All African Council of Curches - AACC) bei Artimųjų Rytų bažnyčių tarybos (Middle East Council of Curches - MECC) narė. Bažnyčia tarpininkauja bei skatina dialogą dėl teologinių skirtumų mažinimo tarp katalikų, Rytų ortodoksų, presbiterionų, evangelikų. Dabartinio koptų popiežiaus Šenudos III žodžiais tariant: „Koptų bažnyčiai visų svarbiausia - tikėjimas; kiekvienas težino, kad semantika ir terminologija nėra mums tokia svarbi".
Indėlis į visuotinę krikščionybę
Koptai didžiuojasi savo indėliu į krikščioniškąjį pasaulį bei tuo, kad visada tvirtai gynė ir saugojo krikščioniškąjį tikėjimą. Nuo pat įsikūrimo koptų bažnyčia buvo viena svarbiausių, kuri formavo krikščioniškąją teologiją bei saugojo ją nuo gnostikų. Senojoje koptų bažnyčioje sukurta tūkstančiai tekstų, Biblijos bei teologijos studijų, kurie yra reikšmingi archeologiniai dokumentai. Jau II a. visa Biblija buvo išversta į koptų kalbą. Šimtai raštininkų perrašinėjo Bibliją bei kitas liturgines ir teologines knygas. Šiandien viso pasaulio bibliotekose, universitetuose ir muziejuose galima rasti šimtus koptų rankraščių.
Koptų bažnyčia tiki, jog ji yra Izaijo pranašystės išsipildymas: „Egipto žemės viduryje stovės aukuras Viešpačiui, o krašto pasienyje - paminklas Jam" (Iz 19,19). Egipte prisiglaudė Juozapas ir Marija su vaiku Jėzumi (Mt 2, 12-23). „Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų, kas Viešpaties buvo pasakyta per pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų" (15 eil.). Nikėjos tikėjimo išpažinimas, kurį priima ir išpažįsta viso pasaulio krikščionių bendruomenės, buvo sudarytas žymaus koptų dvasininko, Aleksandrijos vyskupo Atanazo, vadovavusio koptų bendruomenei keturiasdešimt šešerius metus (327 - 373 po Kr.). Bizantijos imperijos valdymo metu Aleksandrijos dvasininkai sukūrė reikšmingų teologinių darbų.
Aleksandrijos katechetinė mokykla
Aleksandrijos katechetinė mokykla yra seniausia krikščioniška dvasinė akademija pasaulyje, kuri veikia ir šiandien. Tradicija teigia, kad mokyklos įkūrėjas buvo pats evangelistas Morkus ir jo mokinys Justas, vėliau tapęs Aleksandrijos vyskupu. Kita nuomonė, kad 190 metais po Kr. ją įkūrė Pantenas, buvęs stoikų filosofas, atsivertęs į krikščionybę. Aleksandrijos katechetinė mokykla greit tapo reikšminga religijos studijų institucija. Joje studijavo žymūs Dievo vyrai: Atenagoras, Klemensas, Didymas Aklasis, Origenas, kuris pradėjo lyginamąsias Biblijos studijas ir parašė daugiau nei šešis tūkstančius komentarų. Šioje mokykloje lankėsi Jeronimas, lotyniškojo Biblijos vertimo autorius. Aleksandrijos mokykla neapsiribojo vien teologijos dėstymu, čia buvo galima studijuoti matematiką, humanitarinius mokslus. Šioje mokykloje 15 šimtmečių prieš Brailio rašto atsiradimą buvo naudojami medžio raižiniai akliesiems rašyti ir skaityti. Katechetinė mokykla iš naujo pradėjo veikti 1893 metais.
Vienuolystė prasidėjo Egipte III a. ir suklestėjo iki IV a. Ji stiprino nuolankumo dvasią koptų bažnyčioje, koptų vienuoliams pasaulio krikščionys turi būti dėkingi už Bažnyčios tėvų mokymą ir raštus, sukurtus Egipto dykumose (žymiausias - Aleksandrijos vyskupas Kirilas). Antonijus, pirmasis krikščionių vienuolis pasaulyje, buvo koptas iš Aukštutiniojo Egipto. IV a. pabaigoje Egipte jau buvo šimtai vienuolynų ir tūkstančiai atskirų celių. Iš Egipto tiesiogiai ar netiesiogiai kilo visa krikščioniškoji vienuolystė. Bazilijus Didysis bei Jeronimas, lankęsi Aleksandrijoje IV a. pabaigoje, pradėjo vienuolių judėjimą Azijoje. Manoma, kad Egipto misionieriai kovodami po Romos vėliava pasiekė net Šiaurės Europą.
Persekiojimams ir kankiniams atminti koptai sukūrė unikalų kalendorių, dar vadinamą Kankinių kalendoriumi, kuriame naujosios eros laiko skaičiavimas pradedamas 284 m. rugpjūčio 29 d. pagerbiant tikėjimo kankinius, žuvusius imperatoriaus Diokleciano valdymo metu. Šis kalendorius sukurtas senojo Egipto žemdirbių kalendoriaus pagrindu ir tebenaudojamas žemdirbių visame Egipte bei koptų bažnyčioje. Metai suskirstyti į tris metų laikus po keturis mėnesius (po 30 dienų) ir dar trumpąjį mėnesį (5-6 dienas).
Koptai ortodoksai laikosi septynių kanoninių sakramentų: krikšto, konfirmacijos, eucharistijos, asmeninės išpažinties, ordinacijos, santuokos ir ligonių patepimo. Krikštijami kelių savaičių kūdikiai, triskart visiškai panardinant juos į vandenį. Konfirmacija atliekama iš karto po krikšto. Asmeninė išpažintis sakoma įgaliojimus turinčiam kunigui, vadinamam išpažinties tėvu, ji būtina eucharistijai priimti. Paprastai išpažinties tėvu tą patį dvasininką pasirenka visa šeima, jis tampa šeimos patarėju. Poligamija draudžiama net tuo atveju, jai ją leidžia pasaulietiniai šalies įstatymai. Skyrybos draudžiamos, išskyrus neištikimybės bei kitus išskirtinius atvejus; leidimą išsiskirti suteikia vyskupų taryba. Civilinių skyrybų bažnyčia nepripažįsta. Jei bažnyčia nėra priėmusi oficialios pozicijos ginčijamais klausimais (pvz. abortų), kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai su išpažinties tėvu.
Koptų bažnyčia griežtai draudžia šventųjų garbinimą, tačiau tuo pat metu prašo šventųjų tarpininkavimo kiekvienų pamaldų metu. Bažnyčios nevadinamos šventųjų vardais. Koptų bendruomenė išskirtinę vietą suteikia Marijai (Theotokos - Dievo motinai), tiki jos pasirodymais mažoje Kairo bažnyčioje XX a. viduryje. Koptai švenčia septynias Didžiąsias šventes ir septynias Mažąsias šventes, jos nustatomos pagal koptų kalendorių, tad švenčiamos kitu metu nei Europoje (pvz. Kalėdos - sausio 7 dieną).
Koptai laikosi unikalių pasninkavimo tradicijų. Iš 365 dienų metuose, koptai pasninkauja daugiau nei 210 dienų. Pasninko metu draudžiama valgyti gyvulinius produktus: mėsą, paukštieną, žuvį, pieną, kiaušinius ir pan. Be to, nei maistas, nei gėrimai nevartojami tarp saulėtekio ir saulėlydžio. Šias griežtas pasninkavimo taisykles bėgant šimtmečiams suformavo išskirtinė koptų virtuvė. Koptų dvasininkai gali palengvinti pasninką silpnesniesiems ar ligoniams. Tačiau Gavėnios metu (40 dienų prieš Velykas pagal koptų kalendorių, paminint Jėzaus pasninką ant kalno) pasninkauja beveik visi koptai. Kiti tradiciniai pasninkai: Adventas (Jėzaus gimimo pasninkas), Apaštalų pasninkas, Mergelės Marijos pasninkas ir Ninevės pasninkas.
Koptų bažnyčiose visame pasaulyje kasdien meldžiamasi už krikščionių vienybę, meldžiamasi už Egiptą, Nilą ir derlių, už Egipto prezidentą, armiją ir vyriausybę, o taip pat - už taiką ir gerovę pasaulyje.
Parengta pagal: http://www.coptic.net/; en.wikipedia.org;
http://www.touregypt.net/; http://www.coptic.net/
[1] Koptų ortodoksų bažnyčiai šiuo metu vadovauja 117-asis Aleksandrijos popiežius Šenuda (Shenouda) III (gimęs 1923 m. Nazeer Gayed - jo oficialus titulas: Aleksandrijos popiežius ir visos Afrikos patriarchas prie šventojo apaštalo Evangelisto Morkaus sosto Aleksandrijos koptų ortodoksų bažnyčiai.
