Iš savo didžiulės malonės ir meilės Dievas suteikė mums savo Žodyje užrašytą apreiškimą, koks Jis yra ir kokie Jo tikslai žmonėms. Nėra kitos knygos, kuri būtų tokia reikšminga ir įtakinga. Tačiau nors Biblija turi didelę galią ir jėgą mus keisti, priimti jos siūlomą gyvenimą nėra lengva.
Dažnai Dievo žodį mes naudojame neteisingai - taip galima užgniaužti dvasinį gyvenimą arba net sužaloti sielą. Pagrindinės problemos kyla dėl neteisingo Biblijos studijų supratimo: 1) kai studijuojame Bibliją, siekdami tik informacijos ir žinių, ir 2) kai studijuojame tam tikras Biblijos ištraukas, kalbančias apie konkretų poreikį, užuot nagrinėję Jėzaus mokymo visumą. Šitaip studijuodami Bibliją mes tarsi norime „kontroliuoti", kas parašyta, tačiau tai nekeičia mūsų gyvenimo ir nepadeda mums panašėti į Kristų.
Tam, kad galėtume mėgautis gyvenimu su Dievu, kuris aprašytas Biblijoje, turime būti pasiruošę apsvarstyti pačius giliausius savo motyvus, mintis apie save. Turime skaityti nusižeminę ir pasiruošę atgailauti. Tik tada įgysime dvasinių turtų, kuriuos Dievas atvėrė savo Žodyje, taip padarydamas juos prieinamus visiems žmonėms.
Gyvenimas su Dievu
Studijuoti Bibliją turėtume siekdami, kad mūsų širdyse augtų antgamtinė meilė Dievui ir visiems žmonėms. Kai dėl to atsigręšime į Šventąjį Raštą, trokšime „pažinti" Bibliją ir kas joje parašyta, kad galėtume labiau mylėti ir vis daugiau pažinti meilę.
Visa Biblija kalba apie žmogaus gyvenimą su Dievu. Vardas „Emanuelis", hebrajų kalboje reiškiantis „Dievas su mumis", yra suteiktas vieninteliam Atpirkėjui. Šis vardas atskleidžia Dievo ketinimus žmonijai - Dievas nori visomis prasmėmis gyventi mumyse. Visoje Biblijoje kalbama apie bendravimą su Dievu, kaip apie realybę, kurią per Jėzų Kristų įmanoma pasiekti ir žemėje. Galėtume tai pavadinti Emanuelio - Dievas su mumis - gyvenimo principu.
Tokį dinamišką gyvenimą su Dievu aptinkame beveik kiekviename Biblijos puslapyje. Įvairiais būdais mums skelbiama, kad Dievas yra su savo žmonėmis.
Gyvenimo upė per Bibliją teka į ištroškusios žmogaus sielos dykumą. Nusprendę savo valia pasiduoti tai tėkmei, turime suprasti, kaip tai veikia, ir padėti priimti tą gyvybę kitiems.
Jei norime atrasti gyvenimą su Dievu, pravartu būtų skaityti Bibliją 4 būdais:
Pažodžiui. Taip skaitydami, mes drauge su Biblijos herojais pasiduodame įvykių tėkmei: kovojame drauge su Abraomu, kai jam tenka paaukoti savo pažado sūnų, išgyvename su Jobu dėl jo gyvenimo tragedijos, nusilenkiame drauge su Marija, kai išgirstame pažadą apie ateisiantį Mesiją.
Įsigilindami į kontekstą. Šis būdas padeda pažvelgti į tuos įvykius, kuriuos išskyrė autorius, kaip į tam tikrus standartus, kurie padės mums suprasti ir savo gyvenimą su Dievu šiandien.
Gretinant kelias Biblijos vietas. Stenkimės suprasti Rašto struktūrą ir kiekvienos jo dalies reikšmę. Kartais skaitant Šventąjį Raštą iškyla keblių klausimų, į kuriuos atsakymus galima rasti tik tas sunkiai suprantamas ištraukas pamačius aiškesnių ir geriau suvokiamų Rašto eilučių šviesoje.
Apmąstant kitų Dievo žmonių požiūrius, vertinimus, mintis. Šiandien skaitydami Bibliją galime pasiremti Bažnyčios Tėvų ir kitų teologų ar išmintingų Rašto aiškintojų mintimis. Tai parodo, kaip principas „Dievas su mumis" patiriamas kasdieniame gyvenime.
Šventasis Raštas yra pirminis šaltinis, padedantis atrasti, susipažinti ir praktikuoti dvasines disciplinas, kurios įveda mus į artimesnį bendravimą su Dievu.
Dvasinių disciplinų vaidmuo
Dvasinės disciplinos - tai Dievo numatytos priemonės, padedančios kiekvienam iš mūsų aukoti Dievui savo kūną kaip gyvą auką (Rom 12, 1). Taip aukodami savo kūnus, bėgant laikui ir įgydami patirties, mes tampame žmonėmis, kurių gyvenime natūraliai auga Dvasios vaisiai (Gal 5, 22-23).
Dievas visuomet yra su mumis. Kristus yra amžinai gyvas mūsų Mokytojas. Dvasia ves ir nukreips mus. Mūsų vienintelės užduotys yra klausyti ir paklusti.
Patys savo pastangomis negalime tapti žmonėmis, kurie galėtų patikti Dievui, bet mes mokomės tinkamų dvasinių principų ir disciplinų, kurios padeda daryti tai, ką galime daryti, kad gautume iš Dievo sugebėjimų arba galią daryti tai, ko savo jėgomis atlikti negalime.
Pasninkaudami mes suvokiame, kad žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų (Įst 8, 3).
Studijuodami sužinome, kaip protas paklūsta tvarkai, į kurią jis sukoncentruotas. Štai kodėl mes stengiamės nukreipti savo mintis, kad mąstytume tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylima, priimtina, tobula ir verta pagarbos (Fil 4, 8).
Rinkdamiesi būti vienumoje su Dievu, galime aiškiau pamatyti, kas mus kontroliuoja, kad Dievo jėga būtume išlaisvinti iš tos vergijos.
Malonės vieta
Mes ne tik esame išgelbėti malone, bet ir gyvename, meldžiamės, pasninkaujame, studijuojame, tarnaujame ir garbiname tik malonės dėka. Iš savo begalinės malonės Dievas padeda mums laikytis dvasinių principų, praktikuoti dvasines disciplinas (Fil 2, 13).
Tačiau jei kam yra skirta malonė, tai nereiškia, kad reikia nieko neveikti ar būti visiškai pasyviam. Gyvenime patirsime daug apsisprendimo akimirkų, kai reikės pajungti savo valią ir pasakyti „taip" Dievo valiai ir Jo keliams, - su šiuo iššūkiu Dievo žmonės susidurdavo visuomet.
Dievas jau myli mus tobulai, ir tai, kad Jis priima mus tokius, kokie esame, yra Dievo meilės dovana. Bet jeigu norime „augti malone", turime įdėti ir savo pastangų. Kaip Jėzus ir sakė: stenkitės įeiti pro siaurus vartus (Lk 13, 24). Ir Petras mus ragina: Parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą dorybe, dorybę - pažinimu, pažinimą - susivaldymu, susivaldymą - ištverme, ištvermę - maldingumu, maldingumą - brolybe, brolybę- meile (2 Pt 1, 5-7).
Skaitydami Bibliją budėkite, kad statydintumėte savo vidinį žmogų ir keistumėtės. Atkreipkite dėmesį į tuos, kurie priešinosi Dievo ketinimams ir niekada nebuvo panašūs į Kristų, bet ypatingą dėmesį skirkite tiems, kurie pasiekė finišą, nors ir patyrė daug sunkumų ir kritimų. Pastebėkite jų džiaugsmą, ramybę, stiprybę ir meilę. Tai žmonės, kurie patyrė principo „Dievas su mumis" veikimą ir kasdieną gyvena su Juo. Na o pamatę tai, taip elkitės ir jūs.
Iš žrn. „SpiritLed Woman" (2005 m. rugpjūtis/rugsėjis)
vertė Jurgita Tirūnienė
