2007-aisias metais du šio kasmetinio renginio seminarai buvo skirti diskusijoms apie tai, kokią vietą filmai užima krikščionybėje bei kokį poveikį jie daro visuomenei.
Kalbėdami apie tai, ką derėtų vaizduoti krikščioniškuose filmuose, bei apie tai, ar filmas yra krikščioniškas, jeigu jame konkrečiai nekalbama apie Kristų, kiekvienos sesijos pranešėjai laikėsi priešingų nuomonių.
„Tapau krikščionimi, nes išgirdau apie Jėzų Kristų, - teigė Dave‘as Christiano, pirmųjų didžiausio populiarumo sulaukusių krikščioniškų serialų prodiuseris. - Filmas nėra krikščioniškas, jeigu jame nėra Kristaus".
Pirmojo seminaro pranešėjai, tarp kurių buvo krikščioniškų filmų kūrėjai broliai dvyniai Dave‘as ir Richas Christiano bei „Susitikimo su Milžinais" (Facing the Giants) režisierius Alexas Kendrickas, pažymėjo, jog pastaruoju metu pastebima tendencija, kad filmų kūrėjai vietoje Jėzaus Kristaus teigia gerą moralę. Tačiau juk žmones gelbsti Jėzus, o ne gera moralė.
„Į bažnyčią bei kūrybą skverbiasi drungnumas, - teigė Richas Christiano. - Manau, kad Dievas filmus skirstytų tik į dvi kategorijas - Kristaus filmai ir pornografiniai filmai. Aiškiai skirkime juos, skirkime karštą ir šaltą".
Anksčiau pernelyg „pamokslaujantys" filmai buvo kritikuojami dėl to, kad nepasiekia didesnės auditorijos ir juos žiūri tik bažnyčių nariai, kurie ir taip jau yra krikščionys. „Man dažnai būdavo priekaištaujama, kad savo filmais kreipiuosi tik į bažnyčią lankančius žmones, - pasakojo Richas Christiano. - Bet juk net jei žmogus gieda bažnyčios chore, tai dar nereiškia, kad jis yra krikščionis".
Filmų kūrėjai taip pat pabrėžė, kaip svarbu liudyti Kristų žmonėms netgi tada, kai jie nenori apie jį nė girdėti. Režisieriai aiškino, jog paprastai žmonės nėra linkę klausytis apie Jėzų, tačiau krikščionys filmų kūrėjai šią žinią vis tiek turi jiems perteikti. Tik tokiu būdu iš tiesų gali pasikeisti žmonių širdys.
„Visi norime, kad Dievas laimintų mūsų projektus, - kalbėjo Alexas Kendrickas, - tad kodėl iš savo kūrybos galiausiai išmetame Jėzų? Neikime į kompromisus".
Antrame seminare Holivudo guru, prodiuseris Ralphas Winteris, prodiusavęs tokius milžiniško populiarumo sulaukusius filmus kaip „X-men" ir „Fantastiškasis ketvertukas" (the Fanstastic Four), kalbėjo apie tai, kad norint pasiekti daugiau žmonių, labai svarbu pateikti gerą pasakojimą. „Krikščionys filmų kūrėjai nepažįsta savo žiūrovų, - aiškino Ralphas Winteris, kurį kino filmų kompanija Twentieth Century Fox pasitelkė pagalbon, siekdama pagerinti į tikėjimą orientuotų filmų kokybę. - Jie tiesiog atima iš jų tą šviesą, kuri šviečia tamsoje".
Toliau Holivudo atstovas kalbėjo apie tai, kad didesnį poveikį žmonėms turi gerai parašyti pasakojimai. Žmonės labiau įsimena emociškai juos sukrėtusius pasakojimus, tada jiems ima kilti klausimų.
„Krikščionybė yra daugiau, nei G raide pažymėti (t.y. be smurto ir nešvankių scenų) filmai, - dėstė Winteris. - Kurgi mūsų pasakojamų istorijų paslaptingumas?".
Anot pagrindinio pranešėjo, norėdami, kad jų darbai būtų veiksmingi, krikš-čionys filmų kūrėjai turėtų įsidėmėti tris dalykus: visų pirma, jie turi būti pasakojimo meistrai; antra, jie turi tikėti tuo, ką daro. Na ir pagaliau, kad filmas pasiektų žiūrovą, būtina skirti dėmesį platinimui. Šitokiu būdu, anot Winterio, krikščionys gali įtraukti kultūrą į prasmingą dialogą ir imti klabėti apie dvasinius dalykus. Motyvaciją žmonėms suteikia tikri dalykai.
Abiejų nuomonių šalininkai sutarė, kad krikščionių įtaką žiniasklaidoje būtina didinti. Tačiau nesutarė, kiek ši įtaka turėtų siekti. Savo teiginius Alexas Kendrickas apibendrino taip: „Jeigu savo filmais sieki pašlovinti Dievą, tai tą pirmiausia ir daryk".
„The Christian Post", 2007-02-19, vertė Kęstutis Pulokas
Spausdinama iš http://www.bernardinai.lt/
