Išskirtinė C. S. Lewiso krikščionio atpirkimo bei išlaisvinimo iš nuodėmių vizija atgyja naujame Disnėjaus kino studijos filme „Princas Kaspijanas".
Pagrindinis filmo „Princas Kaspijanas" veikėjas - paauglys princas, kurį vaidina dvidešimt šešerių metų aktorius Benas Barnesas. Filmas sukurtas pagal knygą „Princas Kaspijanas", pirmąsyk išleistą 1951 metais, - tai antroji C. S. Lewiso „Narnijos kronikų" dalis.
Žurnale „Christianity Today" trumpai pateikiamos Narnijos eksperto, anglų kalbos ir literatūros profesoriaus Devino Browno mintys apie „Princą Kaspijaną" iš rengiamos išleisti studijos „Žvelgiant į Princą Kaspijaną iš vidaus".
Svarbiausia „Princo Kaspijano" kaip ir visų Narnijos kronikų paskirtis - vaizdžiai ir įtikinamai perteikti Evangelijos žinią.
Pagrindiniai Lewiso epopėjos veikėjai nėra tiesiog klystantys. Jie klysta dažnai ir skaudžiai. Jie klysta taip kaip mes, ir kai tai įvyksta, Lewisas kalba, jog vienintelė išeitis - tikra nuoširdi atgaila. „Prince Kaspijane" visi pagrindiniai veikėjai išgyvena atgailą, tikrą ir tyrą, be tuščių atsiprašymų, pasiteisinimų, be kaltinimų vienas kitam ar pašaliniams ir be apsimestinio gailėjimosi: „Jei ką nors įskaudinau savo veiksmais, gailiuosi, kad jie buvo įskaudinti."
„Prince Kaspijane" daug krikščioniškų įvaizdžių. Liūtas Aslanas, Lewiso veikėjų apibūdintas - „Žinoma, jis pavojingas. Bet geras." - įkūnija žymiąją Lewiso mintį: „Žmonės, nebuvę Narnijoje, kartais nesuvokia, kad geri dalykai tuo pat metu gali būti ir bauginantys." Šiame filme Aslanas vaizduojamas kiek „blankesnis", jo pavojingumas atskleidžiamas tik kelioms akimirkoms. Vaikų jausmus, kai jie pagaliau sutiko Aslaną, pasakotojas apibūdina taip: „Jie džiaugėsi taip smarkiai, kaip gali džiaugtis išsigandę žmonės, ir buvo išsigandę tiek, kiek pajėgia išsigąsti besidžiaugiantys."
Dar vienas įvaizdis. Veikėja Siuzana atsisako tikėti, kad Liusi matė Aslaną, nes „jo niekas nėra regėjęs". O kai Liusi galų gale paskelbia, jog ji seks Aslanu, nesvarbu, ką pasirinks kiti vaikai, Siuzana ironiškai mesteli: „Tikitės, jog elgsiuos panašiai?" Leisdamas susitapatinti su epo veikėjais Lewisas primena, jog mūsų veiksmai ir požiūriai gali nebūti tokie teisingi, kaip mes patys manome. Kiekvienas iš mūsų gali suklysti.
Lewisas stengiasi perteikti jaunuoliams bei vyresniesiems, kad gyvenimas, pa-švęstas tik sau pačiam, nėra pilnas džiaugsmo ir malonumų, tai menkas, niekingas gyvenimėlis. Jis nei patrauklus, nei įdomus, o veda tik į liūdesį bei vienatvę ir baigiasi sunaikinimu. Tuo tarpu gyvenimas, aukojamas ne tik sau - tai tikrasis nuotykis, nors ir pilnas sunkumų, kurių neiš-vengsi. Bet tai vienintelis kelias į tikrąją laimę, pilnatvę ir bendrumą su kitais. Šiandien, kai būti tyraširdžiu tampa nebemadinga, labai svarbu, kad ši žinia vėl ir vėl būtų primenama (Lewiso kūrinių ekranizacija - tinkama tribūna).
Lewisas nenori, kad skaitytojai, susižavėję užkerėtais medžiais, paniekintų augančius miške. Jo veikėjai nepaniekina realaus savo pasaulio dėl to, kad pabuvojo Narnijoje. Jis siekia, kad žvilgsnis į Narniją padėtų įžvelgti realybės žavesį. Geležinkelio stoties, pilko Anglijos dangaus bei vasaros pavyzdžiais (kurie iki kelionės į Narniją atrodė nuobodūs, bet grįžus iš jos - staiga tapo puikūs) Lewisas stengiasi perteikti kasdienybės šventumą, sugebėjimą džiaugtis ir vertinti tai, kur ir kas mes esame.
NaujojoNarnijos kronikų ciklo filmo premjera Lietuvos kino teatruose - birželio 20 dieną. Jame pagrindinius vaidmenis atlieka tie patys aktoriai, kaip ir ankstesniame 2005 metais pasirodžiusiame Narnijos kronikų filme „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta." Šis filmas tapo vienu iš sėkmingiausių Disnėjaus studijos veiksmo filmų, jis buvo rodomas daugelyje pasaulio šalių ir uždirbo apie 742 milijonus JAV dolerių. Abu filmus kūrė tas pats režisierius - Andrew Adamsonas.
Devinas Brownas išreiškia susirūpinimą šios Lewiso knygos ekranizacija, ar filmo kūrėjams, norintiems sudominti kuo daugiau žiūrovų, pakako drąsos perteikti Evangelijos žinią: „Baiminuosi, kad šis filmas daugeliui žmonių gali tapti tiesiog pramoga. Tačiau juk Lewiso knygos man ir dar daugeliui žmonių tapo svarbia gyvenimo dalimi, kuri padėjo mums tapti tokiais, kokie esame."
Svajonės pildosi
Žinia, kad antrasis Narnijos kronikų filmas pasirodys didžiajame ekrane C. S. Lewiso posūniui Douglasui Greshamui yra tarsi išsipildžiusi svajonė. „Stebiu, kaip po truputį pildosi viso gyvenimo svajonė, - sakė jis žurnalui „Charisma". - Svajoti apie tai, kad pagal Narnijos kronikas būtų sukurtas filmas, pradėjau dar ankstyvoje paauglystėje. Dabar man jau per penkiasdešimt. Kokia daugybė metų prabėgo!" - sako Greshamas, kuris prisidėjo kuriant pirmąjį Narnijos kronikų filmą ir yra filmo „Princas Kaspijanas" prodiuserio padėjėjas. Greshamas užaugo su Narnijos kronikomis. „Jau-čiuosi taip, tarsi būčiau paveldėjęs tam tikrą šventą atsakomybę", - sako jis.
Paskutinieji nuotykiai nėra tokie „triukšmingi", kaip pirmame filme „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta". „Princas Kaspijanas" kalba apie tikros garbės ir tikro tikėjimo grąžinimą po daugybės iškraipymo amžių", - sako Greshamas.
Kaip ir pirmame filme, kuris susižėrė daugybę apdovanojimų, nepaprastą gamtovaizdį pagyvino spalvingi kūriniai, nužengę tiesiai iš Lewiso knygos. „Antrame filme taip pat yra keistų, stebuklingų ir magiškų dalykų - juk tai neatsiejama Narnijos dalis", - sako C. S. Lewiso posūnis. Siekdamas sukurti turtingą foną, Lewisas apjungė įvairių kultūrų mitologiją - įtraukdamas ir nuostabų gimtosios Airijos Keltų folklorą.
„Mitai C. S. Lewisui atrodė svarbūs. Šiandieniniame pasaulyje gyvenantys žmonės į juos žiūri kaip į visiškus prasimanymus, melą, bet mitai atspindi aklo žmogaus Dievo ieškojimus senovėje, - sako Greshamas. - Ir filmas „Princas Kaspijanas" yra ištikimas šioms Lewiso tradicijoms".
Vienas iš Narnijos filmų tikslų yra auklėti, lavinti, mokyti. „Filmas įkvepia vaikus skaityti knygas. Nėra nieko geriau, ką galite padaryti dėl vaiko, kaip sužadinti jo susidomėjimą ir įkvėpti jį skaityti", - sako Greshamas, kuris turi 5 vaikus ir 9 vaikaičius.
Anglų aktorius Benas Barnesas, atliekantis princo Kaspijano vaidmenį, pirmą kartą klasika tapusias Lewiso istorijas perskaitė būdamas 8-erių. O studijuodamas universitete, kur vaikų literatūrai buvo skiriamas ypatingas dėmesys, jis pasirinko tyrinėti būtent C. S. Lewiso „Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta". „Aš buvau didelis šių knygų fanas. Ir ta berniuko svajonė neišblėso, ji tapo jaunuolio svajone", - aiškino jis.
Jo vaidinamas herojus išgyvena tikėjimo krizę, bet filme vykstantys įvykiai nesusiję su šio aktoriaus gyvenimu (jis augo nepriklausydamas jokiai bažnyčiai), bet jis tiki, kad šiame pasakojime propaguojamos vertybės gali giliai sujaudinti žmones.
Prodiuseris Markas Johnsonas, skaitęs Lewiso pasakojimus gilioje jaunystėje, kurdamas filmą norėjo nenukrypti nuo Lewiso minties. Tačiau reikėjo šiek tiek pakeisti pasakojimo sandarą, kaip liepiama knygos retrospektyvoje.
„Viena iš stipriųjų „Narnijos kronikų" pusių yra tai, kad kiekviena knyga stipriai skiriasi nuo ankstesnės ar po jos parašytos knygos. Todėl ir kurti filmus pagal jas reiškia ne kurti naują to paties filmo versiją ir net ne tęsinį, bet visiškai naują filmą. Žinoma, kai kurios temos jau buvo labai gerai atskleistos, bet egzistuoja ir daugybė naujų", - sako Markas Johnsonas.
Johnsonas, dirbęs filme „Lietaus žmogus" ir kituose, tiki, kad daugelį šios knygos - „Princas Kaspijanas" - temų galima interpretuoti labai įvairiai. Jis sako turįs „labai asmenišką" tikėjimą, bet mano, kad tikėjimas yra pagrindinė šios istorijos šerdis.
Atkaklumas ir optimizmas - taip pat reikšmingi elementai. „Egzistuoja tiek daug dalykų, kuriuos reikia ir kuriuos gali įveikti. - Kartais tikėjimas (nebūtinai religinis) ir susvyruoja, bet tu gali jį sustiprinti", - sako M. Johnsonas. Jis jaudinasi, kad tiek filmo kūrėjai, tiek žiūrovai patirtų nuostabą, kuria persisunkę Lewiso kūriniai.
„Mes einame į filmą norėdami patirti prigimtinius, romantiškus jausmus. Mes norime išgirsti pasakojimą, norime, kuo nors tikėti ir norime būti nustebę", - sako jis.
Pagal http://www.christianitytoday.com/ ir www.charismamag.com
parengė Dalia Janušaitienė ir Žaneta Lazauskaitė
