Visi norime turėti tvirtus santykius, tačiau dažnai iššūkiai atrodo didesni už atlygį.
Kiekvieną iš mūsų gyvenime saisto begalė įvairių santykių: nuo santykių su tėvais, vaikystės draugais iki pirmosios meilės. Įvairūs atsiminimai apie mūsų santykius daro įtaką ir mūsų pagrindiniams gyvenimo įvykiams.
Mes prisimename tuos, kurie tam tikrame mūsų gyvenimo periode darė įtaką mūsų gyvenimui, kaip, be abejo, prisimename ir tuos, kurie nepridėjo mums džiaugsmo.
Kas mūsų santykius sutvirtina, kad jie ištveria visus išbandymus? Ir kodėl kiti santykiai silpnėja ir suyra? Tikiu, kad gerinant ir palaikant gerus tarpusavio santykius svarbiausia yra tvirtas Dievo pamatas ir mokymasis bendrauti.
Griūvančių santykių pavyzdį galime rasti Senajame Testamente, 1 ir 2 Samuelio knygose. Nors ši istorija kalba apie santuokinius ryšius, tačiau tai galima pritaikyti įvairiems santykių tipams. Pagrindiniai principai išlieka tokie patys, nesvarbu, su kuo kuriate santykius.
Dovydo ir jo žmonos Mikalės istorija prasideda 1 Samuelio knygos 18 skyriuje. Matome stiprią dviejų žmonių meilę. Mikalė buvo pirmoji Biblijoje paminėta Dovydo meilė, tačiau per ilgą laiką jų santykiai suiro.
Jei neskirsite tarpusavio santykiams dėmesio, tarp jūsų kils nesantaika ir santykiams atstatyti gali prireikti daugybės metų.
Nutrūkęs ryšys
Pirmos Samuelio knygos 18 skyriaus 20 eilutėje skaitome, kad Mikalę Dovydui į žmonas atidavė jos tėvas, karalius Saulius. Nors santuoka buvo suplanuota iš anksto, Mikalė stipriai mylėjo Dovydą.
Kartą, kai Dovydas ir Mikalė jau buvo vedę, dėl savo meilės vyrui ji buvo atsidūrusi keblioje padėtyje. Mikalė išdavė savo tėvą, paragindama Dovydą bėgti iš miesto, nes kitaip karalius Saulius jį užmuš. Tarsi šiuolaikinėje muilo operoje, 1 Samuelio knygoje pasakojama sunki Dovydo padėtis, kai šis bėga nuo karaliaus Sauliaus pasikartojančių išpuolių ir slepiasi uolose, siekdamas išsaugoti gyvybę.
Kadangi karalius Saulius persekiojo Dovydą, Mikalė ilgą laiką nieko apie jį nežinojo. Prisiminkite, kad tuo metu jis negalėjo paskambinti mobiliuoju telefonu ar parašyti žinutės. Ar galite bent įsivaizduoti, kas turėjo dėtis jos galvoje? Ji mąstė: „Ar jis vis dar mane myli? Ar jis dar gyvas?"
Po kurio laiko, mirus karaliui Sauliui, Dovydas pagaliau yra pasiruošęs užimti sostą. Tačiau jis iškelia sąlygą: nerodys savo veido, kol jam nebus atvesta Mikalė (2 Sam 3, 13). 16 metų Dovydas galvojo tik apie Dievo pašaukimą, o dabar buvo pasiruošęs viską mesti dėl Mikalės. Viskas, dėl ko Dovydas kovojo, dėl ko rizikavo savo gyvybe, buvo „pastatyta ant kortos" dėl Mikalės. Tai parodo, kaip stipriai Dovydas mylėjo Mikalę. Mes nerandame jokios priežasties abejoti ir Mikalės jausmais Dovydui.
Jų meilė išgyveno 16 įtampos, nerimo ir atsiskyrimo metų. Galime pagalvoti, jog tai ištvėrusi santuoka tikrai negali sugriūti, tiesa? Tačiau taip nėra! Net ir tvirčiausi santykiai gali susvyruoti, jei žmonės liaujasi bendrauti ir jei Dievas nėra jų dėmesio centre.
2 Samuelio knygoje skaitome, kad Mikalė pasirinko laikyti atstumą ir nesiartinti prie sandoros skrynios - Viešpaties buvimo (2 Sam 6, 16). Toks jos sprendimas sudrebino pačią jų santykių esmę - po tokios daugybės metų, kai Mikalė ir Dovydas negalėjo artimai bendrauti, jie vis dar troško būti kartu, tačiau, kai vienas jų nusprendė pasitraukti nuo Dievo, jų santykiai atsidūrė pavojuje.
Toliau pasakojama, kad Mikalė pamatė prieš Dievą šokantį Dovydą ir paniekino jį savo širdyje, neteisingai jį supratusi - ji pagalvojo, jog šis buvo apsinuoginęs prieš kitas moteris (2 Sam 6, 20). Jei ji būtų turėjusi ryšį su Dievu, ji būtų lengvai supratusi, kodėl Dovydas taip elgėsi.
Raštas užsimena ir apie kitus faktorius, nulėmusius Dovydo ir Mikalės santykių žlugimą. Jei sudėsime visus tuos metus, kai jie negalėjo bendrauti, kai Mikalė atitolo nuo Dievo, suprasime, jog nieko keista, jog jų santykiai ritosi žemyn.
Kai Dovydas ir Mikalė nebebuvo nei fiziškai, nei dvasiškai artimi, jų santykiai nutrūko. Bet taip galėjo ir neatsitikti. Jei jie būtų leidę laiką kartu ir bendravę Dievo akivaizdoje, jų bendravimo problemos būtų buvę išspręstos.
Raktas į efektyvų bendravimą
Ne paslaptis, kad efektyvių santykių pagrindas yra bendravimas. Jūs galite labai pagerinti santykius su kitais žmonėmis, jei: 1) prieš pradėdami kalbėti ar reaguoti, įsiklausysite, ką sako kiti, ir 2) išmoksite valdyti nesutarimus.
Mokykitės klausytis. Ar esate geras klausytojas? Tyrimai rodo, jog iškart po pokalbio žmogus atsimena tik pusę to, ką girdėjo. Tai yra ne dėl to, kad klausytojas neturėjo laiko išklausyti. Dauguma žmonių geba mąstyti tris ar keturis kartus greičiau nei vyksta pats pokalbis. Klausytojas turi pakankamai laiko išklausyti ir suprasti, kas jam yra sakoma. Svarbu tik, kaip klausytojas naudoja mąstymui skirtą laiką.
Ką veikiate, kol kiti kalba? Įdėmiai klausotės ar tik laukiate savo eilės pakalbėti? Geriau nemąstykite apie savo atsakymą, bet būkite geri, išgirsti pasiruošę klausytojai ir neatsakinėkite, kol kitas žmogus dar kalba. Patarlių knygoje sakoma: Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis (Pat 18, 13).
Taip pat prieš ką nors pasakydami, pamąstykite. Niekada neskubėkite kalbėti. Kalbėkite taip, kad kitas žmogus jus suprastų ir priimtų tai, ką sakote. Raštas sako: Žmogus džiaugiasi savo burnos atsakymu, ir laiku pasakytas žodis, koks jis mielas! (Pat 15, 23).
Išmokite prieštarauti. Dar vienas svarbus bendravimo principas yra mokėti teisingai reaguoti į skirtingas nuomones. Esu mačiusi, kaip visą gyvenimą trukę santykiai nutrūksta dėl to, kad vienas asmuo nesugebėjo priimti kito nuomonės.
Tačiau Dievo žodis sako: Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; bet tik tai, kas gera, kas tinka ugdymui ir suteikia malonę klausytojams (Ef 4, 29). Jei jūsų nuomonės skiriasi, neatsakykite nekontroliuojamu pykčiu. Atsakykite maloniai ir ramiai, nekeldami tono.
Taip pat: Tebūna toli nuo jūsų visoks kartėlis, piktumas, rūstybė, riksmai ir keiksmai su visomis piktybėmis (Ef 4, 31). Nesivelkite į ginčus, kovas ar debatus. Galima turėti skirtingas nuomones ir nesipykti.
Neikite miegoti pikti. Kiekvieną dieną išsiaiškinkite tos dienos nesutarimus. Kalbėkite tiesą meilėje ir nieko neišpūskite. Rūstaukite ir nenusidėkite. Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! (Ef 4, 26).
Dažnai manome, kad yra tik vienas būdas matyti, elgtis ir atsakyti. Tačiau taip mąstyti reiškia ignoruoti Dievo sukurto individo unikalumą, ir rodo baisų egoizmą. Jei į viską žiūrėsime iš į Dievą orientuotos perspektyvos, suprasime ir gerbsime kitų žmonių unikalumą. Tai anaiptol nereiškia, jog nė vienas jų negali klysti ar būti neteisus.
Kas yra teisinga, o kas klaidinga, turi būti nustatoma remiantis Dievo perspektyva. Jei stengsimės į dalykus žiūrėti taip, kaip žiūri Dievas, tai padės suprasti vienas kitą. Tai yra įmanoma, nes mes turime Kristaus protą (1 Kor 2, 16). Kitu atveju, iš kito žmogaus mes bandome padaryti savo kloną. Problemos kyla, kai reikalaujame žiūrėti į viską tik taip, kaip žiūrime mes. Kartais mes būname taip sukoncentravę savo dėmesį, kaip rasti atsakymą į savo poreikius, jog tampame nejautrūs kitiems.
Kai klystate, pripažinkite tai, paprašykite atleidimo, o tada paprašykite pagalbos, kad pasikeistumėte. Saliamonas rašė: Kvailiui jo kelias atrodo teisingas, bet išmintingas žmogus klauso patarimo (Pat 12, 15).
Kai kas nors kitas prisipažįsta, kad blogai elgėsi su jumis, atleiskite ir pamirškite. Nebepriminkite to tam žmogui, sau pačiam ar kam kitam. Jėzus sakė: Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam. Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju',- atleisk jam (Lk 17, 3-4).
Mes buvome sukurti gyventi kartu. Bendravimas yra daugiau nei žmogiškosios egzistencijos privilegija, tai yra būtinybė.
Vienybės svarba
Biblija moko, jog kaip tikintieji mes esame sujungti su Kristumi, o per Jį - ir vienas su kitu. Kristus vadovauja ir sujungia mus (Jn 17, 22-23). Mums, kaip Jo Kūno nariams, siekiant vienybės nuoširdus bendravimas yra labai svarbus. Apaštalas Paulius rašo: Tad, atmetę melą, „kiekvienas tekalba tiesą savo artimui", nes esame vieni kitų nariai (Ef 4, 25).
Dievo žodis sako, kad Dievas laimina tikinčiųjų vienybę. Vienybė - tai, kai mes sutariame su kitu žmogumi ar grupe žmonių ir sąmoningai veikiame kartu. Santuokos, šeimos, tarnavimai, verslas, bažnyčios ir draugystės turi būti statydinamos ant principų, kurie jungtų.
Paulius drąsina efeziečius: Elkitės, kaip dera jūsų pašaukimui, į kurį esate pašaukti. Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje, siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais (Ef 4, 1-3). Tai reikalauja pastangų. Jei kada nors esate turėję kokių nors ryšių su kitais žmonėmis, žinote, jog žmogiška prigimtis priešinasi įsakymui būti maloniam ir mylėti žmones, kitokius nei mes. Žodžiai „pakęsti" ir „siekti" prieštarauja mūsų išdidumui. Esame raginami „pakęsti" vienas kitą meilėje ir „siekti" išsaugoti ramybę, jei ir nėra bendro vardiklio ar tokių pačių tikslų. Tačiau ieškokite ryšių su žmonėmis, kurie brangintų tas pačias vertybes ir savo gyvenime siektų panašių tikslų.
Taip pat Paulius sako, jog dėl Kristaus kūno vienybės turėtume stengtis suprasti vienas kito nuomonę ir priimti vienas kito skirtumus. Jis rašo: Taigi, jeigu esama Kristuje kokio padrąsinimo, meilės paguodos, jei esama kokio Dvasios bendravimo, nuoširdumo ir gailestingumo, tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, būdami vieningi ir to paties nusistatymo. Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų (Fil 2, 1-4).
Mūsų santykiai yra svarbūs, nes Dievas sukūrė mus bendrauti su Juo ir vienam su kitu. Santykius kuriame ir griauname dėdami mažesnes ar didesnes pastangas, tobulindami įgūdžius, padedančius efektyviai bendrauti.
Kartais pagunda atsitraukti ir vengti bendravimo su kitais yra suprantama. Nukreipkime savo žvilgsnį į Dievą ir taikykime šiuos paprastus patarimus, kaip gerinti santykius, tai padės mums atstatyti sugriuvusius santykius ir pradėti naujus, tvirtus santykius.
Nelikite nuošaly. Sąmoningai apsispręskite atverti savo širdį esantiems šalia jūsų ir pažvelkite į juos taip, kaip juos mato Dievas, elkitės su jais taip, kaip Dievas elgiasi su jumis. Nors tai užtruks ilgiau nei galbūt jūs tikėjotės, tačiau į tai verta investuoti!
Iš žrn. „SpiritLed Woman" (2006m., vasaris-kovas)
vertė Asta Glinskaitė
