Ačiū už atsakymą.
Ačiū jums už nuoširdų klausimą. Cituodami apaštalo Jono žodžius, jūs faktiškai ir atsakote į savo klausimą, kadangi Madonnos kūryba vienareikšmiškai reprezentuoja tai, ką Raštas vadina pasauliu: kūno geismą, akių geismą ir gyvenimo išdidumą, o visa tai priešiška Tėvui, kuriuo tikime (žr. 1Jn 2,16). Kad žãvi šios dainininkės muzika ar balsas, nėra nieko nuostabaus, - tai šiai moteriai Dievo suteiktos prigimtinės dovanos. Tačiau mes, krikščionys, turėtumėme šias dovanas vertinti pagal tai, kam jų turėtojas jas pašvenčia, ką su tais talentais daro, šlovina jais jų Autorių ar šlovina save, begėdiškai Jį atmesdamas. Savo kūno grožį, balsą, kūrybinį, vaidybinį ir kitus sugebėjimus Madonna yra pardavusi žmonių sielų priešui velniui, kuris jai už plačiai propaguojamą netyro sekso suvedžiojančią ir sielas luošinančią kultūrą yra parūpinęs didžiulį žmogišką pripažinimą, šlovę ir turtus. Panašų sandėrį šėtonas siūlė ir Jėzui (Mt 4,8-9). Tačiau mūsų Viešpats atmetė pagundymą garbinti ką nors kitą, išskyrus Tėvą, tad ši nuostata sufleruoja, kad ir žmogus, kuris garbina ne Dievą, o šio pasaulio kunigaikštį, kitaip tariant, vykdo jo valią, yra nepriimtinas Dievui, o kartu ir mus toks žmogaus pasirinktas kelias neturėtų džiuginti, o tuo labiau - žavėti.
Kalbant apie argumentą „man patinka“, manau, jis krikščioniui yra nepakankamas, kad juo būtų galima pateisinti vienus ar kitus pasirinkimus. Juk ir nuodėmę žmogus daro, nes ji jam patinka. Pavyzdžiui, apkalbas Raštas įvardina kaip skanėstą (Pat 18, 8), vynas gi stikle spindi ir švelniai nuryjamas (Pat 23, 31), o svetimos moters lūpos yra kaip varvantis medus ir burna švelnesnė už aliejų (Pat 5, 3). Nors apkalbos, pasigėrimas ir svetimavimas iš pradžių atrodo patraukliai, ir žmogus ima tai ragauti, nes jam skanu, patinka, visgi kiek vėliau apkalbos apkartina santykius, vynas įgelia kaip gyvatė, o svetima moteris nuveda tiesiai į pragarą.
Svarstant, ką pasirinkti, krikščioniui verčiau derėtų klausti: „Ar tai ugdo? Kiek man tai bus naudinga kaip dvasiniam žmogui?“ Kalbant apie muziką, ji yra priemonė atlikėjui išreikšti savo pasaulėžiūrą, vertybes, kitaip tariant, atliekama muzika yra jo sielos, vidinio pasaulio veidrodis, nes Viešpats yra pasakęs, jog lūpos kalba iš širdies gausos. Ar muzika, ar kokiu kitu savęs reiškimo būdu žmogus visada atidengia, apnuogina ne ką kitą, bet savo gyvenimo sampratą, tiražuoja mąstymo būdą, filosofiją, kuria pats tiki ir gyvena. Daina - tai muzikine melodija padabintas pamokslas, kuris yra gera arba netikusi sėkla žmonių širdžių dirvoms. Kokius „pamokslus“ klausau, tokį vaisių jie subrandins ir gyvenime. Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi - byloja viena iš lietuviškų patarlių. Todėl, mano galva, yra labai svarbu, pasidomėti, kokią žinią, tekstą, skelbia vienas ar kitas atlikėjas, mat koja mušdamas į taktą ir su pasitenkinimu kraipydamas galva gali pritariamai linksėti ir „grožėtis“ gašlumu, prievarta, piktžodžiavimu Dievui, maištu ir kitu amoralumu. Tarkime, Madonna teigia, jog viskas pasaulyje sukasi tik apie seksualinį potraukį ir seksualinę jėgą ir, išskyrus prievartinį seksą, visoks kitoks seksas, jos supratimu, yra absoliučiai geras. Šia filosofija yra persunkta ir jos kūryba. (Plačiau apie tai galite paskaityti laikraštyje „Ganytojas“, 2007. 11. 03) Atvėręs savo akis ir ausis tokiai kūrybai, pritarčiau ir šiom „vertybėm“, rizikuočiau pats jas perimti. Akivaizdu, kad tokia muzika ne tik, kad neugdo, bet dar ir gundo - žadina netyras aistras. O tai nuoširdžiam krikščioniui tikrai ne į gera.
Šiandien yra daugybė įvairių stilių krikščioniškos muzikos, kuri galėtų ugdyti jus dievotumu, tyrumu, meile artimui. Tad kviečiu ieškoti, ir rasite tikrai skambios ir prasmingos muzikos, ne ką prastesnės (muzikine prasme, jau nekalbant apie turinį) už Madonnos.
Viešpaties šviesos ir malonės jums, pasirenkant, kokiai muzikai atversite savo ausis, mintis ir širdį!
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
