Nuotraukoje: Baltijos krikščionių medikų stovykloje
Tai apima įvairių denominacijų krikščionių susibūrimų sveikatos priežiūros įstaigose skatinimą, siekiant užtarti kolegas ir pacientus, padrąsinti vienas kitą taikyti biblinius principus savo darbe ir liudyti Evangeliją, seminarų ir konferencijų rengimą, praktikuojančių krikščionių gydytojų ir studentų medikų bendradarbiavimo stiprinimą, krikščioniškos medicininės literatūros rengimą ir platinimą. Natūralu, kad gyvenant Rytų Europoje labiausiai augo ir plėtėsi ryšiai su istoriškai ir geografiškai artimomis buvusios Sovietų sąjungos respublikomis, Rytų ir Centrinės Europos kaimynėmis, atsirado daugiau kvietimų į renginius ar tiesiog susitikti, pabendrauti, pasimelsti vykstant į komandiruotę ar kitais tikslais.
Apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms
Niekada nesilankiau buvusios Jugoslavijos teritorijoje ir kažkodėl maniau, kad gyvenimas ten labai skiriasi nuo mūsų. Užteko poros savaičių šiame krašte, kad šie įsivaizdavimai iš esmės pasikeistų.
Vykdama tobulintis į Kroatiją, tuo pačiu aplankiau kolegas Serbijoje ir skaičiau du pranešimus Serbijos krikščionių medikų asociacijos konferencijoje. Įdomu buvo pabuvoti ir vienos evangelinės bažnyčios pamaldose. Bendraudama su tikinčiaisiais, aptikau nuostabių panašumų tarp jų ir mūsų pastarųjų dešimtmečių evangeliškų bažnyčių istorijos. Jų tautos atsigręžimas į Dievą ir bažnyčių augimas vyko nelengvu Jugoslavijos griuvimo ir karų paženklintu laikotarpiu - 1990-1995 metais. Po to, pavilioti naujų atsivėrusio pasaulio siūlomų galimybių, dalis žmonių atsitraukė nuo Dievo, o bažnyčios ėmėsi stiprinti tikėjimo šaknis, gilintis į Dievo žodį ir skatinti tikinčiuosius tarnauti Dievui pagal kiekvienam duotus sugebėjimus.
Serbijoje taip pat aplankiau kelias gydymo įstaigas, kuriose su krikščionimis medikais pasiguodėme bendru tikėjimu ir drauge pasimeldėme.
Kroatijoje, kuri išlieka teologijos studijų židiniu aplinkinėms Balkanų tautoms, medikų nesutikau, bet buvau labai palaiminta bendraudama ir klausydamasi brolių ir sesių liudijimų nedidelėjė evangeliškoje bažnyčioje Zagrebe. Dievo darbą Lietuvoje priminė pasakojimai apie ekumeninius įvairių krikščioniškų bažnyčių vienybės renginius ir šiai temai skirtą mokslinį evangelinės teologijos žurnalą.
Kolegoms iš tarptautinės krikščionių medikų bendrijos sužinojus, kad būsiu Zagrebe, gavau pakvietimą nuvykti dar ir į Makedoniją, kur vyko Balkanų šalių krikščionims studentams skirta konferencija apie tai, kaip suderinti savo profesiją su krikščionišku gyvenimu ir tarnavimu. Bet prieš tai nepraleidau progos aplankyti nedidelę Skopje krikščionių medikų grupelę, vaikų ligoninę ir centrą neįgaliems vaikams.
Nors Makedonija ekonomiškai viena skurdžiausių Balkanų šalių, išgyvenanti politinę ir religinę įtampą, buvau padrąsinta tikinčiųjų iš įvairių bažnyčių pasišventimu tarnauti sergantiems vaikams, paaugliams atokiose vietovėse. Apie turtingą šio krašto krikščionišką istoriją liudijo ir vienuolynų gausa prie Ohrid ežero, kur vyko studentų konferencija. Pabuvojome viename iš jų, kuriame, sakoma, vienuoliai kažkada sukūrė pirmąją slavų abėcėlę kirilicą, kad galėtų skelbti Evangeliją slavų tautoms. Ir vėl prisiminiau Lietuvą ir Mažvydą, pirmąją lietuvišką knygą...
Skrendant namo iš Makedonijos mintyse naujai skambėjo apaštalo Pauliaus žodžiai: „Be to, pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms. Nors dideli vargai jas bandė; jos pasidarė kupinos džiaugsmo, ir jų gilus skurdas išsiliejo ypatingo dosnumo turtais".
Tikiuosi, kad šie keli pavyzdžiai įkvėps ir mus, panašius išbandymus patiriančius ir panašiomis sąlygomis gyvenančius, nepavargti dalintis Dievo duotais turtais ir sugebėjimais su savo tautiečiais.
Apie krikščioniškus renginius jauniesiems medikams
Šią vasarą taip pat dalyvavau įvairiuose susitikimuose: su būsimais medikais studentais Balkanuose birželį, Baltijos šalių krikščionių medikų stovykloje Latvijoje liepos mėnesį, pirmojoje Ukrainos krikščionių medikų konferencijoje Kijeve rugpūčio mėn. ir Eurazijos konferencijoje Austrijoje rugsėjo mėnesį. Į šiuos renginius vykome drauge su kitais medikais iš Lietuvos. Neapsakomai džiugu matyti jaunų žmonių norą sekti Dievu, nepasiduoti pasaulio siūlomoms pagundoms, ieškoti atsakymų į klausimus, kurių jiems negali atsakyti universitetų dėstytojai. Nemažai jų - dvidešimtmečių - jau turi tikėjimo pagrindus, nes tėvai tapo krikščionimis prasidėjus atgimimui ir prabudimui šiose Rytų Europos šalyse, ir ačiū Dievui už tai. Bet daugelis studijuodami vis dar materialistine pasaulėžiūra besiremiančiose aukštosiose mokyklose išgyvena dilemas: kaip suderinti mokslą ir tikėjimą; darbą medicinoje ir krikščionišką tarnavimą bei etiką ir t.t. Nuo sugebėjimo „suvirškinti" milžinišką informacijos kiekį, atskirti pelus nuo grūdų dažnai priklauso tolesni jaunų žmonių pasirinkimai. Todėl čia labai svarbus visų esančių šalia - tėvų, draugų, bažnyčios - vaidmuo. Turime būti pasiruošę atsakyti į jaunų žmonių keliamus klausimus, kaip Saliamonas sakė: „Parodyk jaunuoliui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs nenukryps nuo jo".
Suvokiant su medicina susijusius iššūkius, studentų drąsinimas ir mokymas tapo vienu iš Lietuvos krikščionių medikų bendrijos prioritetų. Džiaugiamės augančiu krikščionių medikų studentų būriu tiek Vilniaus, tiek Kauno universitetuose. Kasmet apie 10 jų dalyvauja Baltijos šalių krikščionių medikų stovyklose, kur turi progos pasidžiaugti bendru tikėjimu su studentais iš kitų šalių, išgirsti jau dirbančių įvairių sričių medikų krikščionišką patirtį, įgyti praktinių medicinos įgūdžių. Prasidėjus intensyvioms medicinos studijoms, vasarą įkvėptiems geriems troškimams dažnai gręsia įvairūs „erškėčiai". Dėl to svarbu, kad bendruomenės ir artimieji juos palaikytų maldoje.
Apie ribotus žmones ir neribotą Dievą
Šie metai Europos krikščionims medikams buvo neeiliniai dar ir dėl to, kad po 4 metų pertraukos Austrijoje rugsėjo mėnesį vyko Eurazijos krikščionių medikų konferencija „(Ne)riboti resursai". Kaip Eurazijos regiono komiteto narei man teko porą pastarųjų metų dalyvauti šios konferencijos rengime, todėl viskas, kas vyko, ypač jaudino širdį. Konferencijos tema skatino pamąstyti apie save bei savo ribotumą ir kreipti žvilgsnį į neribotos meilės, išminties ir jėgos Dievą. Tai ypač aktualu šių dienų Europai. Čia vienos šalys turi tikrai daug išteklių, bet medikai dėl to linkę daugiau pasitikėti savimi nei Dievu, o pacientų poreikiai, ypač dvasiniai ir psichologiniai, vis tiek nėra tenkinami. Kitos šalys kenčia dėl išteklių stokos ir korupcijos, ir dėl to negali suteikti kokybiškos medicininės pagalbos, bet, kita vertus, tai skatina tiek medikus, tiek pacientus šauktis Dievo pagalbos ir pasitikėti Juo. 
Europos šalių medikų bendra atgailos malda
Tai, kad esame reikalingi ir galime patarnauti vieni kitiems, buvo galima jausti per visą konferencijos savaitę, kurioje dalyvavo apie 600 žmonių iš 45 Europos ir 15 kitų žemynų šalių. Pirmas tris konferencijos dienas apie 200 studentų dalyvavo atskiroje jiems skirtoje programoje. Pirmą kartą šioje regiono konferencijoje dalyvavo ir 3 studentai iš Lietuvos, kurie gražiai pristatė mūsų šalį Tautiniame vakare. Pirmą kartą konferencijos metu vyko specialūs seminarai ne tik gydytojams, bet ir įvairių sveikatos priežiūros sričių specialistams, kuriuose buvo aptariami būdai, kaip mažinti atskirtį ir puoselėti skirtingų specialybių suderinimą siekiant geriau patarnauti pacientams. Atskiri seminarai taip pat vyko medicinos dėstytojams, AIDS specialistams ir kt. Kasdien buvo galima pasirinktinai dalyvauti dviejuose iš 25 seminarų. Todėl nustebino ir pradžiugino aktyvus dalyvavimas mano parengtuose seminaruose krikščioniško požiūrio į negalią ir maldos svarbos medicinoje temomis. Tiek asmeninėms maldoms už dalyvius, tiek bendroms maldoms šioje konferencijoje taip pat buvo skirtas nemažas dėmesys. Kiekvieną rytą buvo galima dalyvauti vis kitos bažnyčios tradicija parengtoje maldoje. Maldos vakare didelį pasikeitimų troškulį išreiškė visų tautų atstovų atgailos malda už nuodėmes, daromas jų šalies medicinoje.
Pabuvus geroje dvasinės bendrystės aplinkoje visuomet jaučiamės paguosti, padrąsinti ir sustiprinti, užsimezga naujos pažintys, gimsta nauji troškimai. Belieka tikėti, kad tai, ką Viešpats pradėjo, tai ir atbaigs, ir įvairiose šalyse sulauksime gerų tarnavimo vaisių.
Paraginimas maldai už medikus
Kiekvienais metais spalio mėnesio trečią sekmadienį, vadinamą gydytojo Luko diena, įvairių šalių krikščionių medikų organizacijos apsijungia su bažnyčiomis maldai už krikščionis, kurie dirba sveikatos priežiūroje. Medikų pašaukimas apima ne tik ligonių gydymą ir slaugą, bet ir kitokių žmonių poreikių tenkinimą, ir atsakymus į egzistencinius klausimus tų, kurie dažnai nelanko bažnyčios. Patys medikai dažnai atiduoda daugiau negu gali ir patiria spaudimą iš įvairių pusių. Todėl jiems ypač svarbi dvasinių bendruomenių parama. Kviečiu ir Lietuvos bažnyčias spalio 18 dieną prisijungti prie šios maldos, užtariant medikus jų darbe ir mūsų šalies sveikatos priežiūrą.
Jovita Petrulytė yra Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" narė,
Lietuvos krikščionių medikų bendrijos tarybos pirmininkė
