2008-10-22
Po registracijos vyko stovyklos atidarymas, kurio metu šlovinome Viešpatį, dainavome stovyklos himną, burtų keliu pasiskirstėme į grupeles ir netrukus susibūrėme pirmam, pažintiniam pabendravimui. Pirmąjį vakarą praleidome prie laužo, kepėme dešreles, vėliau šokome bendruomeninius šokius.
Kiekvieną rytą stovyklautojai rinkosi į rytinę mankštą, o po to - į grupeles melstis. Po pusryčių palapinėje klausydavomės Dievo žodžio - pamokslų, kurių metu pastoriai drauge su kartu pamokslavusiais jaunuoliais, ėmė pavyzdžius iš Biblijos apie tai, kaip Dievas pašaukė tarnauti dar visai jaunus žmones. Po pamokslų visi grupelėse juos aptardavom, išsakydavom tai, kas labiausiai mums patiko, ką supratome ar nesupratome, įvardindavome pagrindines mintis.
Šioje stovykloje pirmą kartą rengėme maldos stoteles. Jų buvo dešimt. Stotelių temos buvo sudarytos remiantis malda „Tėve mūsų“. Taigi kiekvieną dieną buvo galima eiti į skirtingo pobūdžio stotelę pagal kiekvieno stovyklautojo poreikį. Stotelėse jaunuoliai galėjo skirti laiko asmeniniam bendravimui su Dievu, skaitant raštą, meldžiantis, šlovinant Dievą giesmėmis, o taip pat su vadovais pasidalinti rūpimais poreikiais, kartu pasimelsti.
Po pietų vėl susirinkdavome į grupeles ir aptardavome tokias temas: kiekvienas žmogus yra pašauktas tarnauti, bendrauti su Dievu bei artimu, taip pat pašauktas amžinybei, būti vertingu, pažinti Jėzų ir į Jį panašėti.
Stovyklautojai turėjo ir laisvo laiko, kurio metu buvo galima dalyvauti įvairiuose žaidimuose ar tiesiog ramiai pabūti su stovyklos draugais. Daugiausia jaunimas žaidė tinklinį, krepšinį, „karštą bulvę“, taip pat ir futbolą. Vyko masiniai žaidimai, kuriuose galėjo dalyvauti visi stovyklos jaunuoliai - H2O, t.y. vandens šventė, „Duokim garo“, „Fotomedžioklė“.
Kiekvieną vakarą vyko vis skirtingi renginiai: Tomo Bieliūno ir grupės „Tešla“ koncertas, viktorina, šlovinimo vakaras, kūrybos ir improvizacijų vakaras, Berniukų - Mergaičių vakaras, taip pat žiūrėjome filmą. Paskutinį stovyklos vakarą surengėme „PKF“ - Pailgio kino festivalį. Žiūrėjome pačių stovyklautojų sukurtus ir nufilmuotus filmukus tema - „Du keliai“. Išrinkome ir apdovanojome paties geriausio filmuko kūrėjų komandą.
Paskutinį sekmadienio rytą stovyklautojams pamokslavo pastorius Giedrius Saulytis. Baigiamąjį stovyklos susirinkimą vainikavo duonos laužymas. Atidavę Dievui garbę giesmėje, visi iš palapinės išjudėjome prie ežero, mat šeši jaunuoliai nusprendė savo tikėjimą užtvirtinti vandens krikštu. Vieno po kito jaunuolių senasis gyvenimas „grimzdavo“ ežero dugnan, ir šie išnirdavo naujam, pašvęstam Kristui, gyvenimui.
Po pietų išmušė valanda rinktis daiktus ir vykti namo. Nors namų ne vienas spėjome išsiilgti, tačiau ir su senais bei naujai draugais išsiskirti buvo nelengva...
Sprendžiant iš jaunuolių atsiliepimų apie stovyklą, dauguma buvo palaiminti ir namo iš stovyklos grįžo kitokie - labiau suvokę, kad yra Dievo šaukiami artimam gyvenimui su Juo.
