Esu akių ligų gydytojas. Dirbdamas šioje srityje pastebėjau, kad pacientams, kuriems reikalinga akių operacija, sunkiausia ištverti savaitę prieš pačią procedūrą.
Būtent tada pacientai pradeda galvoti apie operaciją ir visus įmanomus jos padarinius. Daugelis jų ima nerimauti, ar skaudės operacijos metu, ar jie gali visai netekti regėjimo...
Paciento požiūris lemia jo galimybę atsipalaiduoti ir padėti mums operacijos metu gerai atlikti savo darbą. Todėl labai svarbu paaiškinti jam, kas ir kaip bus daroma, kad jis jaustųsi ramus ir užtikrintas.
Visgi supratau, jog kai kuriems žmonėms visai nesvarbu, jog mes norime jiems padėti. Kai kurie pacientai nerimauja dėl kiekvienos savo gyvenimo sferos. Juos paralyžiuoja jų pačių nerimas.
Ar pažįstate baimių ir neigiamo mąstymo paralyžiuotų žmonių? O gal ir pats buvote taip kuo nors susirūpinęs, kad net negalėjote aiškiai mąstyti, ramiai miegoti ar protingai elgtis? Toks chroniškas nerimas - tai užkrečiama liga, galinti prasiskverbti ir į mūsų vidų. Jis gali užkrėsti mūsų mintis, požiūrius ir veiksmus, o blogiausia, kad jis gali sužlugdyti ir mūsų dvasią, nes chroniškas nerimas įkala pleištą tarp mūsų ir Dievo. Kai mus užvaldo nerimas, mes negalime tikėti ir visiškai pasitikėti Dievu, jaučiamės vieniši. Dėl visų blogų aplinkybių savo gyvenime kaltiname Dievą ir nepastebime Jo teikiamų palaiminimų.
Turiu prisipažinti, jog ir man ne kartą teko praleisti kelias bemieges naktis, jaudinantis dėl darbo, žmonos ar vaikų. Pažįstu žmonių, kurie dėl ko nors nerimaudami ar nervindamiesi negali nustoti valgyti, kiti, priešingai, negali nieko į burną įdėti, treti užsidaro namuose ar darbe.
Nerimas daro žalą daugeliui mūsų gyvenimo sferų. Apžvelkime tai.
Intelektas. Kai nerimas sujaukia mūsų mintis, mes nebegalime kūrybiškai ir efektyviai mąstyti, dirbame prastai ir dažnai klystame. Tampame išsiblaškę, šokinėjame nuo vienos užduoties prie kitos ir nepadarome visko iki galo. Taip bijome priimti neteisingus sprendimus, kad geriau išvis nedarome jokių. O nerimaudami dėl darbo ir finansinio saugumo, tampame darboholikai.
Emocijos. Nerimas sukelia sumaištį, dėl kurios tampame perdėtai jautrūs ir irzlūs, greitai imame panikuoti. Mus kankina nerimas net dėl smulkmenų: „Kur pasistatysiu mašiną prie prekybos centro? Kur padėjau sąskaitą, kurią šiandien turiu apmokėti?"
Varginami rūpesčių galime pradėti „depresuoti", neigiamai ir kritiškai mąstyti, norėti dominuoti ir kontroliuoti.
Nerimas sumažina mūsų galimybes užmegzti naujus santykius ir izoliuoja mus nuo kitų, nes mes nepasitikime kitais ir visada norime išlikti budrūs, tačiau negalime sukontroliuoti savo emocijų ir normaliai reaguoti į kasdienes situacijas.
Sveikata. Nerimas yra progresuojanti liga, kuri gali sugriauti mūsų gyvenimą. Nerimas mus išsunkia ir juntamai kenkia sveikatai.
Kartais nerimas susilpnina mūsų organizmo atsparumą ligoms, todėl mus dažniau vargina peršalimas ar rimtesnės ligos. Per didelis susirūpinimas gali būti ir aukšto kraujospūdžio, ir daugelio psichikos bei psichosomatinių ligų priežastis.
Gydytojai teigia, jog nerimas daro įtaką mūsų nervų sistemai, kraujotakos sistemai, širdžiai, tonzilėms ir kitiems organams. Taigi, rūpesčiai gali nuvesti mus prie mirties, bet niekada nesuteiks mums ilgesnio, sveikesnio ir laimingesnio gyvenimo.
Paprasti vaistai
Laimei, mes galime atsikratyti baimės ir nerimo - to mane išmokė pacientai. Iš baimės gniaužtų ištrūkti padeda dėkingumas. Patirdami sunkumus jie, žinoma, liūdėjo, tačiau, užuot ir toliau nerimavę, jie dėkojo Dievui. Jie dėkingi už viską, ką Jis teikia, įskaitant ir operaciją, nes yra tikri, kad tai - jų gerovei.
Turėdami tikėjimą, jie mato daugiau nei tik kovas, - jie mato veikiantį Dievą. Juos užklumpa tokie patys rūpesčiai ir problemos, kaip ir mus visus, tačiau jie pasirenka dėl to nesinervinti, bet dėkoti. Jie gyvena pagal apaštalo Pauliaus žodžius: Džiaukitės Viešpatyje visuomet! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų romumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! Niekuo nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje (Fil 4, 4-7).
Paulius moko, jog dėkinga dvasia yra mūsų gyvenimo pagrindas. Jis ragina ne tik nesirūpinti, bet visuomet dėkoti Viešpačiui. Kai dėkodami sutelkiame savo dėmesį į Jėzų Kristų, mūsų nerimas ir baimės traukiasi, mūsų širdis užlieja ramybė ir džiaugsmas.
Koks palengvėjimas ateina, kai žinome, jog kiekvienas iš mūsų galime ateiti pas Dievą ir atiduoti savo gyvenimą į Jo rankas! Mes galime turėti ramybę, nesvarbu, kokios būtų aplinkybės. Nukreipkime savo žvilgsnius į Jį - Jis yra ištikimas ir ištikimai mumis rūpinasi.
Jus slegia rūpesčiai? Kausto baimė? Mylinčio Dievo rankose jūs rasite prieglobstį. Jis sutraukys rūpesčių pančius ir išvarys baimę. Kai atsigręžiame į Jį, sakydami: „Ačiū, Tėve, kad Tu visą laiką myli mane. Ačiū už amžinybę, kurią dovanojai man per Jėzų Kristų. Iš Jo gauname ir tikrą, ilgalaikę ramybę. Kai atsigręšime į Jį, mūsų nebekankins baimės ir rūpesčiai.
Savo mokiniams Jėzus sakė: Tenebūgštauja jūsų širdys! Tikite Dievą - tikėkite ir mane! Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę <...> Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta (Jn 14, 1. 27).
Žinoma, nė vienas mūsų negalime išvengti bauginančių ir nerimą sukeliančių situacijų. Tačiau kupini dėkingumo dvasios, galime išvengti varginančio rūpinimosi. Atsigręžkime į Dievą ir pasitikėkime Jo gerumu. Pasirinkime Jo teikiamą ramybę, o ne pasaulio rūpesčius.
Ne visada tai padaryti lengva. Rūpesčiai dažnai ateina nekaltai, tarsi normalus, natūralus susirūpinimas dėl pagrindinių poreikių: ar turime pakankamai pinigų maistui ir drabužiams? Ar turėsime pastogę virš galvos? Ar mūsų sveikata gera? Ar mūsų draugai ir šeimos nariai yra sveiki ir laimingi?
Taip mąstyti yra normalu, tačiau šėtonas pasinaudoja tuo, gundydamas mus suabejoti Dievu. Kuo daugiau mąstome ne apie Dievą, o apie save, tuo sparčiau mūsų rūpestis tampa nerimu, imame nebetikėti, kad Dievas gali mumis pasirūpinti. Manome, kad patys turime savimi pasirūpinti ir pradedame nerimauti dėl aplinkybių ir įvykių, kurių negalime kontroliuoti.
Išvengti šėtono pinklių įmanoma remiantis į Dievo pažadus, sakančius, jog Jis mumis rūpinasi. Ieškokite pažadų, kurie kalbėtų apie tam tikrus dalykus ir aplinkybes, su kuriomis susiduriate, remkitės tomis eilutėmis kovodami su baime.
Biblijoje ne kartą kartojama: „Nebijokite!". Dažnai šį įsakymą lydi žodžiai „Aš esu su tavimi" (Iz 41, 10).Mokykimės visiškai pasitikėti Juo, dėkokime Jam už Jo malonę. Jis sunaikins mūsų baimę bei rūpesčius ir suteiks mums savo ramybę.
Iš žrn. „Charisma" (2004 m., liepa)
vertė Asta Glinskaitė
