Disputai tarp skirtingų krikščioniškų krypčių tikinčiųjų, iš esmės vykstantys nuo XVI a., visuomet keldavo prieštaringus vertinimus dėl jų reikalingumo ir prasmingumo. Vis dėlto pati istorija rodo, jog jie pasitarnaudavo pirmiausia ne tam tikros žmogaus erudicijos ar dvasingumo demonstravimui, ne sąmoningoms konfliktų paieškoms, bet tiesos išsiaiškinimui ar bent mėginimui priartėti prie jos. Protestantizmas, pagimdytas Reformacijos judėjimo, susiformavo būtent teologinių disputų tarp norinčių atrasti ir suprasti tiesą ir „turinčių" krikščioniškąją tiesą dvasioje ir aplinkoje.
Tenka pastebėti, kad Lietuvos krikščioniškosios teologijos istorija yra skurdi daugeliu aspektų. Pirma, ji yra chronologiškai gana vėlyva, t. y. prasidėjusi tik XIV a. pabaigoje ir neturinti gilių tradicijų. Mūsų jėzuitiško universiteto istorija niekada nepatyrė autentiško religinio disputo kvapo, nors nuo pat XVI a. pabaigos tendencingai ruošdavo žmones, turinčius bet kokioje auditorijoje ir bet kokiais būdais nugalėti kitaip tikinčius. Kita vertus, Lietuvos teologija beveik netyrinėta nei istorikų, nei pačių teologų, tai reiškia, kad ji dar neparašyta. Taip pat negali pasigirti nuoseklių, argumentuotų disputų paveldu, kuris atspindėtų atitinkamą christianizacinės visuomenės brandumą.
Disputų tarp katalikų ir protestantų ar vien tik tarp protestantų (arijonų, kalvinistų ir liuteronų) XVI a. Lietuvoje būta. Tačiau jie paliesdavo palyginti nedidelę žmonių grupę - politinį (1556 m. Radvilos Juodojo polemika su popiežiaus legatu A. Lipomanu) ar intelektualinį (1544 m. S. Rapolionio daktarato tezių gynimas ir 1545 m. jo išspausdintos tezės „Dėl bažnyčios požymių") elitą. Vienas karščiausių teologinių disputų Lietuvoje vyko 1599 m. tarp Vilniaus jėzuitų akademijos atstovų, vadovaujamų profesoriaus Martyno Smigleckio, ir protestantų dvasininkų. Jis atitiko visas savo meto polemikos taisykles, buvo plačiai dokumentuotas amžininkų ir iššaukęs didžiulius ginčus visoje valstybėje. Dispute gvildenta subtili ir XXI amžiuje iš esmės nebediskutuojama teologinė problema - kas yra krikščionių bažnyčios galva?
Neseniai interneto dienraštyje www.bernardinai.lt prasidėjusi atvira teologinė polemika skaistyklos klausimu yra reikšminga ir optimistiškai nuteikianti. Nuo XVII a. vidurio kontrreformacijos pabaigos iki šiandien katalikų ir protestantų stovyklų tarpusavio poleminė kalbėsena, kurios tekstų būta, pasižymėdavo nenoru išklausyti „kitą", bažnytinės politikos vykdymu, netolerancija „klystantiems", sektantišku tikėjimu žinant tiesą, nepagarbiu kalbėjimo stiliumi ir pan. Šiandien begimstantiems poleminiams svarstymams tai nebūdinga. Tai ypač pabrėžtina, juolab, kad diskutuojama ne dėl šešėlių ar smulkių liturginių detalių, bet vienu esminių teologinių klausimų.
