Vienas didžiausių Viešpaties troškimų, kad mes išmoktume dėkoti bet kokiomis aplinkybėmis. Tačiau vykdyti šį Viešpaties įsakymą - Už viską dėkokite - ne visuomet lengva, ypač, kai netikėtai ištinka nelaimės. Tačiau jei mokysimės taikyti šį principą savo gyvenime, Dievas tikrai mus palaimins.
Jis mato mūsų paklusnumą ir atlygina už atsidavimą bei pasišventimą. Mes ne tik patiriame Dievo palaiminimus, bet ir suvokiame, kad šlovinimas ir dėkojimas daro didelę įtaką mūsų ir mus supančių žmonių gyvenimui. Kai mes šloviname Dievą už Jo ištikimybę net tuomet, kai liūdime, kiti, matydami mūsų tikėjimą, taip pat artėja prie Viešpaties.
Būti dėkingam nereiškia nekreipti dėmesio ar neigti skausmą ir nusivylimą, kurie lydi patiriamus nemalonumus ar nelaimes. Dievas niekada neliepė mums slėpti savo liūdesio ar sielvarto. Jis tik nori, kad mes teisingai reaguotume. Dėkodami Dievui mokomės garbinti ir sutelkti savo dėmesį į Dievo gerumą, nors susiklosčiusios aplinkybės ir kelia rūpesčių.
Kai ištinka nelaimės, visuomet prisiminkime, jog Dievas yra su mumis. Kai netikėtai mus aplanko džiaugsmas, Jis ir toliau yra šalia mūsų ir drauge su mumis stebisi palaiminimais.
Mes galime būti dėkingi todėl, kad Dievas myli mus nesibaigiančia meile, kad mūsų vardai įrašyti Avinėlio Gyvenimo knygoje, kad Jo artume mes esame visiškai saugūs. Jis yra ištikimas mūsų Tėvas, ir Jo Sūnaus dėka mes turime amžiną viltį. Dėkodami už viską mes geriau suvokiame, ką Jo išpirkimas reiškia mūsų gyvenimui. Jo Dvasia įkvepia mus pažinti Jo širdį, ir mes greitai suprantame, jog išbandymus ir suspaudimus Jis panaudoja tam, kad mes priartėtume prie Jo.
Dievui niekada neatsibosta mūsų maldos ir neįkyri padėkos ir gyriaus žodžiai. Jis guodžia ir stiprina mus bet kuriuo paros metu. Todėl dėkokime Jam už amžiną Jo rūpestį mumis.
Visuomet džiaukitės, - rašo apaštalas Paulius, - be paliovos melskitės! Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje (1 Tes 5, 16-18). Šiuos žodžius užrašė daug sielvarto ir nelaimių patyręs žmogus. Štai antrame Laiške Korintiečiams Paulius rašė: Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio. Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje. Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių. Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą. Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis (2 Kor 11, 24-28). O dvyliktame šio laiško skyriuje jis užrašė stulbinamą tikėjimą liudijantį teiginį, kuris įkvepia šlovinti Dievą: Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas (2 Kor 12, 10).
Paulių stiprino jo asmeniniai santykiai su Jėzumi Kristumi. Jis žinojo, kad Dievas yra su juo ir jį stiprina, todėl nebijojo stoti akistaton su bet kokia nelaime. Į bet kokią nelaimę jis žvelgė drąsiai, tikėdamas dvasine pergale. Dėkojimas ir šlovinimas tarsi perkelia mus prie Dievo sosto, kur Viešpatį be paliovos garbina serafai.
Dėkojimas atgaivina mūsų sielas ir paruošia mus tarnauti Dievui. Tai įkvepia mus susidūrus su bet kokiais sunkumais ieškoti Dievo tikslų ir moko pasitikėti Juo, nekreipiant dėmesio į abejones ar baimes.
Melsdamasis ir medituodamas dėkok Dievui už Jo meilę ir gerumą tau. Neleisk savo dienų ir naktų rūpindamasis rytdiena. Dievas viską kontroliuoja ir Jis žino, kokį spaudimą tu patiri, ko iš tavęs yra reikalaujama. Jei leisi išorinėms aplinkybėms kontroliuoti maldai skirtą tavo laiką, tavo širdies dėmesys bus sutelktas į tave slegiančias naštas, o ne į Dievo resursus.
Dėkok Dievui ir šlovink Jį, kai Jis atsako į tavo maldas. Kai Dievas atsako į maldas ir suteikia išminties, kurios tau taip reikėjo, nepamiršk Jo šlovinti. Kai Jis įsikiša į tavo situacijas, Jis tikisi, jog tu apsidžiaugsi. Tad džiaugdamasis ir švęsdamas nepamiršk Jo. Jis vertas viso mūsų gyriaus.
Šlovink Jį ir tuomet, kai atslenka liūdesys. Daug Dievą mylinčių šventųjų gyvenimo saulėlydį išgyvena kamuojami ligų ar net prikaustyti prie lovos. Tačiau jie nesiliauja šlovinti Dievo melsdamiesi ir drąsindami kitus.
Dėkok Dievui už ištikimybę. Biblijoje yra daugybė pažadų. Vieną jų užrašė pranašas Jeremijas: Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, - sako Viešpats. - Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi (Jer 29, 11). Tu gali dėkoti Dievui už tai, kad Jis žino tavo ateitį, ir nesvarbu, kiek daug kartų tu suklysi, Dievas turi planą tavo gyvenimui. Jis mato tavo nuodėmes, tačiau jei tu atgailauji, Jis pakelia ir nukreipia tave keliu, kuriuo eidamas pagarbinsi Jį.
Yra daugybė priežasčių šlovinti Dievą. Svarbiausia jų- kad Jis išgelbėjo tavo sielą iš pragaro ir amžinos mirties. Tik Viešpats gali išmokyti tave šlovinti Jį bet kokiomis aplinkybėmis. Kai pradėsi taikyti šį principą savo gyvenime, būsi kelyje, kuriame tavęs laukia nuostabūs Viešpaties palaiminimai.
Iš žrn. „In Touch" (2000 m., lapkritis)
vertė Žaneta Lazauskaitė
