Viešpats turi teisę reikalauti ir tikėtis, kad Jo atpirktieji seks Jo pavyzdžiu. Pasvarstykime, ką reiškia Jo žodžiai „Jūs turite vieni kitiems kojas plauti".
Svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinius dalykus: Jo nusiteikimą tarnauti, motyvuojančią jėgą - meilę ir patį tarnavimo veiksmą.
Nusiteikimas tarnauti
Viskas buvo paruošta paskutinei vakarienei. Buvo ir vandens, pagal papročius skirto plauti svečių kojas, tačiau nebuvo jokio vergo, kuris tą darbą atliktų. Visi laukė, kad tai padarytų kas nors kitas: nė vienas iš dvylikos negalvojo, jog jis turėtų nusižeminti ir atlikti šį darbą. Sėdint prie stalo jiems labiau rūpėjo, kas bus didžiausias Karalystėje (Lk 22, 26-27).
Staiga Jėzus pakilo (visi dar sėdėjo prie stalo), apsijuosė rankšluosčiu ir pradėjo plauti jiems kojas. Koks nuostabus reginys, į kurį angelai žvelgė su pagarbia nuostaba! Kristus, visatos Kūrėjas ir Karalius, kuriam tik pamojus angelų legionai pultų Jam tarnauti, galėjo su meile pasakyti, kuris iš dvylikos turi atlikti šį darbą, tačiau Jėzus pats pasirinko būti jų tarnu: savo šventomis rankomis ėmė purvinas jų kojas ir plovė. Ir tai Jis darė suvokdamas savo dievišką šlovę. Tai patvirtina ir apaštalas Jonas, apie Jėzų pasakęs: Žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą (Jn 13, 3). Rankoms, į kurias Dievas viską atidavė, nieko nėra prasto ir nešvaraus. Darbo paprastumas niekada nežemina žmogaus. Žmogus suteikia pagarbos, kilnumo net ir pačiai paprasčiausiai tarnystei.
Taip, žmonių nuomone, stipriai pažemintas, mūsų Viešpats atranda dievišką šlovę ir tampa bažnyčios Vedliu, vedančiu į tikrus palaiminimus. Būdamas Sūnumi, Jis yra ir tarnas. Kadangi Jis yra Tėvo Mylimasis, į kurio rankas viskas atiduota, Jam nėra sunku nusižeminti. Priėmęs tarno esybę, Jėzus paaiškina, kas pirmesnis ir didesnis Kristaus bažnyčioje. Kuo labiau norite pasilikti malonėje, tuo labiau turite džiaugtis būdami visų tarnais: Ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas (Mt 20, 27); Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas (Mt 23, 11). Kuo daugiau panašėsiu į Kristų, Dievo mylimą Sūnų, tuo daugiau nusižeminsiu ir tarnausiu aplinkui esantiems.
Tarnas visada rūpinasi šeimininko darbu ir jo interesais. Jis visada pasiruošęs parodyti savo šeimininkui, kad trokšta tik to, kas pradžiugintų šeimininką ir būtų jam naudinga. Todėl Jėzus sakė: Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį (Mk10, 45); Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja (Lk 22, 27).
Todėl ir aš turiu būti visų Dievo vaikų tarnas. Jei noriu laiminti kitus, turiu būti nuolankus, pasiruošęs su meile tarnauti, o ne rūpintis vien tik savo garbe ir interesais. Turiu sekti Kristaus pavyzdžiu, kai Jis plovė mokiniams kojas. Tarnas nesigėdija ir nesijaučia pažemintas ar nepilnavertis - tarnauti kitiems yra jo darbas.
Priežastis, kodėl mes retai laiminame kitus, yra ta, jog dažnai mes norime parodyti, jog mūsų turima malonė ir dovanos yra geresnės ar bent jau lygios kitų turimai malonei ir dovanoms. Jei išmoktume iš Viešpaties bendrauti su kitais, išsaugojant tarno dvasią, koks tai būtų palaiminimas pasauliui! Kai ši nuostata sugrįš į Kristaus Bažnyčią, pasireikš ir Jo jėga.
Tarnavimo motyvai
O ką dabar turi daryti mokinys, norėdamas patarnauti? Kojų plovimas kalba apie dvejopą darbą: apvalyti ir atgaivinti kūną bei išgelbėti sielą. Viešpaties gyvenimo žemėje metu šie du dalykai visuomet ėjo kartu: Aklieji regi, luošieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargšams skelbiama Geroji naujiena (Lk 7, 22). Paralyžiuotiems ir daugeliui kitų žmonių kūno palaiminimas buvo kartu ir Šventosios Dvasios duotas gyvenimo pažadas.
Jėzaus pasekėjai neturėtų pamesti to iš akių, nes Jis jiems sakė: Nuploviau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti (Jn 13, 14). Prisimindamas, kad išoriniai dalykai ir kūnas yra tarsi vartai į vidinį, dvasinį gyvenimą, Jis skelbia, jog šventame Jo meilės tarnavime svarbiausias yra sielos išgelbėjimas. Patarnaudamas mažuose ir kasdieniuose dalykuose, Jis ieško kelio į žmonių širdis. Jis nepriekaištauja ir nesibara kaip kiti tarnai. Jis elgiasi draugiškai ir maloniai, įrodydamas, jog ir darydamas kasdienius darbus Jis visada galvoja, kaip mums padėti ir patarnauti. Jis yra gyvas pavyzdys, liudijantis, kaip turi elgtis Jėzaus pasekėjai. Tokio žmogaus skelbiamas žodis turi jėgą ir lengvai randa kelią į klausytojų širdis. O susidūręs su nuodėme, ydomis ir žmonių prieštaravimu, jis neišsigąsta, bet ištvermingai eina toliau, nes žino, kiek kantrybės Jėzui reikėjo su juo ir kad Jėzus jį kasdieną apvalo. Jis suvokia esąs vienas iš Dievo pateptųjų tarnų, nusižemina, kad patarnautų ir išgelbėtų žmones ar net, jei to reikia, nusilenktų prie kitų kojų.
Tik įsižiūrėdami į Jėzų galime išmokti gyventi su meile tarnaudami. Jonas rašo: Mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo (Jn 13, 1). Meilei nieko nėra per sunku. Meilė niekada nekalba apie auką. Siekdama palaiminti tą, kurį myli, nors galbūt šis to ir nevertas, ji viską palieka. Tokia meilė padarė Jėzų tarnu. Tokia meilė paverčia buvimą tarnu ir jo darbą tokiu palaiminimu, kurio siekiame bet kokia kaina.
Galbūt mes, kaip ir Jėzus, turime plauti kojas tokiems kaip Judas, kurie elgiasi su mumis netinkamai, yra nedėkingi ar mus išduoda. Galbūt sutinkame daug tokių kaip Petras, kurie, sakydami „Tu neplausi mano kojų per amžius", atsisako mūsų patarnavimo, o kai mes su tuo nesutinkame, nepatenkinti sako: Viešpatie, ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą! (Jn 13, 9).
Tik meilė, dieviška neužgesinama meilė suteikia kantrybės, drąsos ir išminties atlikti šį didį darbą, kuriam Viešpats mus pašaukė, parodydamas šventą pavyzdį: Ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti.
Supraskite, jog tik suvokę, kad esate sūnūs, galite būti tikri tarnai. Būdamas Sūnumi Kristus parodė mums, kaip reikia tarnauti. Žvelgdami į Jo pavyzdį, jūs suprasite, kaip galima noriai tarnauti ir būti laimingam. Gyvenkite tarp žmonių kaip Aukščiausiojo Dievo sūnūs. Dievo Sūnus pasaulyje yra tik tam, kad parodytų savo Tėvo šlovę ir įrodytų, kokiam galima būti palaimintam gyvenant ir bet kokia kaina stengiantis rodyti meilę pražuvusiems.
O mano siela, tavo meilė negali to pasiekti. Todėl klausyk To, kuris sako: „Pasilikite mano meilėje". Mes turėtume trokšti, kad Jis parodytų mums, kaip Jis mus myli, ir išlaikytų mus savo meilėje. Kiekvieną dieną gyvenkite kaip Viešpaties mylimieji, patirdami, jog Jo meilė nuplauna, apvalo, visa pakelia ir laimina. Jo meilė, kuri pripildo jus, vėl išsiverš iš jūsų, ir didžiausias jūsų džiaugsmas bus sekti Jo pavyzdžiu - plauti kojas kitiems.
Nesiskųskite, kad kiti stokoja meilės ir nusižeminimo, bet melskite, kad Viešpats pažadintų savo žmones ir jie vykdytų savo pašaukimą. Melskite, kad jie sektų Jo pėdomis, ir kad pasaulis tai matytų. Ir jei ne taip greitai, kaip jums norėtųsi, keisis aplinkiniai, tegu tai įkvepia jus dar karščiau melstis. Juk jūs galite būti žmogus, į kurį pažvelgęs Dievas pamatys tą, kuris supranta ir įrodo, jog mylėti ir tarnauti taip, kaip tarnavo Jėzus, yra didžiausias palaiminimas ir džiaugsmas. Juk Jėzus taip pat buvo palaiminimas ir džiaugsmas kitiems.
Malda
Mano Viešpatie, atiduodu save Tau, kad tarnaučiau Tau ir būčiau palaimintas. Žvelg-damas į Tave pamačiau ir supratau, jog tarno dvasia yra Dievo Sūnaus Dvasia, Karaliaus dvasia, ateinanti iš dangaus ir pakylėjanti iki jo. Tavo amžina meilė gyvena manyje ir mano gyvenimas bus toks kaip Tavo. Jis, kaip ir tavo gyvenimas, kalbės: „Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris tarnavo".
O šlovingasis Dievo Sūnau, Tu žinai, kiek mažai Tavo Dvasios mumyse, kaip tarno gyvenimas prieštarauja tam, kas gerbtina ir vertinama šiame pasaulyje. Bet Tu atėjai pamokyti mus naujų pamokų, išmokyti, kas yra teisinga, parodyti, kokia šlovė yra būti mažiausiu danguje ir kaip palaiminta yra tarnauti. Tu suteiki ne tik naujų minčių, bet ir įdedi naujus jausmus, dovanoji man širdį, panašią į savąją, širdį, pilną Šventosios Dvasios, širdį, kuri gali mylėti taip, kaip myli Tu. O Viešpatie, Tavo Šventoji Dvasia gyvena manyje. Tavo pilnatvė yra mano paveldėjimas. Džiaugdamasis Šventojoje Dvasioje galiu būti toks kaip Tu. Aš pašvenčiu savo gyvenimą tarnavimui, kaip ir Tu. Noriu mąstyti taip, kaip mąstei Tu, kai visi šaipėsi iš Tavęs, kai Tu tarnavai kitiems, kai būdamas kilmingas nusižeminai. Taip, Viešpatie, tebūnie mano mintys tokios kaip Tavo. Leisk ir man, kaip Dievo sūnui, patarnauti žmonėms. Amen.
Iš kn. „Like Christ" vertė Asta Glinskaitė
Miglės Kavaliukaitės nuotrauka
