Kartą pas paveikslą tapantį Mikelandželą užsukęs draugas nepastebėjo paveiksle nė menkiausių pokyčių, nors jau buvo praėjusios kelios dienos. Todėl draugas paklausė: „Kodėl netapai?"
Didysis menininkas atsakė: „Tapau dieną naktį". „Nematau jokių pokyčių," - suabejojo draugas. Tada Mikelandželas paaiškino: „Visą dieną tapiau žmogaus pirštą, dailinau ausies lezgelį. Dar tapiau raukšles veide". Tada žmogus paklausė: „Kodėl tiek daug laiko skiri tokioms smulkmenoms?" Didysis dailininkas atsakė: „Tobulumas susideda iš smulkmenų, bet tobulumas nėra smulkmena".
Niekuomet nepamirškite šios minties: „Tobulumas susideda iš smulkmenų, bet tobulumas nėra smulkmena".
Įdomu, kad pasakodamas pasauliui nuostabiausią istoriją Dievas nusprendė atkreipti dėmesį į mažus nutikimus, mažus dalykus, mažus darbus ir mažus žmones. Negalima skaityti Luko evangelijoje užrašytos istorijos ir nesistebėti, jog čia nėra nieko, ką žmonės vadina didybe.
Palestinoje tuo metu buvo daug didžių, turtingų, išsilavinusių žmonių, tyrinėjusių skirtingas mokslo šakas. Buvo ir daug estetų, kurie, palikę namus, gyveno dykumose, pasninkavo, meldėsi ir gilinosi į religiją. Tačiau angelų žodžius - Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms! (Lk 2, 14) - išgirdo ne jie. Nuostabiausią naujieną išgirdo paprasti piemenys - maži žmonės.
Nė vienas iš šito elito nebuvo pasirinktas išnešioti kūdikį savo įsčiose. Kūdikėlį Kristų išnešioti buvo patikėta paprastai, neturtingai moteriai iš Nazareto, Marijai. Nė vienas iš tų kilmingų vyrų nebuvo pasirinktas būti namų, kuriuose būtų augęs Kristus, galva. Tam buvo pasirinktas paprastas dailidė.
Biblijoje taip vyksta visada, nes Dievas išsirinko, kas pasaulyje kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas išsirinko, kas pasaulyje silpna, kad sugėdintų, kas galinga. Ir kas pasaulyje žemos kilmės, kas paniekinta, kas yra niekas, Dievas išsirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažkuo (1 Kor 1, 27-28).
Vienas labiausiai padrąsinančių dalykų Biblijoje yra tai, kad dideliems darbams Dievas naudoja mažus žmones.
Kas nugalėjo Galijotą? Mažasis Dovydas. Kas nugalėjo 300 midjaniečių? Gedeonas, pašauktas, kai slėpdamasis nuo priešų kūlė kviečius. Jis buvo mažiausias vaikas paprastoje šeimoje, paprastoje gentyje, paprastoje pasaulio tautoje. Dievas pasirinko jį vadovauti kariuomenei ir vesti Dievo žmones į kovą su priešais.
Kas vedė izraelitus iš priespaudos į Pažadėtąją Žemę per Raudonąją jūrą? Kas užlipo ant Sinajaus kalno ir gavo instrukcijas, kaip statyti šventyklą, ir akmenyje įrašytus Dievo įsakymus? Berniukas, kurį neturtinga vergė motina įdėjo į krepšį ir paliko plaukti Nilo upe.
Kas pasiuntė Naamaną pas Eliziejų, kad jis būtų išgydytas nuo raupsų? Žavingas, išsimokslinęs, daug patyręs šeimos draugas? Ne, paprasta tarnaitė, pasakiusi: „Jei nueisite pas Eliziejų, jis jums padės".
Kalėdų istorija ir visa Biblija primena mums, kad Dievas naudoja paprastus žmones.
Kas pamaitino penkis tūkstančius? Garsus restoranas? Ne, tai mažas berniukas atidavė Dievui priešpiečių krepšį su penkiais kepaliukais duonos ir dviem žuvelėm, ir tai Jėzus padaugino.
Kas pamatė prisikėlusį Kristų savo šlovėje Velykų rytą? Kas pamatė Jį pirmas? Karalienė, gyvenanti rūmuose? Kokia nors princesė, vilkinti puošniais drabužiais? Ne, tai buvo moteris, kurioje kadaise gyveno septyni demonai, Marija Magdalietė.
Ką Jėzus pasirinko pavyzdžiu, atsakydamas į klausimą, kas yra didžiausias dangaus karalystėje? Karalių? Ne. Kariuomenės kapitoną? Ne. Politiką? Ne. Turtuolį? Ne. Jėzus pasikvietė mažą vaikutį ir pasakė: „Štai yra visų didžiausias". Ir kitoje vietoje patarė: Kas iš jūsų nori būti didžiausias, tebūnie jūsų tarnas.
Tai atsikartoja ir Kalėdų istorijoje: Marija, Simonas, piemenys, Zacharijas. Neatrodo, kad jie buvo ypatingi. Dievas naudoja paprastus, mažus žmones.
Šansų turi ir tu, brangus drauge. Dievas nori tave naudoti. Gali sakyti: „Pamokslininke, bet mano šeima sako, jog man nepavyks". Taip kalbėjo ir apie Dovydą. Galbūt sakai: „Bet aš nemoku net gerai kalbėti." Ir Mozė nemokėjo. Bet tu vis tiek sakai: „Pamokslininke, tu nesupranti. Esu tik mažas sraigtelis". Toks buvo ir Paulius. „Pamokslininke, aš nesu sveikas". Kaip ir Timotiejus. Galbūt sakai: „Aš nesu apdovanotas pamokslauti. Neturiu jokio išsilavinimo, niekur nestudijavau". Kaip ir apaštalas Petras. Aš tik noriu pasakyti, kad išmintingas Dievas pasirinko mažus žmones. Jis panaudojo „keistuolius", kad sudrebintų Ameriką. Dievas panaudojo keistuolį D. L. Mudį, Bilį Sandėjų, kuris metė savo beisbolo pirštinę, nusiavė sportinius batelius ir nuėjo į vienos misijos būstinę, iš kur išėjo pakeistas Dievo vaikas. Kai Dievas nusprendžia sukrėsti pasaulį, ne visada Jis eina į seminarijas ar koledžus ir išsirenka tik mokytus žmones. Dievas turi nuostabų būdą sugluminti išminčius.
Maži žmonės, jūs turite šansą (ir tai yra vienintelis jūsų šansas). Dievas gali naudoti mažus žmones. Kartais Jis naudoja menką išsilavinimą turinčius žmones, žmones be didelių talentų. Tada Jam priklauso visa šlovė. Taip ir Kalėdų istorijoje Dievas panaudojo mažus žmones.
Kai Dievas renkasi didį lyderį, ne visada Jis eina į Egipto rūmus. Jis eina į Nilo upės nendrynus ir ieško derva ir purvu ištepto krepšio. Ir Palestinoje buvo daug gražių, prabangiais baldais apstatytų namų, tačiau, kai mūsų Viešpats atėjo į pasaulį, Jis atėjo ne ten. Jis gimė tvartelyje Betliejuje. Tebūna palaimintas Dievas! Dievas gali ir nori tave naudoti.
Angelai nedainavo Betliejaus elitui, jie giedojo piemenims laukuose, prie ėdžių, į kurias buvo paguldytas Kristus. Dievas ateina į kuklias vietas. Jis pasirodė piemenims laukuose, Steponui prie vartų, Jokūbui einant keliu, Jonui Patmo saloje, Petrui ant stogo. Mūsų Dievui tai patinka.
Galbūt ir jūsų namuose auga didis pamokslininkas ar garsus misionierius. Galbūt jūs viena auginate vaikus, pati turite sumokėti visas sąskaitas ir užsidirbti pragyvenimui, todėl keliatės į darbą anksti ryte, dar net neprašvitus saulei, grįžtate vėlai vakare ir turite sutvarkyti namus, paruošti maistą... Jūs esate ir motina, ir tėvas. Turite auklėti vaikus ir tuo pačiu metu užsidirbti pragyvenimui. Kartais jaučiate, kad rankos nusvyra iš nevilties, ir klausiate savęs: „Ar verta?" Taip, verta. Nes būtent tarp paprastų žmonių Dievas ieško gedeonų, eliziejų ir elijų.
Gal jūsų sekmadieninės mokyklos klasėje mokosi didis pamokslininkas. Galbūt matote berniuką, kuris visur sukiojasi ir nieko neklauso, tačiau jis gali būti tas, kuris darys didelius darbus savo šalyje ar ves tautą artyn prie Dievo. Jis gali būti tas, kuris sukrės žemyną. Kas žino?..
Prieš daugelį metų vienas pamokslininkas, atsistatydindamas iš bažnyčios pastoriaus pareigų, diakonams sakė: „Šiais metais atsivertė tik vienas žmogus - mažas berniukas Bobis Mofatas". Diakonai atsakė: „Jei žiūrėsime į metų rezultatus, atsivertė tik vienas žmogus, mažasis Bobis, - mums iš tiesų nesisekė. Bet, pastoriau, mes nenorime, kad jūs išeitumėte, nors metai ir buvo blogi".
Pastorius atsistatydino. Pastorius ir diakonai nežinojo, kad mažasis Bobis Mofatas išaugęs taps vienu garsiausių misionierių pasaulyje. Kas žino, gal kuri mergaitė iš jūsų klasės ateityje taps antrąja Florencija Naitingeil?
Dievui nereikia didelių dalykų, jam pakanka ir mažų. Ar pašaukdamas Mozę Dievas parodė neoninį ženklą? Ne, Jis atkreipė Mozės dėmesį į degantį krūmą. Ką Dievas naudojo išgydydamas aklumą? Peniciliną? Ne, Jis naudojo purvą. Dievas naudoja mažus dalykus. Jis palaiko žvirblio sparnus, išpuošia laukų leliją, suskaičiuoja visus galvos plaukus. Mokslininkai sako, kad mažiausias, paprasta akimi nematomas vabzdys pažiūrėjus per mikroskopą atrodo taip sudėtingai, kaip ir didžiausi Dievo sukurti gyviai. Dievas taip pat rūpestingai kuria mažą vabzdį, kaip ir didžiausius gyvius. Jam rūpi ir tai, kas maža.
Galbūt sakai: „Aš nieko neturiu". Tau ir nereikia daug. Nesi labai protingas? Tau ir nereikia apstulbinti kitų savo gebėjimais. Nesi labai didelis? Tau ir nereikia būti labai dideliam.
Kristus atėjo į šį pasaulį gimdamas kūdikėliu - Dievas tapo Kūnu. O, kaip tai buvo didinga! Pasaulis niekada nematė nieko didingesnio. Amžinasis Dievas tapo kūnu. Kelias į dangų - atviras! - skelbia Gelbėtojas geriausią žinią, kokią pasaulis tik yra kada girdėjęs.
Dievas panaudojo mažą miestelį, Betliejų, keletą neturtingų piemenų, laukuose prižiūrinčių savo bandas, neturtingo dailidės dirbtuves Nazarete, neturtingą mergaitę iš Nazareto (ji buvo tokia neturtinga, kad nusivedusi Jėzų į šventyklą, negalėjo atsinešti avinėlio, - ji nusipirko porą purplelių).
Jei tik būtų norėjęs kiekvieną rytą Jėzus galėjo pamokslauti ant kalno. Kiekvieną naktį Jis būtų galėjęs nuraminti siaučiančią audringą jūrą. Kiekvieną rytą Jis galėjo pakilti į dangų ir grįžti atgal saulei leidžiantis, kad visi žmonės pamatytų Jį visoje šlovėje. Tačiau Viešpats visada rūpinosi mažais dalykais.
Kartą manęs paprašė parašyti straipsnį apie tai, kas liudytų Dr. Džono R. Raiso (J. R. Rice) didybę. Aš parašiau: „Kartą pamokslaudamas Dalase, Teksaso valstijoje, staiga pajutau skersvėjį. Pastebėjau, kad dešinėje atsidarė durys. „Uždarykite kas nors duris, prašau. Čia skersvėjis, aš tuoj užkimsiu", - paprašiau. Niekas nė nekrustelėjo. Paprašiau tvarkdarių uždaryti duris. Niekas nesujudėjo. Tada paklausiau: „Ar kas nors malonės uždaryti duris?" Priekyje sėdėjęs daktaras Raisas atsistojo, nuolankiai ir tyliai priėjo prie durų ir, uždaręs jas, grįžo į vietą. Aš nutilau, o po to pasakiau: „Jūs ką tik matėte, koks didis yra Džonas Raisas".
Mūsų Viešpačiui visada rūpėjo maži darbai. Ant kryžiaus Dievas sumokėjo kainą už mūsų nuodėmes. Ant kryžiaus Tėvo paliktas Dievo Sūnus šaukė: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai? Dangūs ir žemė sujudėjo, saulė paraudo ir mėnulis užtemo. Ką tuo metu darė Jėzus? Jis kreipėsi į Joną: „Jonai, pasirūpink mano motina", o motiną patikino: „Mama, Jonas tavimi pasirūpins."
Įdomu, kad pirmąjį Velykų rytą, kai Kristus laimėjo kovą prieš šėtoną, nuodėmę bei mirtį, ir kapas atsivėrė, Jis skyrė laiko prieš išeidamas iš kapo sulankstyti savo drabužius. Smulkmena, bet Dievui tai svarbu.
Kristui niekada nieko nebuvo per mažo, neverto dėmesio. Užduotis gali būti maža, tačiau jei ką nors daryti yra verta, tai verta daryti gerai. Jėzus gerai darė ir mažus darbus. Rūpinatės vaikais? Būkite geriausia auklė savo šalyje. Giedate chore? Darykite tai geriausiai kaip galite. Jėzui rūpėjo maži dalykai ir Jis atliko juos tinkamai.
Kalėdų istorija sukasi aplink mažus žmones, nežymiose vietose ir atlikusius mažas užduotis. Krikščionių tikėjimas statomas aplink mažus žmones nežymiose vietose, aplink tuos, kurie daro mažus darbus ir daro juos gerai.
Dažnai man žmonės sako: „Broli, tu viską labai supaprastini". Ne, aš nieko nesupaprastinu. Dievas tai padarė paprastu dalyku. Pasiduokite Dievui, ir Jis gali jus panaudoti dideliems darbams.
Niekada nepamiršiu, kai nuėjau pas koledžo Arlingtone dekaną ir pasakiau: „Dekane, norėčiau mokytis ir tapti pamokslininku". „Man neatrodo, kad galėtum būti pamokslininku," - pastebėjo jis. „Aš noriu jūsų paprašyti asmeninės paslaugos. Matote, aš ruošiuosi būti pamokslininku, bet mokykloje neišlaikiau retorikos egzamino. Nemoku sakyti kalbų. Esu pamokslavęs tik vieną pamokslą, kuris truko tris minutes". „Ko tu nori?" - paklausė jis. „Ar leisite man užsirašyti į tris viešojo kalbėjimo kursus ir du kalbų kursus?" - atsakiau. „Tai neįprasta," - pasakė jis.
„Na, aš nesu paprastas studentas, - atsakiau aš. - Man reikia truputėlį pagalbos. Aš noriu būti pamokslininku, todėl noriu šioje srityje lavintis."
Aš buvau labai uždaras, klystantis, bailus intravertas. Vis dar prisimenu, kai vakarais atsiguldavau į lovą ir pradėdavau: „Ha, ha, ha, ho, ho, ho, he, he, he, hei, hei, hei", - taip mokiausi panaudoti diafragmą, o ne burnos raumenis. Tuo metu to nežinojau, tačiau jau tada Dievas ruošė mane, kad galėčiau pasakyti ir tris pamokslus per dieną. Dabar pamokslauju jau apie 16 metų ir retai kada kyla problemų dėl balso. Žinote, kodėl? Nes Dievas pasirinko tai, kas kvaila, kad parodytų savo išmintį.
Vis dar prisimenu savo profesorių, sakantį: „Pone, jūs niekada to nesugebėsite". Jis mokė mane deklamuoti eilėraščius ir visuomet reikalaudavo: „Daugiau jausmo! Daugiau emocijų!" Aš dirbdavau valandų valandas, o jis nusivildavo: „Tau nepavyks niekada".
Tačiau Dievui nereikia iškalbingų kalbėtojų, Jam reikia tik atsidavusio mažo žmogaus.
Turi daug? Atiduok tai Dievui. Tačiau net jei turi mažai, vis tiek atiduok Dievui tai, ką turi. Viską patikėk Jam. (Juozapas nebuvo geriausias tiekėjas Nazarete, o piemenys nebuvo didelių namų savininkai Palestinoje - jie tik paprasčiausiai prižiūrėjo naktį avių bandas). Turi kokį talentą? Atiduok tai Dievui. Esi mažas žmogelis? Atiduok save Dievui. Patikėk, Dievas gali panaudoti ir tave.
Jis gali ir tai padarys.
Iš http://www.gotothebible.com/
vertė Asta Glinskaitė
