Jis manė, kad asmeninis pokalbis su kaltinamuoju gali padėti priimti išmintingą sprendimą, todėl pasitraukė nuo minios ir pasišaukė Jėzų, norėdamas asmeniškai su Juo pakalbėti. Ar Tu esi žydų Karalius? - paklausė jis. Kai Jėzus paaiškino, kad Jo karalystė yra ne iš šio pasaulio, Pilotas toliau atkakliai klausinėjo: Vadinasi, Tu esi karalius? Jėzus atsakė: Taip yra, kaip sakai: Aš esu karalius. Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kiekvienas, kas laikosi tiesos, klauso mano balso. Tai girdėdamas, Pilotas sušuko: „O kas yra tiesa?" Po šių žodžių jis vėl išėjo pas žydus, nebelaukdamas, kol Jėzus atsakys į jo klausimus (Jn 18, 33-38).
„Kas yra tiesa?" Geras klausimas, reikalavęs atsakymo. Kristus galėjo atsakyti Pilotui, jei tik šis būtų dar šiek tiek palaukęs. Bet iš tiesų jam nereikėjo atsakymo. Jis neieškojo tiesos nuoširdžiai. Kaip ir daugelis žmonių šiandien, jis skeptiškai žiūrėjo į tiesą. Jis abejojo, ar apskritai tiesa egzistuoja ir ar ją kas nors žino.
Kai kuriems intelektualams, neigiantiems, kad yra absoliuti tiesa, tokie teiginiai, kaip „Tai yra tiesa" ar „Tai yra teisinga", nieko nereiškia. Jie tvirtina, kad tiesa yra reliatyvi, kas vienam yra tiesa, kitam nebūtinai bus tiesa, arba tai, kas buvo tiesa praeityje, nebūtinai yra tiesa dabar. Jie atkakliai laikosi minties, kad viskas priklauso nuo tavo požiūrio, nors iš tikrųjų visai nesvarbu, koks yra tavo požiūris į tai, nes niekas neturi galutinio atsakymo. Kai kurie iš jų sako, jog gyvenimas yra juokas, mirtis - blogas sąmojis, o viskas yra absurdas.
Tačiau virš viso šio sąmyšio ir nevilties triukšmo, yra girdimas ir kitas balsas - Jėzaus, tarnaujančio savo mokiniams naktį prieš savo teismą pas Pilotą, balsas: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane (Jn 14, 6). Panašiai kalbėjo ir Jehova, apsireiškęs Mozei ant Sinajaus kalno prieš kelis amžius. Tuo metu Jis apie save sakė: Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos (Iš 34, 6).
Tiesa egzistuoja ir ji gyvena Asmenyje, kurį karalius Dovydas pavadino tiesos Dievu (Ps 31, 5). Ar tai reiškia, kad Dievas yra tiesa?
Jis yra Tiesa
Viešpats yra tikrasis Dievas,- skelbė pranašas Jeremijas (Jer 10, 10). Naujajame Testamente taip pat ataidi ši mintis. Pavyzdžiui, Jėzus kreipiasi į savo Tėvą kaip į vienintelį tikrąjį Dievą (Jn 17, 3), o apaštalas Paulius pagyrė tesalonikiečius už tai, kad jie nuo stabų atsivertė prie Dievo tarnauti gyvajam bei tikrajam Dievui (l Tes 1, 9; Jn 3, 33; 1 Jn 5, 20-21). Mintis yra aiški: Dievas, kuriuo jie pasitikėjo, yra vienintelis tikras Dievas. Visi kiti dievai iš tiesų nėra dievai, o tik apgailėtinos tikrojo Dievo kopijos.
Kai skaitome apie Jį kaip apie tikrąjį Dievą, dažniausiai Jis yra priešpastatomas netikriems dievams, ypač stabams. Prisiminkime, kaip Jeremijas apibūdina žmonių rankomis sukurtus dievus: Jie yra tiesūs kaip palmė, negali kalbėti nei vaikščioti, juos reikia nešti. Nebijokite jų, nes jie negali nei pakenkti, nei gera daryti (Jer 10, 5).
Kam garbinti dievus, kurie negali su mumis bendrauti, mums tarnauti ar net pajudėti iš vienos vietos į kitą? Jie yra tuštybė, paklydimo darbas, sako pranašas Jeremijas (Jer 10, 15). Čia pavartotas žodis tuštybė kalba apie garą, kažką bekūnį, netikrą. Nėra jokios prasmės garbinti stabą, - tai reiškia ne daugiau nei prisiekti ištikimybę, pavyzdžiui, cukinijų košei.
Tačiau Viešpats yra kitoks, Jis - tikrasis, gyvasis Dievas, amžinasis Karalius. Jis sukūrė žemę savo jėga, savo išmintimi padėjo pasaulio pamatą ir savo supratimu ištiesė dangus. Jo balso klauso vandenys danguose, Jis pakelia garus nuo žemės pakraščių. Jis siunčia žaibus su lietumi, paleidžia vėją iš savo sandėlių (Jer 10, 10-13). Jis - vienintelis Dievas, kuris padarė tai, ką turi padaryti Dievas, kad įrodytų, jog Jis yra Dievas. Savo veiksmais Jis įrodo esąs Tas, kuo sakosi esąs. Šis principas galioja ir fiziniame pasaulyje. Pavyzdžiui, galime tvirtinti, jog turime gryno aukso, tačiau grynas auksas ne tik turi atrodyti kaip tikras, bet ir iš tiesų toks būti - jis privalo turėti gryno aukso savybes. Taigi tikrasis Dievas turi ne tik vadintis Dievu, bet ir iš tikrųjų toks būti.
Apie tą patį kalbama, kai Jis yra vadinamas tiesos Dievu: Į Tavo rankas pavedu savo dvasią. Tu išgelbėjai mane, Viešpatie, tiesos Dieve! (Ps 31, 5). Kalbant apie tiesą, Senajame Testamente vartojamas žodis, kurio šaknis kalba apie tvirtumą, stabilumą ar tvirtą pagrindą, apie tai, kas pagrįsta tikrais faktais. Naujajame Testamente vartojamas žodis kalba apie atvirumą, aiškumą, t.y. apie ką nors realų ir tikrą, o ne apgaulingą ar išgalvotą. Apreikšdamas save tiesos Dievas remiasi realiais faktais. Jis yra integralus. Jis yra Tas, kas sakosi esąs.
Izaijas taip pat vadino Jį tiesos Dievu (Iz 65, 16), tačiau vartojo kitą žodį, kuris Senajame Testamente verčiamas kaip „amen". Pažodžiui verčiant, Izaijas Jį vadino „Amen Dievu". Žodis „amen" reiškia „iš tiesų" arba „tikrai" ir nusako tai, kas yra iš tikrųjų. Kai Dievas sako „amen", Jis patvirtina, kad kas nors yra ir bus taip. Kai mes vartojame šį žodį, turime omeny „Tebūnie taip", tačiau, kai kalbama apie Dievą, šis žodis reiškia - Jis yra tikrai esantis Dievas, vienintelis tikrasis Dievas, tiesos Dievas, Dievas, kuris yra tiesa.
Įdomu, kad Jėzus taip pat yra vadinamas Amen (Apr 3, 14). Jis yra įsikūnijęs Dievas. Štai kodėl savo mokiniams Jis galėjo sakyti: Aš esu Tiesa, o Pilotui pareiškė, jog Jis atėjo liudyti tiesą. Todėl ir apaštalas Jonas sakė: Malonė ir tiesa atėjo per Jėzų Kristų (Jn 1, 17).
Jėzus yra regimai apsireiškęs amžinasis Dievas. Jis nėra apsišaukėlis ar apgavikas. Jėzus Kristus yra tiesos Dievas. Apaštalas Jonas skelbė tai su jėga: Ir mes žinome, kad Dievo Sūnus atėjo ir suteikė mums supratimo, kad pažintume Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame - Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Šis yra tikrasis Dievas ir amžinasis gyvenimas (1 Jn 5, 20). Jėzus Kristus yra tikrasis Dievas.
Jis žino tiesą
Dievas ne tik yra tiesa, bet Jis taip pat ir žino tiesą. Psalmės autorius sako: Tavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesa - iki debesų (Ps 108, 4), ir taip patvirtina, jog tai yra užbaigta, tobula ir neturi ribų.
Tai galima iliustruoti ir gyvenimiškais pavyzdžiais. Yra žmonių, kurie labai mėgsta mechaniką, jiems patinka ką nors taisyti, kurti. Turiu draugą, kuriam patinka restauruoti senovines mašinas. Jis jas išardo, o po to vėl surenka. Apie tokių mašinų vidų ir išorę jis žino viską. Paprastai žmonės puikiai išmano dalykus, kuriuos jie kuria. Raštas (pvz., Ef 3, 9) moko, kad Dievas sukūrė viską. Kadangi Jis tikrai viską žino apie tai, ką pats sukūrė, prieiname prie išvados, kad Jis turi išsamią ir tikslią informaciją apie viską. Psalmininkas sakė: Viešpaties tiesa pasilieka per amžius (Ps 117, 2). Jis žino visus teisingus faktus; jie visada bus teisingi ir Jis niekada nė vieno jų nepamirš.
Žinoma, negaliu to pasa-kyti apie save. Aš nemėgstu mechanikos, todėl jei kartais iš detalių ir surenku kokį daiktą, nėra garantijos, kad kitą kartą prisiminsiu, kaip tai reikia daryti. Kartą nusipirkau įtaisą dviračiui vežti, montuojamą prie automobilio, kad galėtume kartu su žmona kur pabėgti ir pabūti dviese. Atidžiai skaitydamas instrukciją, pritaisiau tą įtaisą prie mašinos, viskas sekėsi gerai ir mes tikrai puikiai praleidome laiką. Beveik po metų norėjau vėl juo pasinaudoti, bet niekaip negalėjau prisiminti, kaip pritaisyti jį prie mašinos. Teko vėl susirasti instrukciją ir dar kartą viską atidžiai perskaityti. Aš niekada ilgam neprisimenu faktų. Net jei paruošiu pamokslą ir jį pamokslauju, tai dar nereiškia, kad atsiminsiu jį visą, kai kitą kartą man jo prireiks. Tačiau Dieve visada pasilieka tiesa.
Visa tiesa yra Dievo ir nuo Jo priklauso, kiek mes pažįstame tiesą. Jis yra tiesos Kūrėjas ir Jis sukūrė mūsų gebėjimą suvokti tiesą, tad tik per Jį galime suvokti tiesą taip, kaip Jis ją suvokia. Viskas, ką manome esant tiesa, turi sutapti su Jo tiesa, o tai reiškia, jog viskas turi sutapti su Jo matoma realybe.
Jis apreiškia tiesą
Dievas neketina slėpti tiesos nuo žmonių, kuriuos pats sutvėrė. Jis trokšta, kad kiekvienas pažintų tiesą (1 Tim 2, 4) ir pats imasi iniciatyvos - apreiškia mums save. Tai, kad Jis yra Tiesa, garantuoja, kad Jis apreikš save tokį, koks yra iš tikrųjų, kad Jo apreiškimas bus tikrai patikimas ir tai, ką Jis sako, sutaps su tuo, kaip viskas yra iš tikrųjų. Tiesos Dievas niekada mūsų neapgaus, neapreikš paklydimo ar melo. Jis kalba tiesą. Mažiausiai keturis kartus Šventajame Rašte skaitome, kad Dievas nemeluoja (Sk 23, 19; 1 Sam 15, 29; Tit 1, 2; Hbr 6, 18).
Žmonės meluoja. Tai žinome visi. Mums visiems yra pamelavę ir mes visi linkę kartais iškreipti tiesą savo pačių naudai. Tačiau dėl to, kad tokie yra žmonės, negalime abejoti Dievu. Apaštalas Paulius sakė: Dievas išlieka teisingas, o kiekvienas žmogus - melagis (Rom 3, 4). Tai, ką Jis kalba, yra teisinga, tikslu ir teisu.
Kaip Dievas gali mums apreikšti savo tiesą? Vienas iš pagrindinių būdų - per savo Žodį. Visas Raštas yra Dievo įkvėptas (2 Tim 3, 16). Iš tikrųjų, kaip sako Raštas, žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų (Mt 4, 4). Pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės (2 Pt 1, 21).
Taigi mes tikime, kad Raštas yra tiesa: Viešpaties žodžiai- tyri žodžiai, kaip liejykloje nuskaistintas sidabras, septynis kartus išvalytas (Ps 12, 6). Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. Viešpaties sprendimai - tiesa, jie visi iki vieno teisingi (Ps 19, 9). Arti esi, Viešpatie, ir visi Tavo įsakymai teisingi (Ps 119, 151), Tavo žodžiai teisingi nuo pradžių, ir visi Tavo teisūs sprendimai amžini (Ps 119, 160).
Jėzus taip pat tai patvirtino, sakydamas: Pašventink juos savo tiesa! Tavo žodis yra tiesa (Jn 17, 17).
Jei Dievo žodis yra tiesa, tai jame nėra jokio melo. Tiesa ir melas yra priešingybės. Jei kas yra tiesa, tai negali būti melas, ir jei kas yra melas, tame nėra tiesos. Tačiau atsiranda žmonių, vadinančių save krikščionimis, bet sakančių, jog nebūtina tikėti neklystamu Dievo žodžiu. Jie sako, kad Biblija yra įkvėpta Dievo, tačiau mano, kad joje yra istorinių, mokslinių ar chronologinių klaidų. Biblijos neklaidingumas tapo vienu iš pagrindinių evangelikalų teologinių ginčų objektų mūsų kartoje, ir čia mes negalime likti neutralūs. Abejoti Biblijos neklystamumu reiškia pritarti žmonių spekuliacijoms ir leisti pavogti krikščionišką žinią apie Biblijos unikalumą ir jėgą.
Jei kai kurios Biblijos dalys yra teisingos, o kai kurios klaidingos, kokiu kriterijumi galime remtis, apibrėžiant, kurios dalys yra priimtinos ir teisingos? Kas gali priimti tokį sprendimą? Klaidingos dalys negali būti iš Dievo, nes Dievas nedaro klaidų - Jis yra tiesos Dievas. Vadinasi, jos turi būti kilę iš žmonių. Tačiau Raštas skelbia, kad visas Raštas yra iš Dievo. Jei sakomės turį teisę nustatyti, kas teisinga, o kas ne, mes iškeliame save aukščiau už patį Raštą, vadinasi, aukščiau ir už patį Dievą.
Jei Biblijoje pateikiami neteisingi istoriniai faktai, tada negalime būti tikri, kad Ji kalba tiesą apie amžinąjį išgelbėjimą ir kasdienę atsakomybę. Tada mes nebeturime tvirto žodžio iš Dievo, nebegalime būti tikri, kad visa Biblijos žinia yra teisinga, ir esame laisvi sekti šio amžiaus dvasia. Kai kurie krikščionys, išpažįstantys, kad Raštas nėra neklystantis, jau pritaria pasaulio standartams dėl homoseksualumo, abortų ar kitų dalykų.
Bibliją užrašė žmonės, kurie paliko ir savo, kaip asmenybių, literatūros stiliaus žymes. Tačiau tai, ką jie užrašė iš pradžių, buvo tiksliai tai, ko norėjo Dievas. Tai yra Jo tiesa ir ji negali būti suteršta jokiu melu.
Žinoma, Biblijoje yra dviprasmiškų minčių, tačiau nė viena jų nėra palikta neatsakyta. Turime pripažinti, kad kai kurias eilutes galima įvairiai interpretuoti, tačiau atidžiai, atvira Dievo Dvasiai širdimi studijuodami ir palenkdami Jam savo valią, galime rasti tikslią tam tikros eilutės prasmę. Gali būti ir tokių vietų, dėl kurių mes visi šioje žemėje niekada nesutarsime, nes turime skirtingus, bet tvirtus nusistatymus ar spėliones, tačiau Dievas tikrai žino, ką sako, ir vieną dieną mes suprasime tai taip, kaip tai supranta Jis.
Biblijoje yra pateikta keletas klaidingų šėtono ar savavalio žmogaus minčių, tačiau jos yra užrašytos taip, kaip buvo pasakytos ar sumąstytos. Biblija nepasako mums visko, ką reikia žinoti, tačiau tai, ką Ji sako, yra tiesa.
Jei žmogus pažįsta Dievą ir tiki amžinuoju gyvenimu, tada Dievas turi kalbėti jam, ir Tiesos Dievas kalbės tiesą, nemeluodamas, neapgaudinėdamas ir be jokių suktybių. Pirmiausia, tikėkite Juo, skirkite laiko Jo žodžio studijoms, ir jūs suprasite tiesą.
Jis reikalauja tiesos
Deja, tikėjimas neklystančia Biblija pasauliui nedaro didelio įspūdžio. Pasaulyje galima surasti žmonių, kurie tiki beveik viskuo: jiems tinka visi religiniai požiūriai.
Žmonės nori matyti dalykus, kurie veikia kasdien. Kai Dievo tiesą liudija ir patvirtina sąžiningas gyvenimas, dora ir teisingumas, žmonės tai būtinai pastebės. Štai, ko Dievas trokšta iš mūsų.
Dovydas išmoko šią pamoką, išgyvenęs didelę krizę: jis nusidėjo svetimaudamas, tada nesąžiningai ir apgaule bandė tai nuslėpti. Visas šis bjaurus reikalas užtraukė gėdą Dievo vardui. Bet Dovydas atgailavo, apmąstė savo santykius su Viešpačiu ir suprato: Tu mėgsti tiesą širdyje ir slaptoje mokai mane išminties (Ps 51, 6). Kai vykdome Dievo troškimus ir leidžiame Jo tiesai tapti mūsų vidinio žmogaus dalimi, tada būsime gabūs teisingai kalbėti ir elgtis su kitais. Tada žmonės matys Dievą mūsų gyvenime ir atsigręš į Jį (Ps 51, 13).
Apaštalas Paulius sakė: Tad, atmetę melą, „kiekvienas tekalba tiesą savo artimui", nes esame vieni kitų nariai (Ef 4, 25). Toks gyvenimas pakeistų pasaulį. Jei krikščionis verslininkas kalbės tiesą apie savo produktus ir ištesės, ką pažadėjęs, žmonės ims matyti skirtumą. Kai krikščionis darbuotojas sąžiningai atsiskaitys apie nudirbtus darbus ir jiems skirtą laiką, netikintys darbdaviai tai pastebės. Kai krikščionis studentas, net ir turėdamas galimybę apgauti, sąžiningai laikys egzaminus, tai tik patvirtins jo liudijimą kitiems. Kai krikščionių šeima prisipažins kaimynams, kad jų šuo išlaužė kaimynų gėles, ar kai dvylikametis berniukas sąžiningai prisipažins tėvams, kad jis išdaužė langą, nors niekas to ir nematė, tada kaimynai pradės klausyti pasakojimų apie tiesos Dievą, kurio tiesa atneša amžinąjį gyvenimą.
Jei pripažinsime absoliučią Dievo tiesą, tai turės ilgalaikį poveikį mūsų gyvenimui - tai padės mums pripažinti Jo autoritetą ir Jam nusilenkti. Jei visa, ką Dievas sako savo Žodyje, yra absoliuti tiesa, turime prisiimti atsakomybę ir elgtis taip, kaip sako Jis, daryti tai, ką Jis liepia daryti. Turime būti dėmesingi tiesai. Pavyzdžiui, jei matome ženklą, reiškiantį: „Priekyje - pavojingas posūkis! Didžiausias leistinas greitis - 40 km/h", ir tai yra tiesa, tada geriau yra sumažinti greitį iki 40 km/h.
Tiesa reikalauja jai paklusti. Daugeliui iš mūsų tai nepatinka. Mes gyvename sukilimo prieš valdžią amžiuje. Kai kurie iš mūsų gyvename savo malonumui ir visur ieškome laimės, tačiau teisingas Dievas, kurio Žodis yra tiesa, reikalauja iš mūsų nuolankumo ir visiško paklusnumo. Galbūt mums tai atrodo sunku ir slegia, tačiau iš tiesų tai yra vienintelis kelias patirti gyvenime sėkmę ir matyti rezultatus.
Visi daiktai veikia geriau, jei naudojame juos pagal gamintojo duotas instrukcijas. Mes galime nepaklusti patarimams ir nurodymams, tačiau ne visada tai yra tikra laisvė. Taip galime tik sutrumpinti produkto naudingumą, susilpninti jo atnešamą pasitenkinimą. Kartą mano sūnus įsigijo gerą fotoaparatą ir pasiėmė jį į „gyvenimo" kelionę. Tačiau jis nesilaikė fotoaparato naudojimo instrukcijų, negerai įdėjo juostelę ir prieš pradėdamas fotografuoti nepatikrino, ar ji gerai sukasi, todėl visą juostelę sugadino. Tik nufotografavęs keturiasdešimt kadrų jis suprato, kad kažkas yra ne taip, tačiau buvo jau per vėlu... Tų keturiasdešimt kadrų nebebus galima pakartoti. Jis nebuvo dėmesingas, nekreipė dėmesio į instrukciją, todėl rezultatas buvo nusivylimas.
Taip yra ir su mūsų gyvenimu: mes patirsime sėkmę, jei gyvensime pagal principus, kuriuos mūsų Kūrėjas apreiškė savo Instrukcijoje - Biblijoje. Jei ignoruosime Jo tiesą, tai nuves ne į laisvę, bet į vergiją, žlugimą ir nusivylimą. Jėzus yra pasakęs: Ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus (Jn 8, 32). Kai leidžiame Jo tiesai reikštis mūsų gyvenime, mes gyvename laisvai, augame ir tampame tuo, kam ir buvome sukurti.
Pradėkite veikti. Pamąstykite, kiek laiko per savaitę vidutiniškai skaitote ir nagrinėjate Bibliją? Jei to nedarote kasdien, įtraukite tai į savo dienotvarkę - kasdien skirkite laiko Dievo žodžiui. Melsdamiesi apmąstykite savo gyvenimą, prašykite Dievo iškelti tas sritis, kuriose vis dar elgiatės nesąžiningai, ir prašykite Dievo padėti tai pakeisti.
vertė Asta Glinskaitė
Nuotrauka Sauliaus B.
