Norėtųsi aiškumo dėl vienos Biblijos frazės (bent jau Rom 1, 17): „Dievo teisumas". Kas čia turima mintyje: ar kalbama apie išgelbėto žmogaus statusą prieš Dievą (ką pabrėžė, rodos, reformuoto tikėjimo protestantai), ar omeny turima transformuojanti/keičianti Dievo jėga? O gal kalbama apie mūsų, žmonių, vidinį teisumą/charakterį ar dar ką nors? Iš anksto nuoširdžiai dėkoju už paiškinimą.

Jonas



Tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente skaitome: Viešpats matė, kad visi žmonės nusidėjo, kad nėra nė vieno, kuris darytų gera, kaip nori Dievas (Ps 14, 1-3; Rom 3, 10-12. 23),  o „atpildas už nuodėmę - mirtis" (Rom 6, 23).  Kad žmogus išvengtų bausmės už nuodėmę, jis turi būti išteisintas, t.y. įgyti teisumą Dievo akyse.

Sąvokos „teisumas" ir „išteisinimas" turi tą pačią prasmę - kalbama apie žmogaus išteisinimą teismo procese. Pvz.: kai teisėjas paskelbia nuosprendį, kad kaltinamasis yra nekaltas, jis atleidžiamas nuo bausmės ir gali linksmas keliauti namo. Taip ir nusidėjęs žmogus turi būti Dievo išteisintas.

Naujasis Testamentas moko, kad Dievo akyse tikras yra tik vienas teisumas - tai dieviškasis teisumas. Išteisinimas prieš Dievą tikinčiajam svarbiau nei išteisinimas prieš žmogų.

Apaštalo Pauliaus laiškuose nurodomas pagrindas žmogaus išteisinimui - tai Kristaus mirtis ant kryžiaus. Paulius įsitikinęs, kad gali būti išteisintas bet kuris žmogus, kuris tiki atperkama Kristaus auka. Nusidėjęs žmogus pripažįstamas išteisintu todėl, kad už jį numirė ir prisikėlė Kristus, - per tikėjimą jis tampa išgelbėtas.

Taigi, teisumas dovanojamas žmogui patikėjus Dievo Evangelija (Rom 1, 17; Hab 2, 4). Tokio teisumo savo jėgomis neįmanoma pasiekti, tai - Dievo dovana (Rom 3, 22-24; 5, 17). Žmogaus darbai neturi nieko bendra su jo išteisinimu. Kad ir kokie kilnūs atrodytų darbai, „darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus" (Rom 3, 20).

Išteisinimo rezultatas - atstatytas bendravimas su Dievu ir ramybė (Rom 5, 1),  bei vidinio žmogaus atnaujinimas arba atgimimas. Kai žmogus tampa teisus prieš Dievą, antgamtine Dievo jėga jis sukuriamas iš naujo, atsiranda visiškai naujas kūrinys. Iš išorės žmogus mažai kuo pasikeičia, tačiau savo širdyje žmogus pakeičiamas iš esmės. Dievas pakeičia jo prigimtį (2 Kor 5, 17). Dievo teisumas prikelia žmogų iš dvasinės mirties naujam, teisiam gyvenimui.

Pasikeičia žmogaus statusas: anksčiau buvęs Dievo priešu, jis tampa Dievo draugu.

Rekomenduočiau paskaityti pastoriaus Giedriaus Saulyčio straipsnius „Apaštalo Pauliaus malonės teologija", kuriuose autorius, gvildendamas malonės temą, kalba ir dievišką teisumą (nuoroda internete:
http://www.btz.lt/article/articleview/1897/1/291
http://www.btz.lt/article/articleview/1936/1/291 ).

Pastorius Darius Venslovas



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas