Tokio „jubiliejaus" proga norisi šiek tiek prisiminti „Ganytojo" atsiradimo istoriją ir tuo pačiu pasidžiaugti, kad iš Dievo malonės šis laikraštis įveikė nemažą kelią. „Ganytojas" gimė vienybėn sušaukęs tris mūsų bažnyčių leistus laikraščius: „Bažnyčios naujienas" (leido Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis" nuo 1992 iki 1997), „Tiesos žodį" (leido Šiaulių bažnyčia „Tiesos žodis" nuo 1992 iki 1997) ir „Gerą žinią" (leido Kauno bažnyčia „Tikėjimo žodis" nuo 1994 iki 1997). Šie trys laikraščiai buvo apskritai pirmieji protestantiški periodiniai leidiniai atsikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje, neskaičiuojant penkių numerių laikraščio „Tikėjimo žodis", ėjusio nuo 1988 m. spalio 22 d. iki 1989 m. sausio 1 d. Beje, „Tikėjimo žodis" buvo netgi pirmasis ekumeninis leidinys nepriklausomybės dar neatgavusioje Lietuvoje, nes jame rašė skirtingų krikščioniškų konfesijų atstovai. Iš šių „Ganytojo" pirmtakų reiktų išskirti „Bažnyčios naujienas" vienu labai svarbiu aspektu: šio laikraščio numeris pateko į rankas Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenusiam lietuvių išeiviui, buvusiam metodistų kunigui Kostui Burbuliui. Netrukus pastorius Giedrius Saulytis sulaukė iš jo laiško, kuriame Kostas Burbulys be galo džiaugėsi šio laikraščio pasirodymu, nes, anot jo, taip Dievas atsakė į jo ilgametes maldas, kad Lietuvoje atsirastų evangelinė spauda. Jiems ėmus susirašinėti, pastorius Giedrius pasiūlė išleisti Kosto Burbulio parengtą Biblijos vertimą dabartine normine lietuvių kalba vienoje knygoje. Po didžiulio teksto redagavimo darbo 1996 m. pavasarį dienos šviesą išvydo „Tikėjimo žodžio" išleista Biblija, užpildžiusi Dievo žodžio vakuumą mūsų tautoje. Ši Biblija iki 2007 metų susilaukė penkių pakartotinų leidimų, kurių bendras tiražas pasiekė 25 tūkstančius. Taip „Bažnyčios naujienos" Dievo apvaizdos keliais svariai pasitarnavo nuveikiant istorinės reikšmės darbą.
Jeigu bandytumėme įvertinti „Ganytojo" reikšmę, tai padaryti, manau, geriausiai galėtumėte, jūs, mieli skaitytojai. Aš tik paminėsiu keletą skaičių, už kurių slypi „Ganytojo" subrandinti vaisiai: 300 išleistų šio laikraščio numerių - tai beveik 600 autentiškų „Tikėjimo žodžio" bendrijos pastorių straipsnių rubrikoje „Dvasia ir žodis" (tuo pasigirti negalėtų nė vienas krikščioniškas nekatalikiškas, o gal ir katalikiškas leidinys Lietuvoje); tai 300 „Ganytojo" priedo temų su apytikriai 900 verstų užsienio autorių straipsnių; šimtai straipsnių atskiromis rubrikomis: „Kristaus mokymo pagrindai", Krikščionybės istorija", „Teologija", „Evangelija ir kultūra", „Mano liudijimas", Jums, jaunuoliai", „Dvasingumas", „Pažintis", „Muzika", „Apologetika", „Refleksijos", „Komentarai", „Visuomenė", „Ekumenizmas", „Teologinė polemika", „Tarnystė"; tai šimtai reportažų ir žinučių iš mūsų bendrijos bažnyčių gyvenimo, užsienio naujienų.
Kai sklaidau 12-os metų „Ganytojo" archyvo numerius, tarsi veidrodyje matau mus visus, augančius Dievo pažinimu, perkainojančius vertybes, besimokančius mylėti Dievą ir brolį (ne tik savo bažnyčioje), klumpančius ir vėl iš Viešpaties malonės pakylančius ir einančius toliau. „Ganytojas" atspindi mūsų tikėjimo kelionę - jis brendo kartu su bažnyčia ir sykiu brandino bažnyčią.
Jeigu reiktų šiandien trumpai apibūdinti „Ganytoją", aš jį pavadinčiau dvasios mokytoju ir ugdytoju. Sveiko, blaivaus, subalansuoto krikščioniško evangelinio mokymo šaltiniu. Ir vėlgi, visai nesigiriant tenka pripažinti, kad tokių šaltinių lietuvių krikščioniškoje periodikoje beveik nėra.
Visai neseniai „Ganytojuje" buvom išspausdinę Jolantos Aviženis straipsnį Evangelikų reformatų periodinė spauda tarpukario Lietuvoje (1918 - 1940 m.), kuriame ji išsamiai aptarė du lietuvių evangelikų reformatų leistus laikraščius: „Sėjėją" ir „Mūsų žodį". Aš maloniai nustebau, kai perskaitęs pirmo „Sėjėjo" numerio redakcijos įžanginį žodį, pamačiau tiesiog identiškas paraleles su mūsų laikraščiu. Baigdamas šiuos „Sėjėjo" žodžius leisiu pasisavinti ir „Ganytojui":
„Sėjėjas" [„Ganytojas"]stengsis tarp daugybės žmonių žodžio sėklos, beriamos šiame pasaulyje, sėti Dievo Žodžio sėklą. „Sėjėjas" [„Ganytojas"] labai gerai nusimano, kad jis pradeda [tęsia] didelį darbą ir kad jis to darbo vienas nuveikti neįveiks. Todėl „Sėjėjas" [„Ganytojas"] kviečia talkon visus geros valios ir širdies žmonės prisidėti prie sėjimo darbo. „Sėjėjas" [„Ganytojas"] pasitiki, kad visų šeimų namų durys bus liggal atdaros ir kad jis ras kiekvienos šeimos pastogėje sau tinkamą vietą.<...>
„Sėjėjas" [„Ganytojas"] pasiryžęs išeiti kas antrą savaitę. Galop „Sėjėjas" [„Ganytojas"] nuoširdžiai prašo, kad jis nebūtų numetamas ir naikinamas. Mat, jo sėkla turi pasiliekančios vertės ir naudos.
Sveikinu sulaukus 300-ojo „Ganytojo" ir nuoširdžiai dėkoju visiems, nenuilstamai triūsiantiems jo lankose: straipsnių autoriams - pastoriams Giedriui Saulyčiui, Gabrieliui Lukošiui, Anželikai Krikštaponienei, Dariui Širviui, Mindaugui Sakalauskui, istorikui Deimantui Karveliui; „Ganytojo" priedo redaktorei Žanetai Lazauskaitei; laikraščio dizainerėms ir maketuotojoms Gedai Žyvatkauskaitei ir Miglei Kavaliukaitei; vertėjų būriui - Astai Glinskaitei, Jurgitai Tirūnienei, Ramunei Janušaitienei, Linai Tamonytei, Daliui ir Agnei Mockevičiams, Jurgai Domarkaitei, Daliai Janušaitienei, Daivai Širkaitei; fotografams Gintautui Tumuliui ir Dariui Pranckui, korektorei Editai Didenkienei.
Ačiū vaikams skirto „Ganytojo" palydovo „Piemenuko" rengėjoms: Mildai Brunzaitei, Vandai Grigorovič, Ramunei Juknienei, Miglei Kavaliukaitei, Rasai Mardosaitei, Linai Mažeikaitei, Dainai Saulytienei, Astai Greičiūnienei.
Ačiū jums, brangūs „Ganytojo" skaitytojai - dėl jūsų mūsų triūsas Viešpatyje ir, tikimės, kad neveltui.
