Biblija

Jėzus Kristus atpirko žmones. Ar atpirkimas buvo įmanomas dėl to, kad Jėzus neturėjo nuodėmingos prigimties, kadangi gimė ne iš vyro, o iš Šventosios Dvasios, ar todėl, jog gyvendamas tarp žmonių nebuvo padaręs nė vienos nuodėmės?

Sveikas, Raimondai.

Iš pradžių kviečiu panagrinėti pačią atpirkimo sąvoką, paskaityti, ką apie tai rašo Biblija.

Atpirkimas yra tai, kas vyksta dėl žmogaus, o ne žmogaus viduje. Tai yra atliktas darbas, kuris buvo visiškai baigtas, kai Kristus sušuko „Atlikta", todėl atpirkimas nėra besitęsiantis procesas.

Atpirkimas reiškia sutaikinimą. Žmonija nusidėjo Dievui, o Kristus sutaikė pasaulį su Dievu, prisiimdamas sau nuodėmes (2 Kor 5, 18-21). Biblijoje dar vartojamas terminas „permaldavimas" (1 Jn 2, 2). Tai reiškia, jog Kristus savo žygdarbiu sutaikė ir nuramino dieviško teisingumo pyktį. Kai mes sakome, kad Kristus atpirko  mūsų nuodėmes, mes skelbiame tiesą, kad Jėzus ištaisė ir išpirko mūsų nuodėmes - taip buvo pašalintas barjeras, skiriantis mus nuo Dievo.

Biblija tai pat mums sako, kad „visi yra nuodėmės valdžioje" (Rom 3, 9-12), todėl nė vienas žmogus negalėjo ir negali atpirkti kito. Kadangi Jėzus yra 100 % Dievas (Fil 2, 6),  Jis vienintelis galėjo sutaikyti žmogų su Dievu. Jo prigimtis yra dieviška, Jis pats nenusidėjo. Tai rodo, kad Jis nėra nuodėmės valdžioje, Jis - aukščiau už visas kunigaikštystes (Kol 2, 15).

Praktiškai tu pats ir atsakai į savo klausimą: norint atpirkti žmoniją, reikėjo pačiam būti be nuodėmės ir jos nepadaryti.

Pastorius Darius Venslovas



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas