Deja, pati nustebau, kad, pavyzdžiui, A. Jurėno Biblijos vertime 1 Jono 5 sky. 7 - 8 eilutėse nėra parašyta apie tai, kas liudija danguje, t.y. apie triasmenį Dievą. O laiško Filipiečiams 2 sk. 6-8 eilutės visai kitaip skamba negu rusiškoje Biblijoje ar K. Burbulio Biblijos vertime. Pradėjau domėtis, kas čia per pokštai. Jūsų tinklapyje pradėjau naršyti ir skaityti kitus Biblijos vertimo variantus. Nagi, pasirodo, yra keli angliški Biblijos vertimo variantai. Tai kaip visa tai suprasti? Tai kur yra tiesa, kaip man tam Jehovos liudytojui paaiškinti, ir kuri Biblija yra teisinga? Kodėl ir jūsų tinklapyje pateiktų Biblijos vertimų variantų šios vietos skamba absoliučiai skirtingai?
Ačiū už klausimą. Šiuos „pokštus", kaip jūs vadinate, paaiškinti tikrai nesunku. Šventojo Rašto originalai buvo rašomi dviem kalbomis: Senasis Testamentas - hebrajų, o Naujasis Testamentas - graikų kalba. Laikui bėgant, Biblijos tekstai buvo perrašinėjami ir verčiami į kitų tautų kalbas ir tokiu būdu perduodami iš kartos į kartą. Šiandien yra suskaičiuojama per 5000 išlikusių originalių rankraščių. Kai kurios Šv. Rašto ištraukos vienuose šaltiniuose skiriasi nuo kitų, nes perrašinėjantys užsiimdavo ir tekstų redakcija. Be to, įsiveldavo ir klaidų. Šiandien yra priimta laikyti, kad ankstesni manuskriptai yra patikimesni. Šaltiniai pradėti rūšiuoti į grupes, atsižvelgiant į jų kilmės datas ir vietoves.
Biblijos vertimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis didelės kompetencijos. Tačiau net tuomet, kai Bibliją verčiama iš originalo kalbų, Šventojo Rašto vertimuose visuomet išliks vietų, kurios skirsis tarpusavyje. Visų pirma dėl to, kad vertėjai pasirenka remtis skirtingais šaltiniais. Taip yra ir su jūsų paminėta vieta iš 1 Jono laiško, 5 skyriaus. Frazė „Tėvas, Žodis ir Šventoji Dvasia" yra sutinkama tik dalyje vėlesnių manuskriptų, todėl kai kurie vertimai jos pagrįstai atsisako. Žinant, jog Trejybės klausimu buvo diskutuojama nuo ankstyvųjų krikščionybės amžių, labai tikėtina, jog redaktoriai, gindami Trejybės doktriną, patys pridėjo šią frazę. Tačiau išsigąsti dėl to visai nereikia. Naujajame Testamente yra pakankamai kitų vietų, leidžiančių pagrįsti mokymą, jog Dievas yra vienas trijuose Asmenyse, pvz.: Mt 28, 19; Lk 3, 21-22; 2 Kor 13, 13; 1 Pet 1, 2; Jud 20-21 ir kt. Apie Trejybės doktriną Naujajam Testamente taip pat galite pasiskaityti mano atsakyme į klausimą: http://www.btz.lt/article/articleview/2017/1/372)
Juo labiau Jėzaus dievystės klausimu Naujasis Testamentas neleidžia dvejoti - Jėzus iš Nazareto, būdamas žmogumi, yra Kristus, Dievo sūnus, įsikūnijęs Dievas.
Pastorius Giedrius Saulytis
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
