Lina
26 metai
Užsienis
Sveiki, užduodama klausimą Jūs nenurodėte paminėtų knygų autorių, todėl juos galiu tik nuspėti. Greičiausiai, tai dviejų sekmininkių moterų, amerikietės M. K. Baxter ir Amerikos korėjietės Choo Thomas, knygos - regėjimai apie pragarą ir dangų. Šių knygų man pačiai skaityti neteko, bet iš jų internetinio pristatymo supratau, kad tai - patirtų regėjimų pasakojimai.
Deja, tai nėra naujas reiškinys. Įvairių laikų krikščionių regėjimai apie dangų, pragarą buvo ir yra tik interpretacijos, spėjimai, dvasiniai patyrimai, pastangos pamatyti ir suprasti daugiau anapusinį neregimąjį pasaulį, o ne naujas Jėzaus apreiškimas. Tokios pastangos būdingos ir senųjų, ir naujųjų laikų mistikams. Tačiau mistiniai potyriai ir įžvalgos turi savy ne tik tiesos grūdą, kuris sutampa su Biblijoje minimais faktais, bet ir nemažai subjektyvių, asmeninių išgyvenimų, aplinkybių, žmogiškumo priemaišų. Neatmetu dvasinio pasireiškimo bažnyčioje galimybės, kai krikščionys vienas kitą drąsina pasakodami regėjimus, sapnus, perteikdami pranašystes ar kitų dovanų dėka. Tačiau tai negali pretenduoti į visuotinės ir absoliučios tiesos vietą. Dažnai problema kyla tada, kai bažnyčiose regėjimai suabsoliutinami ir prilyginami, o kartais ir iškeliami aukščiau už Šventąjį Raštą, paminant Rašto autoritetą. Taip gimsta naujos erezijos, klaidžiamoksliai, kai tam tikra patirtis, regėjimas ar apreiškimas traktuojami kaip turintys Dievo įkvėpimą, panašų į Šventojo Rašto įkvėptumą. Nors Dvasios dovanų pasireiškimas gaivina tikėjimą, bet visada išlieka pavojus iškelti savo dvasines patirtis aukščiau Biblijos tiesos. Pastebėjau, jog neretai spiritualistinio pobūdžio knygos pasidaro „madingos" tam tikruose krikščionių ratuose. Tikintieji ima perdėtai jas garbintini bei vaikytis „naujų" mokymo madų tarsi „didesnio patepimo".
Be to, negaliu sutikti su Jūsų, sakyčiau, stereotipiniu teiginiu, jog mūsų bažnyčioje mažai pamokslaujama apie paskutiniuosius laikus. Praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje ne vienas pastorius pamokslavo eschatologinius pamokslus apie Kristaus antrąjį atėjimą (paruziją). Vilniaus bažnyčioje šiuo metu ketvirtadieniais yra nagrinėjama Apreiškimo knyga. Šiaulių bažnyčioje pernai baigėme nagrinėti Danieliaus knygą. Tai - Biblijos knygos, kurios daugiausiai kalba apie būsimuosius įvykius. Rekomenduočiau perklausyti kai kuriuos pamokslus internete (žr. pamokslų archyve).
Deja, tenka apgailestauti, kad pastaruoju metu krikščioniškame pasaulyje pasigirsta vis daugiau stereotipinių, populiarių ir spekuliatyvių, gilaus biblinio aiškinimo stokojančių paskutiniųjų laikų interpretacijų, spėjimų.
Eschatologija (gr. esachatos - paskutinis, galutinis + logos - mokslas) - mokymas apie galutinį žmogaus likimą ar pasaulio pabaigą praktiškai persmelkia kiekvieną krikščionišką tiesą ir gyvenimo dieną. Juk Kristus mus pamokė melstis: „Teateinie Tavo karalystė...". Todėl kiekvienas krikščionis, laukiantis antrojo Kristaus atėjimo, gyvendamas neturėtų pamiršti ir eschataloginės perspektyvos. Juk klausimai apie žmogaus ir žemės ateitį bei dabartį, mirtį, prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą, kartu ir vilties tema priklauso eschatologinės tematikos sričiai. Todėl, manyčiau, pastoriai, net jei ir nepaskiria viso pamokslo ar seminaro šiai temai, vis tik neišvengiamai kiekviename sekmadienio pamokyme, o ypač Velykiniuose ir Kalėdiniuose pamoksluose, šalia kitų biblinių tiesų perteikia ir specifinį krikščionišką požiūrį į būsimus ir amžinuosius dalykus.
Pastorė Anželika Krikštaponienė
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
