Judo evangelija iš tiesų buvo atrasta apie 1970 metus Egipte, tačiau dėl abejotino autentiškumo ir plėšikiškos už publikavimą reikalautos kainos ji buvo išleista tik 2006 m. Tačiau šis tekstas neturi nieko bendra nei su Naujojo Testamento žinia, nei su tiesa.
Pirma, nėra žinoma, kas yra tikrasis Judo evangelijos autorius, nes Judas Iskarijotas tikrai negalėjo parašyti dienoraščio ir porą dienų prieš išdavystę raštu išdėstyti jos motyvų. Akivaizdu, kad kažkas vėliau gyvenęs pasinaudojo Judo vardu ir grubiai iškraipė Evangelijos tiesą.
Antra, Judo evangelija iš esmės prieštarauja Naujojo Testamento liudijimui: jei Jėzus buvo suplanavęs, kad Judas turįs jį išduoti (toks esą buvęs Jėzaus planas), kodėl tada Jėzus Judą pavadina „pražūties sūnumi" (Jn 17, 12), o taip pat tvirtina, jog tokiam buvo „geriau negimti" (Mt 26, 24). Be to, Biblijoje sakoma, jog Judas nusižudė, pamatęs, jog Jėzus pasmerktas (Mt 27, 5). Judo evangelija prasideda šiais žodžiais: „Paslaptingi apreiškimo žodžiai, kuriuos Jėzus kalbėjo Judui Iskarijotui trims dienoms prieš Paschą", be to, toliau tekste Jėzus Judui sako, jog šis „pranoksiąs juos visus". Kodėl tada Judas pasikorė, jei buvo gavęs slaptas instrukcijas ir turėjo tokius „didžius pažadus"?
Trečia, šis tekstas aiškiai atspindi pirmųjų amžių gnostikų pasaulėžiūrą, tad teisingiausia jį būtų laikyti gnostine evangelija. Gnostikai tikėjo, kad išgelbėjimas yra pasiekiamas per paslaptingą žinojimą ir laikėsi nuomonės, kad sielos išgelbėjimas kyla iš tariamo ir intuityvaus Visatos paslapties pažinimo bei mistinių tokio pažinimo formulių taikymo. Judo evangelija, kaip ir Marijos, Tomo, Pilypo evangelijos, tikrai tėra žmogiškas „išmislas" ir eretiška klastotė.
Ketvirta, Judo evangelija yra pagrįsta vienintele kopija, kurios trečioji dalis neišlikusi arba yra visai neįskaitoma. Tuo tarpu, bibliniai pasakojimai remiasi 25 000 senovinių rankraščių, todėl ir šia prasme Judo evangelijos negalima lyginti su Biblija.
Penkta, apie Judo evangeliją užsimena dar II amžiuje gyvenęs vienas iš Bažnyčios Tėvų - Irinėjus, laikęs tai eretikų ir maištininkų išsigalvojimu: „Jie skelbia, kad Judas, išdavikas, vienintelis gerai supratęs šiuos dalykus ir tiesą, kurios kiti nesupratę, įgyvendinęs šią paslaptį savo išdavyste; per jį visi dalykai žemėje ir danguje buvo apversti aukštyn kojomis. Jie išsigalvoja dalykus ir vadina ją Judo evangelija" (Prieš erezijas, 180 m).
Gaila, kad šios „evangelijos" populiarinimas yra susijęs ne tiek su mokslo pasiekimais, kiek su pastaraisiais metais ryškėjančia tendencija - siekiu perrašyti krikščionybės istoriją ir pigių sensacijų vaikymusi (prisiminkime „Da Vinčo kodą").
Pastorius Darius Širvys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
