Esu įtikėjęs, todėl dėl to kartais neramu, o ir žmona kartais klausia, kada susituoksime bažnyčioje. Kiek žinau, santuokos sakramento antrą kartą gauti negalima, pirmai žmonai esant gyvai. Ką galite patarti? Ar palikti tai Dievo teismui? Kaip elgtis?
Valius
42 metai
Kaunas
Mielas Valiau,
Jums paminėjus santuokos sakramentą ir problemą, susidaro įspūdis, jog save laikote Romos kataliku ir su antrąja žmona norėtumėte susituokti Romos katalikų bažnyčioje. Jei tikrai taip, tuomet šį klausimą geriau būtų adresuoti minėtos bažnyčios kompetentingam atstovui.
Naudodamasis proga, pateiksiu keletą įžvalgų, kurios padės suprasti mūsų požiūrį šiuo klausimu.
Pirma, Bendrija "Tikėjimo žodis", kaip ir kitos protestantiškos bažnyčios, pripažįsta du sakramentus: krikštą ir šv. komuniją. Santuoka yra gerbiama, laiminama ir saugoma, tačiau nevadinama sakramentu bei nėra kaip nors griežtai reglamentuota bažnyčios tradicijos.
Antra, kaip evangelikai mes skiriamės nuo katalikų tuo, jog pripažįstame santuoką kaip savarankišką Dievo įsteigtą instituciją, todėl laikomės nuostatos "laiminti" jau susikūrusią šeimą, o ne "tuokti". Mūsų manymu, bažnyčia gali liudyti šeimos susikūrimą, visokeriopai palaikyti ir padrąsinti šeimą, melstis už ją, tačiau neturi prisiimti Dievo žodžio jai nesuteikiamų įgaliojimų.
Trečia, tikrai ne mažiau nei Romos katalikai branginame santuoką ir esame įsitikinę, jog skyrybos nepatinka Dievui ir visada yra tik kraštutinė problemų sprendimo priemonė, pateisinama tik kaip neišvengiamybė ir mažesnis blogis.
Ketvirta, jei žmogus išsiskyrė (dažniausiai mūsuose taip būna įvykę dar prieš įtikėjimą, nors, tiesą sakant, ne visada), tačiau nusprendžia tuoktis dar kartą (šįkart jau Viešpatyje, t.y. kai abu sutuoktiniai asmeniškai tiki Jėzumi Kristumi), pabrėždami santuokos svarbą ir jos šventumą Dievo akyse, mes sutinkame laiminti naujai susikūrusią šeimą bažnyčioje. Išimtys galėtų būti taikomos atvejais, jei abejojame prašančiųjų palaiminimo tikėjimo ir ketinimų nuoširdumu.
Galiausiai, kaip evangelikai ir šiuo klausimu esame labiau linkę pabrėžti ne patį ritualą ar tradiciją, nors to jokiu būdu nenuvertiname, bet vidinį turinį, t.y. atgailą, tikėjimą, pasišventimą Dievui, meilę ir šeimyninio gyvenimo vaisius. To norėtųsi palinkėti ir Jūsų šeimai.
Pastorius Darius Širvys 
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
