Kalėdos - nuostabus laikas. Dėkoju Dievui, jog metuose yra toks laikas, kai žmonių dėmesys nukrypsta į kitus. Žmonės tampa malonesni, valdininkai ir patarnautojai dažnai palinki „Linksmų, laimingų Kalėdų".
Kalėdų metu mes prisimename vargingiau gyvenančius, nuperkame jiems vaisių ar žaislų vaikams, stengiamės pamaitinti alkanus. Laukdami Kalėdų mes visiems linkime laimės, žmonės yra mandagesni ir malonesni nei paprastai. Staiga mūsų dėmesį patraukia gatve einantis aklas žmogus, sergantys sulaukia daugiau lankytojų nei kitu metų laiku. Vargstantys, negalintys išeiti iš namų taip pat sulaukia daugiau rūpesčio ir dėmesio. Apskritai šiuo laikotarpiu visi žmonės yra mielesni, mandagesni, paslaugesni...
Šią savaitę gavau laišką nuo mūsų rajone esančio Burger Kingo restorano vadybininko, kuris rašė, jog neseniai į jų restoraną pavalgyti užsuko didelis būrys mūsų bažnyčios jaunuolių. „Aš tik noriu papasakoti jums, kaip jie elgėsi, - rašė jis. - Aš niekada nemačiau taip gerai besielgiančių jaunuolių. Niekada nemačiau, kad jaunimas taip rūpestingai sutvarkytų savo stalus, būtų tokie mandagūs. Nors aš nesu jūsų bažnyčios narys ir gyvenu kitame mieste, bet aš dėkoju Dievui už Jūsų triūsą. Tai buvo pati šauniausia jaunuolių grupė, kada nors užsukusi į mūsų restoraną".
Kitą laišką gavau iš vienos moters. Ji rašė: „Kelyje mano automobiliui nuleido padangą. Pro šalį važiavęs jaunuolis sustojo ir padėjo man pakeisti ratą. Kai jo paklausiau, kaip galėčiau jam atsilyginti, jis atsakė: „Ateikite į mūsų bažnyčią". Aš negaliu lankyti jūsų bažnyčios, bet siunčiu jums auką - 5 dolerius" .
Visai netoli mūsų baž-nyčios, kitoje gatvės pusėje gyvena smulkutė akla moteris. Jos vyras taip pat dėkoja mums visiems už pagalbą jų šeimai.
Gavau laišką ir iš vienos mūsų bažnyčią lankančios moters. „Pastoriau, dėkoju jums, kad mokote mus gyventi dėl kitų", - rašė ji ir papasakojo keletą nuostabių dalykų, ką ji ir kiti tikintieji ketina daryti šiuo Kalėdų laikotarpiu.
Šį rytą aš noriu padrąsinti jus ir pasakyti, kad kiekvienas esate labai brangus. Ir noriu kalbėti apie gyvenimą.
Tie, kurie jau ilgesnį laiką lankote mūsų bažnyčią, turbūt pastebėjote, jog aš dažnai pabrėžiu įvairias žodžio „kiti" formas.
Viešpatie, padėk man gyventi diena iš dienos vis pamirštant save,
Kad visuomet, kai tik suklumpu melstis, aš melsčiaus už kitus.
Gyventi dėl kitų, - taip, Viešpatie, tebūna tai mano gyvenimo moto.
Padėk man gyventi dėl kitų, kad gyvenčiau taip, kaip gyvenai Tu.
Šis, Kalėdų, laikotarpis kupinas nuostabių istorijų. Galėčiau papasakoti, kaip vienas paauglys savo Kalėdų dovanas padovanojo kitos vargingai gyvenančios šeimos vaikams - kad ir jie patirtų Kalėdų džiaugsmą; kitas studentas sutiko švenčių metu padirbėti, o uždirbtus pinigus padovanojo draugui, kuris nebegalėjo susimokėti už mokslą ir būtų išmestas iš mokyklos. Galėčiau papasakoti daugybę puikių, neįtikimų istorijų, kurios tikrai galėtų būti spausdinamos laikraščiuose ir palaimintų netikinčius.
Kalėdos - ypatingas laikas, tačiau yra ir ne tokia maloni Kalėdų šventės pusė... Visi, kas nors kartą džiaugsmingai šventė Kalėdas, žino, jog šventiškam šurmuliui nutilus dažnai širdį užlieja melancholiškas liūdesys ir tuštuma... Nuostabi eglutė, po kuria dar vakar buvo pilna dovanų, stovi visų pamiršta... Visi išsivaikščiojo po savo kambarius. Pasijunti vienišas. Per radiją skamba simfoninio orkestro atliekama opera... Šiaip man patinka simfoninė muzika, patinka ir opera, bet dabar tai veda į melancholiją... O didžiausias liūdesys užvaldo, kai pasižiūri į savo piniginę...
Dar vėlų Kalėdų vakarą supranti, kad viskas baigėsi. Kas atsitiko? Prieš keletą dienų tu, rodos, radai atsakymą, supratai, dėl ko verta gyventi. Ištisus metus tu stengeisi, bet... Tačiau prieš kelias dienas tu pagalvojai apie aklą moterį, gyvenančią kitoje gatvės pusėje, ar kokį savo giminaitį. Nors apsipirkinėjimo karštinė yra materialistinė ir pasaulietiška, vis dėlto tu pagalvojai apie kitą žmogų: „Kas pradžiugintų dėdę Juozą ar tetą Siuzaną?". Tavo mintys sukosi ne tik apie save... Tu atradai paslaptį ir kurį laiką buvai laimingas, bet dabar vėl užvaldė liūdesys... Ar žinai, kodėl? Tu ir vėl pradėjai mąstyti apie tai, kaip gauti... Keista: kai pirkai dovanas ir mąstei apie kitus, buvai laimingas, tiesa? Bet išpakuojant savo dovanas tave apninka liūdesys. Kas tai? Keletą dienų tu buvai atradęs atsakymą, bet po to ir vėl grįžai prie to, kas nėra atsakymas, vėl pradėjai mąstyti apie save: „Ką aš gausiu? Ką aš valgysiu? Kaip jausiuosi? Ką tai reikš man?"
Kalėdos praeina. Dovanų dėžės išmetamos lauk, šunys išnešioja po kiemą šiukšles...
Brangieji, ta akla moteris kitoje gatvės pusėje gyvens ir po Kalėdų... Pamiršta, bet vis dar ten. Jai reikės pagalbos taip pat, kaip ir prieš Kalėdas. Ir po Kalėdų vargšai bus alkani ir vieniši, nes šalia nėra draugų ar artimųjų...
Žinote, ir man teko tai patirti. Kai buvau mažas, mūsų šeima gyveno labai vargingai. Prisimenu, kaip kartą sėdėdamas kambaryje išgirdau kažką pasibeldžiant į duris. Kai mama atidarė duris, žmogus ištiesė maisto prikrautą krepšį, sakydamas: „Čia jums, Padėkos dienos proga. Nuo bažnyčios". Jei nebūtų palaiminę žmonės iš bažnyčios, aš nebūčiau turėjęs ir šiltų žieminių batų. Jeigu ne bažnyčia, mes nebūtume turėję ko valgyti Padėkos dieną ar per Kalėdas. Būdamas mažas, žiūrėdamas į tuos žmones, atnešusius mums maisto, mąstydavau, ar tie žmonės yra laimingesni už mane. Žinote, aš buvau laimingas! Man patiko avėti šiltus batus, aš mėgau pavalgyti... Man patikdavo išpakuoti Kalėdų dovanas, bet vėl ir vėl galvoje sukdavosi mintys: tie žmonės atrodo laimingesni už mane.
Paklausykite: laimė nėra supakuota į tas gražiai išpuoštas dėžutes. Laimę rasite pakuodami, ruošdami dovanas patys! Mūsų Viešpats taip viską sudėliojo: Labiau palaiminta duoti negu imti. Mes dažnai tai cituojame, bet, brangieji, tai iš tiesų yra tiesa! Duodamas iš tikrųjų esi laimingesnis! Duoti yra tūkstantį kartų palaiminčiau!
Jau kelerius metus visus Kalėdų proga gautus atvirukus skaitau būtent Kalėdų vakarą. Atsinešu visus gautus atvirukus, atidžiai perskaitau kiekvieną žodį ir meldžiuosi už kiekvieną žmogų, atsiuntusį man sveikinimą.
Tačiau vieną Kalėdų vakarą ir aš pajutau tuštumą. Sėdėjau sau vienas ir galvojau: „Iš kur šis jausmas?" Ir šį tą supratau. Supratau, kad Kalėdos mano gyvenime gali būti kiekvieną dieną - nusprendžiau pradėti gyventi kitaip. Nusprendžiau kiekvieną dieną padėti vargšams. Juk jei padėdamas kitiems aš galiu būti laimingas vieną savaitę per metus, tai aš galiu būti laimingas ir 52 savaites per metus. Jei davimas padaro mane laimingą vieną savaitę per metus, tai aš galiu duoti ir būti laimingas 52 savaites per metus.
Ar pamenate, kaip dar mokydamiesi mokykloje darydavote atvirukus savo mamai? Imdavote gražaus balto ar spalvoto popieriaus ir užrašydavote: Linksmų Kalėdų, mama! O parėję namo, sakydavote: „Mamyte, aš tau šį tą turiu!" Paduodavote jai tą atviruką ir laukdavote mamos reakcijos: ar jai tikrai patiks tas darbelis?
Mano mama buvo labai gera, miela moteris. Ji visada sakydavo: „Oi, kaip gražu!" (Viliuosi, Viešpats atleis mano mamai už visą tą melą, ką ji prikalbėdavo girdama mane). „Ar tikrai tau patinka?" - klausdavau aš. „Sūnau, užaugęs turbūt būsi menininkas", - atsakydavo ji. Tada aš sudainuodavau jai „Laimingų šventų Kalėdų!" „Kai užaugsi, būsi dainininkas", - girdavo ji (šia prasme, aš vis dar neužaugau).
Visuomet stebėdavau mamos akis: ar jos suspindės? Norėdavau suprasti, ar jai tikrai patiko mano darbeliai. Suspindusios mamos akys buvo didžiausias mano gyvenimo džiaugsmas. Visos ledų porcijos kartu sudėjus, kalnai saldainių, kukurūzų spragėsių ar kitų gardėsių, visos pramogos ir žaidimai negali prilygti tai akimirkai, kai suspindėdavo mamos akys, kai ji būdavo patenkinta...
Ar nenuostabu būtų suprasti, kas iš tiesų daro žmones laimingus? Štai apie ką aš kalbu.
Pagalvokite, kas yra Kalėdos jums. Neišpakuotos dovanos? Tuomet Kalėdomis galėsite džiaugtis tik kartą per metus. Tačiau jei esate laimingas ruošdamas ir dovanodamas dovanas, tuomet laimingas galite būti 365 dienas per metus. Kas yra Kalėdos jums? Kada esate laimingas? Kai jums patarnauja? Tuomet Kalėdos jums bus tik tuomet, kai kas nors nuspręs jums patarnauti. Bet jei jūsų širdis džiaugiasi, kai pats tarnaujate, tuomet galite džiaugtis Kalėdomis kiekvieną dieną. Ar Kalėdų džiaugsmą visada siejate su gavimu?
Viename prekybos centre mačiau labai gražų vaizdelį. Vos įėjus į tą prekybos centrą, foje sėdėjo Kalėdų Senelis. Ant jo kelių sėdėjo maža mergytė. Kalėdų Senelis jos paklausė: „Ko norėtum per šias Kalėdas, brangute?" „Norėčiau, kad mano mamytė gautų naują lygintuvą", - atsakė ji.
Manau, ji suprato, kas yra Kalėdos. Jei Kalėdų Senelis atneš mamytei lygintuvą, ši maža mergytė bus laimingesnė nei gavusi viską, ko ji pati nori!
Kas yra Kalėdos jums? Gavimas? Jei Kalėdos man yra, kai jūs man ką nors duodate, tada galiu džiaugtis šia švente tik tada, kai jūs nuspręsite man ką nors duoti. Tačiau jei Kalėdos man yra galimybė pačiam duoti, tuomet galiu švęsti bet kuriuo metu.
Neseniai galvojau, kad negerai, jog Kalėdos baigiasi... Kalėdos turėtų niekada nesibaigti! Ir gruodžio 27-ąją, ir kovo 31-ąją, ir birželio 3-ąją, ir liepos ar rugpjūčio 17-ąją ar 24-ąją - kiekvieną dieną gali būti Kalėdos, jei tik nukreipsime savo žvilgsnį nuo savęs. Jei nelauksime, kad mums patarnautų, bet patarnausime patys. Jei nelauksime, kad mums duotų, bet duosime patys. Nelaukime, kad mus kas nors palepintų, palepinkime ką nors patys! Nelaukime, kad mus mylėtų, mes mylėkime ir rodykime meilę! Nelaukime, kad mumis pasirūpintų, patys pasirūpinkime kitais. Štai kokia yra Kalėdų dvasia.
Praėjusį vakarą grįžęs namo ir vaikštinėdamas po kiemą mąsčiau: „Kur galima rasti laimę?" Mes galvojame rasti laimę išpuoštame prekybos centre, bet iš tiesų ją rastume ligoninės palatoje, jei nueitume aplankyti kokio ligonio, nuneštume jam gėlytę ar vaisių ir pasimelstume, taip jį padrąsindami. Drąsinu jus tai išmėginti!
Kur mes ieškome laimės? Galvojame rasią ją restorane, prie gražiai padengto stalo, kur švenčiama kokia ypatinga proga ir skamba juokas? Ne, laimę atrasite vargšų namuose, kur bent kuriam laikui pamiršite aprūpintą savo gyvenimą bei savo norus ir pagalvosite apie ką nors kitą.
Aš noriu jausti Kalėdų dvasią kiekvieną dieną. Iš tiesų noriu, kad jūs, brangūs žmonės, būtumėte išgelbėti, bet taip pat labai noriu, kad jūs pažintumėte džiaugsmą, ramybę, pasitenkinimą ir jaudulį širdy gyvendami ne dėl savęs, bet dėl kitų...
Jei išmoktume šią pamoką, mes džiaugtumėmės ir būtume laimingi, kaip švęsdami Kalėdas, 365 dienas per metus.
Iš http://www.gotothebible.com/
vertė Žaneta Lazauskaitė
Nuotr. T. Piliponio
