Ne, dalyvavimas sportinėse lažybose nėra nuodėmė, tačiau, mano nuomone, nėra ir pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas, derantis krikščioniui. Juolab, kad šis azartinis žaidimas iš pinigų (kaip taisyklė) „dirgina" godulystės nervą ir verčia spėti ateitį, nesvarbu, kad sportinę (burtininkauti?). Ar tuo užsiimti ir taip „pranašauti" turėtų tie, kuriems vertėtų siekti romumo, susivaldymo ir nuolankaus pasikliovimo Dievu? Ar tai išmintinga? Biblijoje rašoma, jog iš Egipto išėjusi tauta „sėdo valgyti ir gerti, ir kėlėsi žaisti" (žr. Iš 32, 6; 1 Kor 10, 7). Valgymas, gėrimas, žaidimai nėra nei absoliutus gėris, nei blogis - tai tiesiog dalis žmogaus gyvenimo. Problema yra ne tai, bet aukso veršelis (stabas), stovintis kažkur visai netoliese... Viliuosi, kad atsakiau į klausimą.
Pastorius Darius Širvys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
