Laba diena, norėjau paklausti, kaip Dievas vertina draugystę tarp vaikino ir merginos, jei dar negalvojama apie santuoką? Esame jauni, tikintys, patinkame vienas kitam, susitinkame. Vengiame netyrumo. Esame geri draugai. Tačiau nepalieka mintis, kad tikinčiam reikėtų draugauti tuo tikslu, kad draugystė vestų į santuoką. Ar Dievo valia turėti draugą be šio tikslo?

Rasa, 19 metų, Kaunas





Šventasis Raštas sutartinai - tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente - kviečia Dievo tautą gyventi šventai. Psalmininkas sako: Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną šventumo grožyje. Jaunimas lyg aušros rasa Tave pasitiks (Ps 110, 3). Apaštalas Petras moko bažnyčią: Kaip klusnūs vaikai, nepasiduokite ankstesniems savo neišmaningumo laikų geiduliams, bet, kaip šventas yra Tas, kuris jus pašaukė, taip ir jūs būkite šventi visu savo elgesiu, nes parašyta: „Būkite šventi, nes Aš esu šventas". Ir jei kaip Tėvo šaukiatės To, kuris nešališkai teisia pagal kiekvieno darbą, su baime elkitės savo viešnagės metu, žinodami, kad esate atpirkti nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės (1 Pt 1, 14-19).

Paulius savo jaunąjį bendražygį, Efezo bažnyčios vadovą Timotiejų, įspėja: Jaunesnes - [ragink] kaip seseris, laikydamasis visiško skaistumo (1 Tim 5, 2). Šventumas, Dievo sumanymu, yra terpė, kurioje turi gyventi Jo vaikai - sūnūs ir dukros.

Tačiau šiandien visuomenėje tvyro iš esmės krikščioniškam gyvenimo būdui priešinga nuostata, kuri šaiposi iš šventumo, laiko jį atsilikusiu primityvizmu, nuobodžiu skurdaus gyvenimo rudimentu. Tokia šaipūniška atmosfera krikščionis verčia gūžtis ir gėdytis savo šventumo. Prisitaikėliškas noras neišsiskirti ir būti kaip visiems, skatina krikščionis išbandyti, eksperimentuoti, niekuo neišsiskirti iš netikinčių bendraamžių.

Tokios nuostatos, manau, reikia saugotis. Dievo žodis moko, jog turime ne tik maldose prisiminti šventumą (kartais mes net maldose galvos nesukame dėl savo nešvento gyvenimo), bet ir realiai gyventi šventą gyvenimą.

Tad, brangi Rasa, Pauliaus žodžiais (1 Kor 7) raginčiau jus neužmiršti šio laikmečio visuomenėje tvyrančių antišventumo nuostatų ir juose slypinčių pavojų. Norėčiau drąsinti išsaugoti šventumą savo Dievo akyse, nepasiduoti visuotiniam spaudimui būti šiuolaikiškai ir turėti vaikiną tik dėl turėjimo". Silpnumo akimirką gyvenimas gali apsiversti, padarydamas nepataisomos žalos ir sukeldamas daugybę skausmo.

Pagarbiai,
Panevėžio bažnyčios "Tikėjimo žodis" pastorius
Ramūnas Jukna




Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas