Angelams nebuvo leista priartėti, ir nebus rengiama jokia gelbėjimo misija. Mokinių buvo paprašyta užimti pirmąją eilę apie ringą, prie pat kovos vietos, tačiau dėl juos apėmusio didelio nuovargio jie praleido pagrindinį veiksmą.
Jėzui vienam teks kautis su priešininku, be jokių fanfarų.
Jėzus žinojo, jog tai bus didžiausia Jo gyvenimo kova. Grumtynių vieta vadinosi Getsemanė, paraidžiui tai reikštų „spaustuvo vieta", tarsi nebyliai kalbanti apie spaudimą, kurį teks išgyventi Jėzui. Konfliktas buvo realus. Varžovas - Jo paties valia, o mūšis turėjo būti iki mirties - tik nugalėtojas gaus taurę.
Man nepatinka imtynės. Tai įtampos kupinas sportas. Man, kaip mamai, teko sėdėti tarp žiūrovų ir entuziastingai drąsinti savo sūnų, stebint, kaip vikriai jis išsisukinėja. Jis su priešininku buvo taip susilietę, jų rankos ir kojos buvo taip susiraizgiusios, jog kartais net nebuvau tikra, kas laimi. Imtynininkai nepaliaujamai vartėsi pirmyn atgal, vis bandydami priversti savo priešininką pasiduoti.
Panašios imtynės vyksta ir su mūsų pačių valia. Kūniška prigimtis nėra linkusi pasiduoti. Jėzus nuožmiai kovojo su savo žmogiškumu. Nuo tos akimirkos, kai įžengė į Getsemanės sodą, Jėzus buvo paprastas žmogus. Ketindamas susitapatinti su žmonijos silpnumu, Jis turėjo nusivilkti karališkuosius dieviškumo drabužius ir įžengti į spaustuvo vietą, būdamas panašus į žmones (Fil 2, 7). Būdamas žmogumi, Mesijas privalėjo patirti nepakeliamą skausmą, nerimą, kančias ir išdavystę.
Jo žmogiškumas šaukėsi kitos išeities. Jėzus meldė savo Tėvą alternatyvaus, mažiau pavojingo būdo išpirkti pasaulį. Visgi Jo dvasia buvo tvirtai pasiryžusi iš Jam paskirtos taurės gerti bet ką...
Būdami žmogiški mes darome tą patį: vengiame skausmo ir kančių, prašome Dievą apsaugoti mus nuo vargų. Mes daug mieliau pasuktume lengvesniu keliu. Vis dėlto Dievas retai į savo planus įtraukia lengvą ar greitą kelią.
Jėzus suvaldė savo kūną, ištardamas: Tebūna ne mano, bet Tavo valia (Lk 22, 42). Kūniškoji prigimtis buvo palaužta. Kovai intensyvėjant nuo Jo kaktos pradėjo lašėti kraujas. Galbūt Jį būtų sustiprinęs Jo mokinių palaikymas. Palikdamas tą vietą, kur Jėzus meldėsi, Jis atsigręžė į mažą apaštalų grupelę - Jokūbą, Joną ir Petrą, - ieškodamas palaikymo. Tačiau ši bejėgių, parpuolusių ant žemės ir kietai įmigusių maldininkų grupelė padrąsinimo nesuteikė. Galbūt tuomet Jėzus ir suprato, jog kito kelio nėra.
Snaudžiantys mokiniai atspindėjo mūsų puolusią prigimtį, kurią beviltiškai reikėjo išpirkti. Grįždamas į maldos vietą Jėzus žengė į mirtį. Kartą ir visiems laikams Jis prispaudė savo kūną prie ringo grindų ir pasiekė pergalę, atsisakydamas savo paties troškimų ir jausmų bei paskelbdamas, jog renkasi Tėvo, o ne savo valią. Kitais žodžiais tariant, Jėzus pasakė: „Tėve, Aš atsisakau savo asmeninių troškimų ir atsiduodu vykdyti Tavo sumanymą, nes noriu savo gyvenime išpildyti Tavo aukščiausią valią". Šis sprendimas užtikrino Jėzui vietą tarp nugalėtojų ir nulėmė Jam pergalę. Jis iškovojo taurę. Jis gers iš jos ir priims savo Tėvo planą.
Taurė hebrajų kultūroje dažnai vartojama kaip metafora, kalbanti apie nuodėmę ir kerštą. Tai tapo ir Jėzaus likimo simboliu. Jis sutiko priimti ją dėl mūsų.
Taurėje buvo mūsų nuodėmės. Per jos kraštus liejosi mūsų sugedimas, skausmas ir kentėjimai - visa, kas skyrė mus nuo švento Dievo. Jėzus vietoj mūsų sutiko paimti tą taurę. Jis išpildė Tėvo tikslą ir tapo auka vietoj tavęs ir manęs. Jis gėrė iš tos taurės ir atsisakė kitos.
Buvo įprasta prieš nukryžiavimą nuteistajam duoti išgerti svaiginančio vyno ir miros gėrimo. Šis gėrimas veikdavo kaip hipnozė - nuramindavo nusikaltusiojo mintis ir sušvelnindavo besiartinančius kentėjimus. Tačiau Teisusis atsisakė šio gėrimo. Jėzus nesutiko palengvinti savo kentėjimų, gerdamas nuskausminamuosius. Jis nenorėjo leisti, kad Jo pojūčiai būtų prislopinti, nenorėjo savęs apgaudinėti, - Jis laisva valia pasirinko sumokėti kainą už nuodėmę ir jos daromą stiprią įtaką tavo ir mano gyvenime.
Visiškai nekaltas Dievo Sūnus gėrė iš kentėjimų taurės, tačiau atsisakė gerti iš taurės, galėjusios palengvinti Jo dalią. Taip Jis amžiams susitapatino su mumis: Juk mes turime ne tokį vyriausiąjį Kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, bet, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį (Hbr 4, 15).
Mielieji, kiek kartų mes buvome paprašyti gerti iš skausmo taurės? Kartais gyvenime privalome nuryti sudėtingus ir skaudžius dalykus. Galbūt imtynių ringe atsidūrėme dėl artimo draugo išdavystės ar dėl kieno nors savanaudiškumo, ir dabar grumiamės su savo žmogiškumu. Per dažnai mes meldžiame neatidėliotino palengvinimo. Dažnai esame gundomi atsisakyti taurės, kuri reikštų mūsų kūno nukryžiavimą, ir mieliau renkamės laikinos paguodos gėrimą.
Saugokitės! Neapsigaukite ir nesileiskite sugundomi gerti mirą. Pasaulyje gausu skausmą malšinančių, bet nuodingų priemonių. Priimdami gyvenimo siūlomus vaistus, mes galime laikinai sau padėti, tačiau jei taip elgsimės, galime prasilenkti su Dievo mums numatytu tikslu ir likimu.
Jėzaus pergalė sode mums yra pavyzdys, kaip galima įveikti tokias situacijas. Kaip žmogus Jis gailisi, kai mums skauda, Jis puikiai supranta, ką mes jaučiame... Ir visgi Jis nugalėjo, pasirinkdamas Valdovo planą. Jėzaus apsisprendimas eiti Dievo keliu atvedė Jį prie Jam skirto likimo.
Matydami Kristaus pavyzdį, ir mes patys galime įsitikinti, jog prieš didžiausias pergales tenka išgyventi gilų skausmą. Bet jei laimėsime imtynes su savo kūnu, iškovosime ir pergalę.
Kartą Jėzus savo mokinių paklausė: „Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?" Jie skubiai atsakė: „Galime". Ir iš tiesų vieną dieną jiems, kaip ir kiekvienam sekančiam Kristumi, teko gerti iš kentėjimų ir skausmo taurės.
Mąstydami apie Velykas prisiminkite, kad Jėzus, kabėdamas ant kryžiaus, atsisakė nuskausminamųjų. Gerdamas iš kentėjimų taurės, Jėzus negalėjo rinktis lengvesnio kelio.
Jėzus sutiko vykdyti Tėvo valią, atsisakė pasaulio siūlomo vyno ir iškentė kryžiaus kančias, suvokdamas, koks džiaugsmas Jo laukė. Džiaugsmas? Taip, tu ir aš - mes buvome tas Jo laukęs džiaugsmas.
Per šias Velykas prisiminkite: nesvarbu, su kokiais iššūkiais susidursite, - ištverkite tai, nes jūsų laukia Jėzus - jūsų džiaugsmas!
Iš žrn. „Charisma" (2009 m. balandis)
vertė Eglė Rimkienė
Nuotr. A. Galicino
