Be to, evangelijos pagal Joną autorius savo knygą baigia tuo, kad Kristus perdavė mokiniams žadėtąjį parakletos, papūtęs į juos. Tačiau Luko raštuose galima aiškiai įžvelgti mintį apie du išgyvenimus: Jėzus yra gimęs iš Dvasios, tačiau Dvasia nužengia ant Jo Jordano upėje. Taip pat Apaštalų darbuose skaitome, kad bažnyčia tai irgi išgyvena du kartus. Dėkoju už atsakymą.
Andrejus, 34 m., Ukraina, Kerčė
Labas, Andrejau,
Tu tiksliai pastebi ypatumus Pauliaus, Luko ir Jono raštuose Šventosios Dvasios klausimu. Mano galva, mokymas apie „du krikštus", arba apie „antrąjį palaiminimą", yra redukcinio pobūdžio, t.y. susiaurina Naujojo Testamento tekstus, kalbančius apie Šventąją Dvasią.
Pauliaus pneumatologija labai plati, tačiau pakaks kelių nuorodų. Pirma, Paulius pabrėžia Šv. Dvasios dalyvavimą žmogaus atsivertime ir atgimime (Tit 3, 5). Antra, Paulius kalba apie vėliau vykstančius Dvasios pripildymus. Gal 3, 5 - Dievas teikia Dvasią - atkreiptinas dėmesys į esamąjį laiką (gr. čia pavartotas aktyvus esamojo laiko dalyvis). Ta pati mintis skamba ir 1 Tes 4,8 (naujas rusiškas Biblijos vertimas tiksliai verčia iš graikų kalbos esamojo laiko dalyvį, priešingai nei Sinodalinis tekstas, kuris išverčia jį būtuoju laiku). Na, o Ef 5, 8 Paulius jau pavartoja imperatyvą, ragindamas vėl ir vėl prisipildyti Šv. Dvasios. Taigi akivaizdu, jog pagal Paulių tai, kas įvyko atsivertimo metu - pripildymas Šv. Dvasia - turi būti atnaujinama ne vieną kartą, bet nuolatos!
Tos pačios nuomonės laikosi ir Lukas. Iš jo sužinome apie Sekmines ir apaštalų pasikeitimą dėl Šventosios Dvasios nužengimo. Nenorėčiau leistis į samprotavimus, kaip Luko tekstas dera su Jono evangelijos pasakojimu, nors paprastai šių dviejų tekstų sintezės pagrindu ir teigiama, jog esama pirminio pripildymo Šv. Dvasia, atgimimo (Jn 20, 21-23) ir antrojo, Šv. Dvasios krikšto (Apd 2 sk.). Jėzaus paradigma - gimęs iš Šv. Dvasios ir priėmęs Dvasią Jono krikšto metu - neatmeta ir tolimesnių pripildymų reikalingumo. Pakanka skaityti Apaštalų darbus toliau ir paaiškėja, jog Lukas, kaip ir Paulius, rašo apie besikartojantį Šv. Dvasios pripildymą (Apd 4,31). Lukas pabrėžia ne „antrąjį" palaiminimą, bet gyvenimą, nuolatos pilną Šv. Dvasios. Todėl jis taip dažnai vartoja tokius išsireiškimus kaip „kupinas Šv. Dvasios" (Apd 4, 8; 6, 3.5; 7, 55; 11, 24; 13, 9).
Pritaikant Dievo žodį mums, manyčiau, nereikėtų ramintis, jog buvome pripildyti Šv. Dvasios, kai atgimėme, ar tuomet, kai gavome kitų kalbų dovaną (jeigu ją turime). Ačiū Dievui už tai. Tačiau ieškokime Viešpaties artumo, prisipildykime ir būkime kupini Šv. Dvasios šiandien.
Pastorius Giedrius Saulytis
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
