Sveiki, nelabai supratau jūsų klausimo. Kiek suprantu, jūs manote, kad vienpatystė yra išskirtinis „abraomiškosios religijos" požymis, o daugpatystė - kitų religijų bruožas. Taip manyti būtų klaidinga, nes Senojo Testamento metu gyvenęs Abraomas, iš kurio kildinama hebrajų (žydų) tauta su sava judėjiška religine sistema ir kaip jos natūralus jos tęsinys - krikščionybė, pats šalia savo žmonos Saros turėjo sugulovę - jos tarnaitę Hagarą. Po Saros mirties Abraomas vedė kitą žmoną, vardu Ketūra, taip pat yra paminėta, kad dar ne vieno sūnaus jis susilaukė ir su sugulovėmis (Pradžios knyga 25, 1- 6).
Viena žinomiausių pasaulyje religijų, islamas, kuris leidžia daugpatystę, taip pat yra glaudžiai susijusi su Abraomu, nes arabų tautos kildina save iš Izmaelio - Abraomo ir jo sugulovės, Saros tarnaitės Hagaros sūnaus. Taigi, daugpatystė ar vienpatystė nėra išskirtinis, kaip jūs sakėte „abraomiškųjų religijų" bruožas.
Gerai ar blogai daugpatystė, - čia jau kitas klausimas. Apie poligamiją - daugpatystę galite paskaityti pastoriaus Mindaugo Sakalausko atsakymą, kurį rasite adresu:
http://www.btz.lt/article/articleview/2986/1/407/.
Na, o aš savo ruožtu noriu pridurti, kad krikščionybė vis tik yra išskirtinė religija. Ir jos išskirtinumas nėra moraliniai ar etiniai įsakymai, ritualų kitoniškumas, pastatų gražumas ar kiti išoriniai dalykai. Jos išskirtinumas yra pats Jėzus Kristus, Jo mirtis už savo sekėjų nuodėmes ir Jo prisikėlimas, kad tos nuodėmės būtų atleistos. Nė viena kita religija tuo pasigirti negali, jie turi savo religijų įkūrėjų kapus, kuriuos gali lankyti ir garbinti jų palaikus, o mes, krikščionys, to daryti negalime, nes Jėzus prisikėlė ir Jo kapas tuščias.
Pastorius Gintautas Gruzdys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
