Priedas

Pranašas Ozėjas naudojo šį metodą, norėdamas pasakyti žydams, kad jie tapo atmestina tauta. Jis priekaištavo jiems dėl stabmeldystės ir grasino Dievo teismais.

Prabudimas apima dvi dalis: bažnyčią ir neišgelbėtuosius. Čia aš kalbėsiu apie prabudimą bažnyčioje. Pūdymas yra žemė, kuri kažkada buvo dirbama, bet dabar dirvonuoja. Kad į ją vėl būtų galima berti grūdus, pirmiausiai ją reikia išarti ir išpurenti.

Minkštink savo širdį

Jeigu nori išarti pūdymą savo širdyje, turi pradėti save tyrinėti. Tirk ir stebėk savo mintis. Žiūrėk, kokia tavo būklė. Daugelis, atrodo, niekada apie tai nepagalvoja. Jie nekreipia dėmesio į savo širdį ir nežino, ar savo tikėjimo kely jie daro pažangą. Jie nežino, ar eina pirmyn, ar traukiasi atgal, yra vaisingi ar bevaisiai.

Laikas nukreipti savo dėmesį nuo kitų dalykų ir apie tai pamąstyti. Atrask tam laiko. Neskubėk. Rūpestingai ištirk savo širdį ir pasistenk suprasti jos būklę. Patikrink save, kad pamatytum, ar kiekvieną dieną vaikštai su Dievu.

Savianalizė - tai savo gyvenimo tyrinėjimas, savo veiksmų praeityje apmąstymas ir tikrosios jų prigimties nustatymas. Peržiūrėk savo biografiją. Vieną po kitos išanalizuok savo nuodėmes. Aš nesakau, kad tu turi peržiūrėti savo seną gyvenimą, pamatyti, kad jis buvo pilnas nuodėmių, tada eiti pas Dievą ir bendrai viską išpažinti. Tai ne išeitis. Tu privalai peržiūrėti nuodėmę po nuodėmės. Yra gerai paimti rašiklį, popieriaus lapą ir užsirašyti kiekvieną savo padarytą nuodėmę, kai tik atsiminsi.

Peržiūrėk jas rūpestingai, kaip prekeivis peržiūri savo buhalterines knygas. Kiekvieną kartą, prisiminęs kokią nuodėmę, įrašyk ją į sąrašą. Bendras nuodėmių išpažinimas nieko nereiškia. Nuodėmes tu darei vieną po kitos, todėl ir peržiūrėti jas bei atgailauti turėtum už kiekvieną atskirai. Pradėk dabar ir peržvelk tai, kas paprastai neteisingai vadinama užmirštomis nuodėmėmis.

Mūsų aplaidumas

Nedėkingumas. Užrašyk po šia antrašte visus atvejus, kai patyrei malonę iš Dievo ir niekada Jam už tai nepadėkojai. Kiek tokių atvejų atsimeni? Galbūt tai buvo antgamtinis aprūpinimas ar nuostabiai pakrypusi įvykių eiga, išgelbėjusi tave nuo pražūties. Užsirašyk Dievo gerumo akimirkas tau, patirtas dar tada, kai buvai nusidėjėlis - prieš tavo atsivertimą, - už kurias dar niekada tinkamai nepadėkojai. Neužmiršk milžiniško gailestingumo, kurį patyrei iki šiol. Tavo nedėkingumo atvejų sąrašas susidaro toks ilgas, kad norisi numirti iš gėdos!

Atsiklaupk, išpažink visa tai Dievui ir prašyk atleidimo. Paprastai kiekviena išpažinta nuodėmė padeda prisiminti kitas panašias nuodėmes. Užsirašyk jas. Peržvelk jas tris ar keturis kartus ir pastebėk, koks stulbinamas Dievo gailestingumas, už kurį niekada Jam nepadėkojai.

Meilės Dievui stoka. Pagalvok, kaip tu įsižeistum ir supyktum, suvokęs, kad tavo žmonos, vyro ar vaikų meilė tau atšalo. Argi tavęs nežeistų, jeigu aptiktum, kad kas nors kitas pagrobė jų širdis, mintis ir laiką? Turbūt tokiu atveju tu pasijustum mirštąs iš pykčio ir teisėtai kilusio pavydo. Dievas vadina save pavydžiu Dievu. Ar neįžeidei Jo, atiduodamas savo širdį kam nors kitam?

Apleistas Biblijos skaitymas. Atkreipk dėmesį į tuos atvejus, kai galbūt kelias savaites ar net ilgiau Dievo žodžio skaitymas neteikė tau malonumo. Kai kurie žmonės perskaito ištisus skyrius taip neatidžiai, kad neatsimena, ką perskaitė. Jeigu taip yra, nesistebėk, kad gyveni neturėdamas tikslo, o tavo tikėjimas - visiškai sunykęs.

Taip pat pasižymėk netikėjimo atvejus. Prisimink tuos kartus, kai netikėdamas Jo pažadais ir žodžiu kaltinai tiesos Dievą esant melagį. Dievas pažadėjo atsiųsti Šventąją Dvasią tiems, kurie Jo prašo. Ar tu tiki tuo? Ar laukei, kad Jis atsakytų? Ar niekada, prašydamas Šventosios Dvasios, nesakei savo širdyje: „Aš netikiu, kad tai gausiu"? Jeigu tu netiki ir nesitiki gauti palaiminimo, kurį Dievas pažadėjo, tu kaltini Dievą meluojant.

Apleistas maldos gyvenimas. Prisimink, kada atsainiai meldeisi savo slaptojoje vienas, su šeima ar maldos susirinkime. Žinok, jog taip melsdamasis tu nusižengi Dievui labiau nei išvis nesimelsdamas. <...>

Kaip pašalinti kliūtis, trukdančias tikėjimui augti

Jeigu nusikaltai kokiam nors žmogui ir tu gali tą žmogų atrasti, nedelsdamas nueik ir jam tai išpažink, pašalink kliūtį nuo savo kelio. Jeigu žmogus, kurį tu įžeidei, yra toli, ir tu negali nuvažiuoti ir su juo pasimatyti, parašyk jam laišką ir išpažink savo kaltę.

Jeigu ką nors apgavai, grąžink tam žmogui visus pinigus. Pradėk atlyginti nuostolius tiesiog dabar! Pradėk dabar! Neatidėliok. Delsdamas tik dar pabloginsi padėtį. Išpažink Dievui tas nuodėmes, kurias padarei prieš Dievą. Žmonėms išpažink nuodėmes, kurias padarei prieš juos. Nemanyk, kad išvengsi šios pareigos, ignoruodamas senas savo klaidas.

Norėdamas išarti pūdymą, tu turi išrankioti visus akmenis. Gali juos palikti tame lauke, manydamas, kad tai nesvarbu, tačiau jei nepašalinsi kliūčių ir nesistengsi ištaisyti savo klaidų, tavo tikėjimo ugnis neįsiliepsnos. Bendraudamas su Jėzumi neatrasi džiaugsmo, nes dėl tavo išdidumo ir kūniško požiūrio nepanorai atidengti to, ką Dievas norėjo, kad tu išpažintum ir pašalintum. <...>

Kaip nuodėmė sulaiko džiaugsmą

Jeigu atlikai visa, apie ką mes kalbėjome, tačiau tavo dvasia vis dar nesidžiaugia, skverbkis į save. Tu pamatysi, kad dar kokia nors nuodėmė sulaiko Dievo Dvasios išsiliejimą tavo viduje. Jei tau trūksta džiaugsmo, tai yra ženklas, kad kur nors buvai neištikimas ir neatidus. Savęs „perkratymas" reikalauja daug darbo, tai nėra tik malonūs praeities prisiminimai. Tai nuodėmės plėšimas nuo savęs ir atidengimas, kas gali būti labai skausminga.

Turi sąžiningai tikrinti save, naudodamasis Biblija kaip lakmuso popierėliu. Nesitikėk, kad Dievas stebuklingai įdirbs tavo pūdymą. Tu turi aktyviai su Juo bendradarbiauti, pavesdamas savo valią Jam. Jeigu atidžiai peržiūrėsi savo nuodėmes ir jas pasižymėsi, būtinai kažką pajusi! Tu negalėsi ramiai žiūrėti į savo nuodėmes.

Patirtis rodo, kad savo biografijos tyrinėjimas atneša naudos. Pradėk tai dabar. Nuspręsk nesustoti tol, kol galėsi melstis! Jei neišpažinsi visų savo nuodėmių, tau niekada nebus prieinama visa Šventosios Dvasios jėga, kuri galėtų tavyje gyventi. Tad teįvyksta ši atgaila, nuodugni išpažintis, teįvyksta tavo sudužimas prieš Dievą. Tada tu turėsi tiek maldos dvasios, kiek norėsi. Pagrindinė priežastis, dėl ko krikščionys taip mažai žino apie maldos dvasią, yra ta, kad jie tinkamai neišanalizuoja savo poelgių ir nežino, ką reiškia sudužti širdimi ir atsinaujinti.

Mechaniški ir bevaisiai krikščionys

Nėra jokios prasmės tau pamokslauti, kol tavo širdis yra užkietėjusi kaip pūdymo žemė. Ūkininkas nesėtų sėklos ant uolos, nes ten neužaugs derlius. Dėl šios priežasties bažnyčiose yra tiek daug bevaisių tikinčiųjų - tiek daug išorinės mechanikos, bet tiek mažai vidinės gelmės. Jeigu ir toliau taip gyvensi, tie darbai užkietins tave. Tavo širdies reikalai eis vis blogyn ir blogyn. Taip lietus ir sniegas, krisdamas ant seno pūdymo, suplaka žemę į storą velėną ir kietus grumstus.

Kai prasideda prabudimas

Laikantieji save krikščionimis niekuomet neturėtų tapti tokie užtikrinti savimi, kad pradėtų galvoti, jog užteks jiems pakilti iš snaudulio, pradėti girtis ir kalbėti nusidėjėliams, ir prasidės prabudimas. Visų pirma reikia išarti savo pūdymus. Jeigu tavo pūdymas jau išartas, tada, norėdamas įsikvėpti dar daugiau, turi išeiti į kelią ir pasižiūrėti į nusidėjėlius, einančius tuo keliu į pragarą, kalbėti jiems ir nukreipti susidomėjusias sielas.

Galima įsikvėpti ir neišarus savo dirvono - galima tapti labai uoliu, bet tai netruks ilgai ir, kol tavo širdis nesudužusi, nusidėjėlių prie Dievo nepatrauksi. Kol tu nesusitaikęs su Dievu ir nesi pilnas Dvasios, tavo darbas bus mechaniškas ir bevaisis.

Ar arsi savo pūdymą? Ar apvalysi savo širdį prieš Dievą, kaip čia parašyta, kol visiškai atsibusi? Jeigu atmesi ir to nedarysi, toli nenueisi.

Jeigu tuoj pat nepradėsi dirbti su savo širdimi, galima sakyti, kad tu nenori prabusti ir palieki savo vadą kautis mūšyje vieną. Jeigu tu to nedarai, aš kaltinu tave Kristaus išsižadėjimu, atsisakymu atgailauti ir dirbti dėl Jo.


Iš kn. "Kaip patirti prabudimą"


Nuotr. Arūno