Sveiki, kaip pakomentuotumėte Pirmojo laiško Korintiečiams 14 skyriaus 27-28 eilutes?
Dėkui už atsakymą.
Džeraldas
„Jei kalba kas kalbomis, tekalba du, daugiausia trys, paeiliui, o vienas tegul aiškina. Bet jeigu nėra aiškintojo, tegul tas bažnyčioje tyli ir tekalba tik sau ir Dievui. Ir pranašai tekalba du ar trys, o kiti teapsvarsto" (1 Kor 14, 27-28).
„Tikėjimo žodžio" bendruomenėse mes pripažįstame, siekiame ir praktikuojame kitų kalbų dovaną. Kitos bendruomenės dėl vienos ar kitos priežasties šios dovanos nepraktikuoja. Jeigu domina būtent tai, galite dar man parašyti asmeniškai (gruzdys@takas.lt).
Kaip turbūt pastebėjote, apie šią dovaną daug kalbama būtent Pirmojo laiško korintiečiams 12-14 skyriuose. Apie maldą kitomis kalbomis dar galime skaityti šiose Rašto vietose: Mk 16, 17; Apd 2, 4; 10, 46; 19, 6.
Priežastis, dėl ko Paulius rašo korintiečiams šį laišką, galime atrasti ankstesniuose skyriuose: „Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga" (1 Kor 11, 17). O iš 14 skyriaus konteksto matome, kad turimas dvasines dovanas - kalbas bei pranašavimą - korintiečiai naudojo neteisingai, greičiausiai, norėdami pasipuikuoti savo „dvasingumu", todėl jų susirinkimai išeidavo ne į gera.
Apaštalas Paulius aiškina, kad dovanos yra ne vien savęs tobulinimui, bet ir tam, kad būtų ugdoma bažnyčia (1 Kor 14, 4-6. 12. 19. 31). O tam, kad bažnyčia būtų ugdoma, svarbu laikytis ir tam tikros bažnyčios susirinkimų tvarkos, ką Paulius ir bando paaiškinti jūsų paminėtose 27-28 eilutėse.
Pamokymai apibendrinami šio skyriaus pabaigoje: „Todėl, broliai, karštai trokškite pranašauti ir nedrauskite kalbėti kalbomis. Tebūnie viskas daroma padoriai ir tvarkingai" (1 Kor 14, 39-40).
Pastorius Gintautas Gruzdys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
