Į maldą trečiadienio vakare pietų Airijos miestelyje įsikūrusioje sekmininkų bažnyčioje susirenka trylika maldininkų. Iš jų penki lietuviai, įskaitant mane.
Vienas jų dar prieš prasidedant susirinkimui sako: „atėjau susitikti su gyva legenda". Galvoju, kalba apie Jėzų. Pasirodo, turi omeny mane. „Baik bajerius", sakau tautiečiui, į Kristų atsigręžusiam Lietuvos įkalinimo įstaigoje, ir augusiam prie kunigo Valerijaus Rudzinsko. Daugiau atsitiktinių, ar keisto smalsumo vedamų, maldininkų nėra. Kiti atėjo ieškoti Kristaus. Jam kyla giesmės ir maldos. Meldžiamės, kas už evangelijos sklaidą Airijoje, kas prieš tamsą artėjančio Helovyno metu. Aš paprašau maldos už Dublino lietuvių bendruomenę. Po jos susilaukiu pranašiškų žodžių iš vieno, dviejų, trijų, ir po to, rodos, dar ketvirto maldininko. Remiantis jais, mūsų bažnyčia Dubline augs ir klestės. Tebūnie, Viešpatie, pagal brolių ir sesių, kurie mane matė pirmą (ir tikriausiai paskutinį) kartą, žodį!
