
Dėkoju už atsakymą.
Michailas
Sveiki, Michailai.
Labai miela, kad lankotės mūsų bendrijos tinklapyje ir atrandate jame reikiamo peno Jūsų tikėjimo ugdymui.
Suprantamas ir turbūt ne vienam kylantis yra Jūsų užduotas klausimas - ar įmanoma Dovydo gyvenime suderinti šventumą su daugelio žmonių kraujo praliejimu? Dievo akyse tas pralietas kraujas nėra bereikšmis, juk dėl šio fakto Jis sulaiko Dovydą nuo jo ketinimo statyti šventyklą: Tu praliejai daug kraujo, vedei didelius karus. Tu nestatysi namų mano vardui, nes praliejai daug kraujo žemėje mano akivaizdoje (1 Krn 22, 8). Vis dėlto Biblijoje niekur nepaminėta, kad Dievas Dovydą pasmerkė už tokį jo gyvenimą. Atvirkščiai, Raštas liudija, kad Dievas naudojo Dovydą tokiu grėsmingu būdu: Pašalinęs jį [karalių Saulių - aut. p.], Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: „Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano noru". <...> Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo (Apd 13, 22.36). Šios eilutės atskleidžia, kad Dievas, pakeldamas Dovydą karaliumi, turėjo jam tam tikrų tikslų, ir šis juos įvykdė. Nemanau, kad Dovydas troško žudyti - jis buvo taikus piemuo, bet ranką prieš žmones teko pakelti tuomet, kai Dievas jį pašaukė būti karaliumi ir ant jo pečių uždėjo Izraelio ir Judo išlaisvinimo iš pagonių priespaudos ir jų suvienijimo naštą. Po keturiasdešimties Dovydo karaliavimo metų Izraelis yra laisvas ir saugus, Dievas jam dovanoja taiką ir ramybę. Dabar pats laikas statyti šventyklą ir tarnauti Viešpačiui. Dėl Dovydo tarnystės tapo įmanoma Saliamono tarnystė. Savo pobūdžiu jos labai skiriasi, tačiau ir vienos, ir kitos iniciatorius buvo Dievas.
Tad ar Dovydas buvo šventas žmogus? Manau, taip, nes šventumą apsprendžia žmogaus klusnumas Viešpaties valiai. Dovydas ją įvykdė ir nesijaučia esąs susitepęs. Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man. Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas. Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau. Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau. Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse (2 Sam 22, 21-25) - gieda Dovydas savo gyvenimo saulėlydyje. Kuo Dovydas kaltas, kad Viešpats panoro parblokšti Izraelio priešus? Suradau Dovydą, savo tarną, ir šventu aliejumi jį patepiau. Mano ranka visuomet jį palaikys, mano dešinė stiprins jį. Priešas nenugalės jo ir piktadarys nepažemins. Jo akivaizdoje parblokšiu priešus ir palaušiu tuos, kurie jo nekenčia (Ps 89, 20-23).
Nuoširdžiai Kristuje,
Pastorius Mindaugas Sakalauskas![]()
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas







