Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip Aš jums dariau (Jn 13, 15). Tai Jėzaus Kristaus, mūsų mylimo Atpirkėjo žodžiai. Jis nusižemino, kad kaip tarnas nuplautų kojas savo mokiniams. Taip išreikšdamas savo meilę, Jis atkreipė dėmesį į tarnystę, kurios trūko vakarienės metu.
Šis išskirtinis poelgis simboliškai atskleidžia, ką Jis padarė mokinių sieloms - Jis nuplovė jas, apvalė nuo nuodėmių. Šis iš meilės kilęs poelgis tarsi apibendrina visą Jo tarnystę - tai palaiminimas kūnui ir sielai. Nuplovęs kojas ir atsisėdęs, Jėzus ištarė: „Aš jums daviau pavyzdį, kad Jūs darytumėte, kaip aš jums dariau".
Visa, ką jie matė Jį darant ir ką iš Jo patyrė, galima sudėti į gyvenimo taisyklę: „Kaip aš dariau, taip ir jūs darykite".
Šie Gelbėtojo žodžiai kalba ir mums šiandien. Kiekvienam, kuris suvokia, kad Viešpats nuplovė jo nuodėmes, su visa pasiruošusiojo pasitikti mirtį jėga Jis įsako: „Taip, kaip aš padariau, taip ir jūs darykite". Jėzus Kristus iš tiesų ragina mus elgtis taip, kaip matėme besielgiant Jį. Tai, ką Jis padarė dėl mūsų ir tebedaro kasdien, mes irgi turime daryti kitiems. Rodydamas savo atleidžiančią, užjaučiančią ir gelbstinčią meilę Jis yra mums pavyzdys, o mes visi turime būti savo Šeimininko kopija, Jo atvaizdas.
Turbūt iškart pagalvojote: „Vaje! Kaip retai aš elgiuosi kaip Kristus... Kiek mažai aš žinau, ko iš manęs tikimasi, kaip turėčiau gyventi!" Ir vis tik - Jis yra mano Viešpats; Jis myli mane, o aš myliu Jį. Negaliu mąstyti, kad galiu gyventi kažkaip kitaip nei Jis to nori. Turiu atverti savo širdį Jo žodžiui ir įsižiūrėti į Jį, į Jo pavyzdį, kol dieviška jėga apgaubs mane ir aš ištarsiu: „Viešpatie, kaip Tu padarei, taip ir aš darysiu!".
Kiek stiprus ir įtaigus pavyzdys, paprastai priklauso nuo kelių dalykų: pavyzdžio patrauklumo ir to, kuris rodo tą pavyzdį, daromos įtakos, asmeninio ryšio su juo. Koks ryškus mūsų Viešpaties pavyzdys!
Ar mus žavi mūsų Viešpaties pavyzdys? Klausiu visai rimtai, nes, žvelgiant į daugelio Jo mokinių elgesį, atrodo, kad tame nėra nieko patrauklaus. O, kad Dievo Dvasia atvertų mūsų akis, ir mes išvystume, kaip nuostabu būti panašiam į Viengimį Sūnų!
Mes žinome, kas yra Viešpats Jėzus. Jis yra šlovingojo Dievo Sūnus, savo prigimtimi - toks kaip Tėvas, toks pat šlovingas ir tobulas. Kai Jis buvo žemėje, apie Jį buvo galima sakyti: „Mes parodysime tau amžinąjį gyvenimą, kuris buvo su Tėvu ir kuris mums pasirodė". Jame mes matome Dievą. Žvelgdami į jį mes matome, kaip pasielgtų Dievas, jei Jis būtų čia, mūsų vietoje. Visa, kas yra gražu, miela ir tobula dangiškajame gyvenime, Jis apreiškia ir atskleidžia mums. Jei norime suprasti, kas iš tiesų yra kilnu ir šlovinga dangiškajame gyvenime, jei norime suprasti, kas iš tiesų yra dieviška, turime pažvelgti į Jėzų. Kad ir ką Jis darytų, visada matoma Dievo šlovė.
Bet dėl Dievo vaikų aklumo šis dangiškas grožis daugeliui jų nėra patrauklus. Jie nemato priežasties, kodėl turėtų to trokšti.
Gyvenimo būdas dangiškojo Karaliaus namuose daro labai didelę įtaką visai Jo valdomai karalystei. Iš Jo ima pavyzdį ir Jį imituoja visi kilmingieji ir priklausantys aukštesniajai klasei. Tačiau ar Dangaus Karaliaus, kuris atėjo į žemę ir gyveno kūne, kad mums parodytų, kaip reikia dievotai gyventi, pavyzdžiu seka Jo sekėjai? Kai žvelgiame į Jėzų, Jo paklusnumą Tėvo valiai, nusižeminimą - jis tapo nieko nevertu tarnu, - kai įsižiūrime į Jo meilę, parodytą visiškai atsiduodant ir pasiaukojant, matome nuostabiausius ir šlovingiausius dangaus turtus. Nieko didingesnio ar ryškesnio danguje nepamatysime. Žinoma, toks pavyzdys Dievo duotas tam, kad paskatintų mus imituoti, parodytų, jog tai įmanoma, turėtų rasti atgarsį mūsų širdyse.
Ar nepakanka tik to, kas jau yra mumyse, papildyti šventu pavydu ir neapsakomu džiaugsmu, kai tik išgirstame: „Aš daviau jums pavyzdį, kad elgtumėtės taip, kaip aš su jumis elgiausi"? Ne, tai dar ne viskas. Pavyzdžio patrauklumas priklauso ne tik nuo jam būdingo tobulumo, bet ir asmeninių abipusių santykių. Jėzus neplovė kojų kitiems, matant Jo mokiniams. Jis plovė mokinių kojas ir sakė: Darykite taip, kaip Aš jums dariau (Jn 13, 15). Mokinius su Kristumi siejo sąmoningi asmeniniai ryšiai, todėl Jis galėjo įsakyti: Darykite, kaip ir aš dariau.
Tik asmeniškai patyręs, ką Jėzus padarė man, galiu eiti ir daryti tą patį kitiems. Tai jėga, įgalinanti mane veikti. Jis neprašo, kad daryčiau daugiau, nei buvo padaryta man. Tačiau Jis tikisi, kad mes darysime taip pat, ne mažiau: Kaip ir aš Jums dariau. Jis neprašo, kad nusižeminčiau ir tarnaučiau daugiau nei Jis. Nebūtų keista, jei tokio kirmino kaip aš Jis paprašytų padaryti daugiau, tačiau Jis to nenori. Jis tik reikalauja, kad aš daryčiau taip, kaip darė Jėzus, ir būčiau kaip Jis.
Jis nusižemino taip žemai, kaip tik įmanoma, kad parodytų savo meilę man ir mane palaimintų. Jam tai buvo didžiausia garbė ir palaiminimas. O dabar Jis kviečia ir mus pasidžiaugti ta pačia garbe ir palaiminimu - mylint ir tarnaujant taip, kaip Jis. Jei iš tikrųjų suvokčiau, kokia meilė buvo man parodyta, kaip reikėjo nusižeminti, kad ta meilė mane pasiektų, ir pamatyčiau tą apvalančią jėgą, kuria mane apvalė, niekas nesutrukdytų man ištarti: „Taip, palaimintasis Dieve! Kaip Tu tai padarei man, taip ir aš darysiu". Didžiojo Pavyzdžio dangiškas puikumas susilieja su to pavyzdžio Teikėjo dieviška meile, kad Jo pavyzdys būtų patrauklesnis už visa kita.
Mes negalime pamiršti, ką Jėzus kartą padarė dėl mūsų, tačiau tik nuolatinis, gyvas išgyvenimas, kas Jis yra man šiandien, suteiks jėgų veikti taip, kaip Jis. Jo meilė turi būti suvokta realybė, nes tai - tekanti gyvybės versmė ir jėga, įgalinanti ir mane mylėti taip, kaip myli Jis. Tik Šventosios Dvasios padedamas aš galiu suvokti, ką ir kaip Jėzus daro dėl manęs, ir tik dėl to tai, ką Jis padarė dėl manęs, galiu daryti kitiems.
„Kaip Aš jums dariau, taip ir jūs darykite!" Koks brangus žodis! Kokia šlovinga perspektyva! Jėzus atskleis savo meilės jėgą manyje, todėl aš galėsiu ją skleisti kitiems. Jis laimina mane, kad aš galėčiau palaiminti kitus. Jis myli mane, kad ir aš pamilčiau kitus. Jis tampa tarnu man, kad ir aš galėčiau patarnauti kitiems! Jis gelbsti ir apvalo mane, kad ir aš taip daryčiau kitiems. Jis visą save atiduoda man, kad ir aš atiduočiau visą save kitiems. Aš turiu kitiems daryti tik tai, ką Jis daro dėl manęs - nieko daugiau. Ir aš galiu tai padaryti, nes Jis tai daro man. Aš tik atkartoju, perduodu tai, ką gaunu iš Jo. Skaičių knygoje skaitome tokius Mozės žodžius: Jei pasiliksi su mumis, duosime tau, ką mums Viešpats duos (Sk 10, 32).
Nuostabi malonė! Mes kviečiami būti tokie kaip mūsų Viešpats! Kokia nuostabi malonė! Viešpats keičia mus, kad būtume tinkami pašaukimui, pats visų pirma tapdamas dėl mūsų ir mumyse tuo, kuo mes turėtume būti kitiems. Mūsų širdys džiaugsmingai atsilieps į šį Jo įsakymą: „Taip, palaimintas Viešpatie! Kaip Tu darai man, taip ir aš darysiu kitiems. Šlovingas Viešpatie! Ką dar galiu daryti dabar, jei ne šlovinti ir melstis? Mano širdį persmelkia šis nuostabus pasiūlymas: visą savo meilę ir jėgą Tu atskleisi manyje, jei tik aš leisiu tam tekėti per mane kitiems. Nors su baime ir drebėjimu, bet ir su gilia pagarba, dėkingumu, džiaugsmu ir pasitikėjimu aš priimu šį pasiūlymą ir sakau: „Štai aš. Parodyk, kaip Tu myli mane, ir aš parodysiu tai kitiems, mylėdamas juos lygiai taip pat".
Palaimintas Viešpatie, kad galėčiau tai padaryti, suteik man du dalykus: per savo Šventąją Dvasią suteik man aiškų Tavo meilės man supratimą, kad aš suvokčiau, kaip Tu myli mane, suprasčiau, kad tai Tau yra džiaugsmas ir palaiminimas, kad mylėdamas Tu visiškai atsiduodi man, kad Tu iš tiesų padarysi dėl manęs visa, ko man reikia. Suteik man tai, Viešpatie, ir aš suprasiu, kaip mylėti kitus ir gyventi dėl kitų, kaip ir Tu myli ir gyveni dėl manęs.
Ir kai tik pajausiu, kiek mažai aš turiu meilės, padėk man suvokti, kad ne savo mažos širdies meile, bet Tavąja meile, besiskleidžiančia manyje, galiu vykdyti Tavo įsakymą mylėti taip, kaip myli Tu. Ar aš nesu Tavo šakelė, mano dangiškasis Vynmedi? Tai Tavo gyvybės ir meilės srovė teka per mane ir laimina kitus. Tai Tavo Dvasia tuo pačiu metu atskleidžia, kas Tu esi man, ir sustiprina manyje tai, kuo aš turėčiau būti kitiems Tavo vardu. Tuo tikėdamas aš sakau: „Taip, Viešpatie, kaip Tu darai man, taip ir aš tai darysiu. Taip ir amen".
Iš kn. „Like Christ"
vertė Asta Glinskaitė
Nuotr. Aarvydo B.
