Jūs turite ateiti pas Kristų kaip pas savo išgelbėjimo Vadovą, kaip pas sumanų savo sielų vedlį visų susidūrimų su dvasiniais priešais metu, Jis visada šalia, nes trokšta vesti jus į pergalę, kad jūs laimėtumėte kovą prieš nuodėmingą pasaulį, silpną kūną ir velnią.
Jeigu mes trokštame turėti gyvą ir veiksmingą tikėjimą, reikia aiškiai, Šventajai Dvasiai padedant, matyti, jog Kristus - išgelbėjimo Vadovas ir Viešpaties pulkų Vadas. Kaip mes pasitikėsime Jo vadovavimu ir apsauga iškilus sunkumams, jei netikėsime, kad Jis - mūsų lyderis ir vadovas?
Kai nepripažįstame Kristaus kaip savo lyderio ir vadovo, mes pralaimime mūšyje. Jei tik Bažnyčia - Kristaus kūnas - pažintų Kristų kaip Viešpaties pulkų Vadovą, jei tik priimtų Jį tokį, Dievo išrinktųjų gretose nebūtų tiek sumaišties. Jie būtų disciplinuoti, stiprūs ir nenugalimi. Bažnyčia greitai pakils ir užims visa teritoriją, kuri buvo pažadėta Kristui. Pagonys atiteks Jam kaip paveldėjimas. Atokiausi pasaulio kampeliai greitai bus atiduoti Jo valdžiai. Jozuė pažino Jėzų kaip Viešpaties pulkų vadą (Joz 5, 13-15), todėl jis turėjo daugiau drąsos ir išminties negu visas Izraelis. Taip yra ir dabar! Kai kas nors pripažįsta, kad Jėzus - jo išgelbėjimo Vadovas, tas asmuo pats yra kaip pulkas. Jis turi Kristaus savybes, todėl jo įtaka jaučiama danguje, žemėje ir pragare.
Kristus yra ne tik išgelbėjimo, bet ir pašventinimo Vadovas. Esu nustebęs, kad Bažnyčia nepažįsta Kristaus kaip pašventinimo Vadovo. Jis nėra mūsų pašventinimo Vadovas tuomet, kai mes atkakliai siekiame šventumo savo jėgomis. Jis nepakeičia sielos struktūros, bet saugo ją bei suteikia nuolatinį šventumo troškimą. Tokiu būdu Jis tampa mūsų Pašventintoju. Kai mes priimame Jį kaip sielos Pašventintoją, Jis karaliauja jai, ir siela suvokia, kad Jis formuoja savo šventumą joje. Jei taip galima pasakyti, Jis apgaubia mūsų valią bei norus savimi ir mes noriai leidžiamės paimami į Jo nelaisvę. Mes trokštame ir darome tai, ko trokšta Jis. Jis nukreipia mūsų valią savo valios link. Tokiu būdu Jis pastato savo sostą mūsų širdyse ir viešpatauja mums. Jis tampa mūsų pašventinimu tik tada, kai suvokiame, kokie mes esame bei koks Jis yra. Tuomet priimame Jį ir apsivelkame Juo. Ar tave stebina, kad viskas vyksta būtent taip? Ar bažnyčia abejoja bei atmeta visiško pašventinimo šiame gyvenime doktriną? Jei taip, tada bažnyčia tikriausiai nebemato Kristaus kaip savo Pašventinimo. Argi Kristus nėra tobulas? Ar jame nėra pilnatvės? Ar mes nesame tobuli, kai priimame Jį? Abejonės ir prieštaravimai dėl visiško pašventinimo doktrinos iškyla todėl, kad mes nesuvokiame ir nepriimame Kristaus kaip savo Pašventinimo. Šventoji Dvasia pašventina mus tik apreikšdama Kristų kaip mūsų pašventinimą. Ji nekalba iš savęs, bet ima tai, kas Kristaus, ir rodo į Jį. Du įžymūs presbiterijonų bažnyčios tarnautojai prieš kelerius metus yra man pasakę, kad jie niekada negirdėjo apie Kristų kaip sielos pašventinimą. O, kiek daug šiandieninių tarnautojų nepastebi teisingos Kristaus Evangelijos!
Jėzus Kristus pašventina mus ir atperka mūsų sielas. Jis yra ne tik Atpirkėjas Įstatymo požiūriu, bet ir asmeninis mūsų Gelbėtojas bei Atpirkėjas. Jei trokštame suvokti ir priimti tokį Kristų, turime suprasti, kad esame tiek apsigavę, kiek savanoriškai vergaujame geismams. Tada turime ateiti pas Kristų - savo Atpirkėją, - ir Jis išlaisvins mus iš nuodėmės valdžios, sustiprins mūsų valią, kad pasipriešintume ir nugalėtume kūniškumą. O, kaip gera asmeniškai pažinti Kristų kaip išgelbėjimo, pašventinimo ir atpirkimo Vadovą! (Systematic Theology, p. 642 - 644)
Malda
Brangus dangiškasis Tėve, šloviniu Tave už išgelbėjimą, kurį dovanojai man per savo Sūnų Jėzų Kristų. Tu davei Gelbėtoją kaip nuostabiausią dovaną ne tik būsimam, bet ir šiam gyvenimui. Aš lenkiuosi prieš Tave ir gerbiu Tave kaip Karalių. Aš pasišvenčiu tarnauti Tau - savo sielos Išgelbėjimo Vadovui. Šiame gyvenime niekas labiau nedžiugina manęs kaip žinojimas, kad mano valia paklūsta Tavo Sūnui, o Jis formuoja šventumą manyje, kad būčiau šviesa pasaulyje Tau ir tiems, kuriuos pašaukei į savo šlovingą karalystę. Amen.
Iš kn. „Vienybės su Kristumi principai"
