Pranašas Ezekielis rašo matęs Viešpatį kaip žmogų ir dar gyvulius, panašiai kaip apreiškimo knygoje rašo matęs apaštalas Jonas (Apr 4, 7). Kaip čia suprasti?
Edmas, 47 m., Jurbarkas
Sveiki,
Biblijoje sakoma, kad Dievas sutvėręs žmogų „pagal savo atvaizdą ir panašumą" (Pr 1, 26-27), o ne pagal „veidą", kaip rašote. Šioje Rašto vietoje nėra jokios užuominos apie kokį nors konkretų pavidalą - paprasčiausiai tuo pabrėžiamas žmogaus orumas, jo kaip kūrinio išskirtinumas iš kitų kūrinių ir ypatingas ryšys su savo Kūrėju.
Pastebite, jog Dievas, būdamas Dvasia kai kuriose Rašto vietose apsireiškia žmogišku ar net gyvulišku pavidalu, žmogaus suvokimui suprantamais įvaizdžiais ir pavidalais. Ar tai tiesioginis Dievo „vaizdas" ar tik simboliai? Pranašas Ezekielis, kurį paminėjote, 1-10 skyriuose mato ne vieną Viešpaties regėjimą, tačiau niekada nesako matęs Dievą, bet tik jo panašumą (Ezek 1, 5, 10, 13, 16, 22, 26, 28; 8, 2; 10, 21, 22) - naudojamas tas pats herbrajiškas žodis kaip ir Pr 1, 26.
Tai reiškia, kad Dievas apsireiškia tam tikrais žmogui suvokiamais pavidalais, kad šis pajėgtų suprasti. Pavyzdžiui, Apreiškimo knygos 5 skyriuje Jonas regi Kristų kaip Liūtą ir kaip Avinėlį - šie dvasiniai įvaizdžiai atskleidžia skirtingas tiesas apie mūsų Viešpatį.
Kartais apie Dievą kalbama kaip apie turintį žmogišką pavidalą - Jo veidą, nugarą, rankas, pirštus, kojas ir t.t. Tai vadinama antropomorfizmu (antropo- + gr. morphē - pavidalas) - Dievo vaizdavimas žmogaus pavidalu ir žmogiškų savybių Jam priskyrimas.
Visa tai pirmiausia dėl žmogaus nesugebėjimo suvokti dieviškus dalykus tiesiogiai - Dvasia naudoja šias priemones idant Jį pažintume. Juk „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį Apreiškė" (Jn 1,18).
Pastorius Darius Širvys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas
