
Regina, 40 m., Londonas
Laba diena, Pakartoto Įstatymo knygoje izraelitams Dievas nurodo, kaip elgtis, ko nedaryti, kai įeis į Pažado žemę: „Nebus tarp jūsų tokių, kurie leistų savo sūnų ar dukterį per ugnį, nei ateities spėjėjų, nei ženklų aiškintojų, nei kerėtojų, nei burtininkų, nei žavėtojų, nei mirusiųjų dvasių iššaukėjų, nei žynių, nei raganių. Visi, kurie taip daro, yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, ir už tokias bjaurystes Jis išnaikins tas tautas, prieš tau užimant kraštą. Būk tobulas prieš Viešpatį, savo Dievą" (Įst 18, 9-14).
Šioje ir kitose Šventojo Rašto ištraukose (Kun 19, 31; 1 Sam 28, 3; 2 Kar 21, 6; Ps 9, 17 ir t.t.) atrandame įvairių dvasinių veiklų, kurios šiandien vadinamos ezoterinėmis. Dievas jas įvardina kaip „bjaurystes", nes tai nėra tinkamas dvasinio pasaulio pažinimo būdas.
Ezoterika - ezoterinių pažiūrų, nuostatų laikymasis, t. p. ezoterinis žinojimas; žodis kilęs iš graikų kalbos žodžio esôterikos, kaip žodžio esô - „vidinis", išvestinė sąvoka, reiškianti „susijęs su tuo, kas yra viduje, kas yra slapta, mistiška".
Ezoterinės žinios pagal pirminę reikšmę yra prieinamos tik siauram pašvęstųjų, inicijuotųjų ratui arba specialiai apmokytiems asmenims. Ezoterinės veiklos dalykai ir objektai bendrai yra vadinami ezoterika. Kasdienėje kalboje šiuo žodžiu (ezoterika) dažnai vadinama ir pati ezoterinė veikla, ezoterizmas.
Bendru atveju ezoterinės žinios laikomos vertingomis žmogaus dvasinei raidai, nors dažniausiai jos būna nepagrįstos moksline prasme ir mokslininkų paprastai nelaikomos autoritetingomis, vadinamos pseudomokslu. Ezoterinis žinojimas daugiau yra siejamas su mistiniu, mitologiniu pažinimu (http://lt.wikipedia.org/wiki/Ezoterika).
Toliau išvardinsiu veiklas, susijusias su ezoterika - nekrikščioniška dvasine veikla, kurias praktikuojantis žmogus tampa vienaip ar kitaip nuo jų priklausomas bei įtakojamas demoniškų jėgų.
Nekrikščioniška dvasinė veikla: nekūniškoji patirtis (savęs stebėjimas iš šalies), okultiniai žaidimai; stiklinio rutulio, stalo stumdymas, kilnojimas; ateities būrimas rutuliu; burtažodžiai, užkeikimai; ritualiniai giedojimai, mantros; sugestija, mentalinė kitų kontrolė; automatiškas rašymas; dvasių vedimas; pranašavimas, aiškiaregystė, Taro kortos; būrimas iš delno, arbatos ar kavos tirščių; astrologija, horoskopai; hipnozė; spiritizmo seansai, kultai; baltoji ir juodoji magija ir kt. („Septyni žingsniai į laisvę Kristuje", N. T. Andersonas).
Aišku, tai toli gražu dar nėra visas sąrašas. Naujojo amžiaus (New Age) judėjimas ir šiuolaikinė ezoterika radosi visiškai nepriklausomai nuo bažnyčių, kaip „alternatyvaus religingumo" forma. Jos atsiradimo terpė - tai visų pirma šiuolaikinė sekuliari visuomenė ir dažniausiai tik labai nežymi polemika su Bažnyčios pozicija. Ezoterikai tvirtina esą nepriklausomai nuo Bažnyčios, „slaptas mokymas" egzistavo kiek gyvas pasaulis, bet tik mūsų laikais prisiminta ir stipriau susidomėta „senuoju žinojimu" bei „senąja išmintimi".
Šiuolaikinė ezoterika kaip „religijos pakaitalas" yra toli pažengęs pokrikščioniškas reiškinys. Ji siekia pranokti ne tik tradicinį mokslą ir mediciną, bet ir krikščionių bažnyčias kaip „atgyvenusią pakopą ir atgyvenusį mąstymą". Krikščionys tame įžvelgia šėtono gundymą.
Ezoterinė veikla pavojinga, nes sužadina ligoniui nerealius ir perdėtus lūkesčius pasveikti, teigiama, kad iš slaptųjų šaltinių jiems prieinamas neribotai laike išliekantis „pirminis žinojimas". Dėl kritinio mąstymo stokos ir „intuicijos" ar kitų okultinių pažinimo šaltinių sureikšminimo dažnai žadama tai, ko neleistų sau nei medikai, nei krikščionių ganytojai (Prizmė, 98/4, „Ezoterika, „New Age", medicina").
Užbaigti noriu apaštalo Pauliaus žodžiais Galatijos tikintiesiems: „Todėl tvirtai stovėkite laisvėje, kuria Kristus mus išlaisvino, ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!" (Gal 5, 1).
Savo mirtimi ant kryžiaus Jėzus nugalėjo nuodėmę ir kiekvieną, kuris Jį priima, Jis išlaisvina iš nuodėmės, neigiamų praeities įpročių. Lieka klausimas: ar sėkmingai gyveni Kristaus laisvėje, ar vis dar tebesi vergijoje (nuo ko nors priklausomas)?
Jėzus sakė, kad šėtonas yra melo tėvas (Jn 8, 44), jis suvedžioja žmones ir juos pavergia (Apr 12, 9; 2 Tim 2, 26). Jėzaus tiesa mus išlaisvina (Jn 8, 32-36).
Taip pat siūlau paklausyti radijo laidos įrašo šia tema: http://www.btz.lt/article/articleview/3842/1/478/
Pastorius Darius Venslovas![]()
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas







