Šeimos takais

Visuomet, kai tik Tomas mėgindavo paliudyti apie Dievą savo broliui, jo širdis pradėdavo daužytis, o žodžiai imdavo strigti gerklėje. Tomo brolis Viljamas buvo filosofijos mokslų daktaras ir mėgo ginčytis religijos tema. Viljamas visuomet užduodavo tokių klausimų apie krikščionybę, kurių Tomas net nesvarstydavo. Tomas greitai atsitraukdavo, užduodamas visuomet atsargoje laikomus klausimus, pavyzdžiui: „Jei šiąnakt mirtum, ar keliautum į dangų?" Tačiau Viljamas akimirksniu perimdavo diskusijos vairą į savo rankas, klausdamas: „O iš kur tu žinai, kad egzistuoja dangus? Iš kur žinai, kad Biblija yra teisingesnė už Koraną? Jei Dievas tikrai mus myli, kodėl kenčia ir miršta nekalti vaikai?"Klausimų Viljamas nestokojo. O Tomas baiminosi pasakyti ką nors neteisingai ir pasirodyti kaip neišmanėlis. Galiausiai Tomas ėmė nerimauti, jog jei jis ir toliau kels Viljamo išgelbėjimo klausimą, šis gali įsižeisti ar atmesti brolį. Tomui nepatiko būti atstumtam, ypač savo vyresniojo brolio, taigi jis visiškai liovėsi liudyti savo tikėjimą.
Mes kiekvienas turime ydų, kurios gali trukdyti mūsų mylimiesiems pamatyti Jėzų mumyse. Tomo atveju, tas trūkumas buvo baimė, pastačiusi sieną tarp jo ir jo brolio.
Baimė gali tapti tvirtove mūsų gyvenime, bet mes turime viltį!  Mes galime šturmuoti šios tvirtovės vartus ir nugriauti tas baimės sienas, kurios trukdo mums liudyti Kristų.
Pamąstykite, ko jūs labiausiai bijote? Atmetimo? Bijote būti sugėdinti ar kvailai pasirodyti? Nesvarbu, kokia yra mūsų baimės prigimtis, Dievo Dvasia gali padėti mums tai įveikti: Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią. Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo (2 Tim 1, 7-8).

Baimė būti atmestam
Daugelis iš mūsų džiaugiamės, kad mus priima ir myli mums svarbūs žmonės: šeimos nariai, kolegos darbe, kiti tikintieji. Tačiau kartais galime jausti, jog jei dar bent kartelį pamėginsime jiems kalbėti apie Dievą, jie atmes ne tik Dievą, bet ir mus.
Jei bijote būti atmesti, štai keletas minčių, kurios galėtų jums padėti:
Nenutraukite bendravimo. Labai svarbu daryti viską, kas įmanoma, kad išsaugotume gerus, meile grįstus santykius su visais šeimos nariais, nesvarbu, išgelbėti jie ar ne. Mes negalime būti atsakingi už jų sprendimus, jei visgi jie atmetė Dievą, nors jūs padarėte viską, kad Dievo meilė ir malonė juos pasiektų.
Jėzus kalbėjo apie persekiojimus ir sakė, jog, jei mus persekioja dėl teisumo, esame palaiminti (Mt 5, 11-12). Tačiau kitur Jėzus įspėja, kad kai kurie žmonės gali visiškai mus atstumti ir mūsų santykiai su jais gali nutrūkti (Mk 6, 10-12).
Kai kurie tikintieji didžiuojasi, kad juos atmetė neišgelbėti šeimos nariai. Tačiau dažnai tai nieko bendra neturi su drąsiu Kristaus skelbimu, greičiau su įsižeidimu ir nuosavu teisumu. Toks liudijimas šlovės ir garbės Dievui neneša.
Būkime nuolankūs ir su meile tarnaukime savo šeimos nariams.
Nesiliaukite ir toliau mėginti, net jei ir susidūrėte su atmetimu. Jėzų atstūmė visi, net Jo mokiniai. Tačiau Jis vis tiek juos taip mylėjo, kad ėjo mirti už juos ant kryžiaus.
Mes turime mirti sau, savo planams ir įsivaizdavimams, kaip viskas turi vykti. Per daug dažnai mes norime, kad mūsų šeimos nariai išsigelbėtų mūsų numatytu būdu, kad mes pelnytume šlovę. Ir dažnai, kai kas nors vyksta ne pagal mūsų planus, mes, norėdami pateisinti savo atsitraukimą, imame kalbėti apie atmetimą.
Mylėti tuos, kurie nesupranta ir nevertina mūsų noro, kad jie būtų išgelbėti, reiškia panašėti į Jėzų. Ar ketini sekti Jėzaus, kuris ėjo ant kryžiaus, pavyzdžiu? Mirtis sau - tai būdas nugalėti atmetimą (Gal 2, 20).
Neatmesk jų, net jei jie tave atmetė. Kartais mūsų mylimi žmonės gali mus atstumti ar net nutraukti santykius. Jėzus įspėjo, kad bus žmonių, kurie pasipiktins Juo ir tais, kurie Jį seka (Mt 11, 6).
Net jei giminaičiai nutraukia su mumis santykius, mes turime mylėti juos, mylėti net tada, kai jie mūsų nemyli, ir tarnauti jiems, kai jie to nevertina (Mt 5, 44).

Baimė pasirodyti neišmanėliu
Ar pamenate Tomą ir jo brolį Viljamą? Tomą baugino brolio intelektas, jis bijojo, jog nesugebės atsakyti į brolio klausimus. Tiesa yra tokia, jog niekas iš mūsų neturime atsakymų į visus klausimus, kuriuos žmonės gali mums užduoti. Štai kelios paprastos tiesos, padėsiančios įveikti šią baimę:
Venkite ginčų dėl religijos. Mums nereikia stengtis apginti save ar savo bažnyčią. Mūsų diskusijų centras turėtų būti Jėzus. Žmogaus asmeniniai santykiai su Jėzumi yra svarbiausias dalykas, visa kita yra ne taip reikšminga. Viešpaties tarnas neturi kivirčytis, bet būti malonus su visais, gabus pamokyti, kantrus, romiai aiškinti prieštaraujantiems, - rasi Dievas duos jiems atgailauti, kad pažintų tiesą ir atsipeikėtų nuo pinklių velnio, kuris pavergęs juos savo valiai (2 Tim 2, 24-26).
Studijuok Dievo žodį ir liudyk, ką Kristus padarė tavo gyvenime. Nors Tomas galvojo, kad intelektu negali prilygti broliui, visgi jis geriau išmanė Raštą nei Viljamas.
Tomas negalėtų pasiteisinti, jei nežinotų, ką Jėzus sakė apie save, kaip Dievo Sūnų. Jeigu studijuojame Bibliją, turime žinoti ir pažadus dėl išgelbėjimo. Antrame laiške Timotiejui skaitome: Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį. Venk bedieviškų ir tuščių tauškalų, kurie vis giliau ves į bedievystę (2 Tim 2, 15-16).
Taip pat kitiems turėtume pasakoti, ką Jėzus padarė mūsų gyvenime. Šventasis Raštas mus ragina: Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai (1 Pt 3, 15).
Nebijokite, Šventoji Dvasia įdės teisingus žodžius į jūsų lūpas. Dažnai Šventoji Dvasia paragina mane pasakyti tai, apie ką anksčiau aš visai negalvojau. Ir visada tai, ką Ji įkvepia pasakyti, būna tai, ko netikinčiam žmogui reikia (Lk 12, 12).
Taigi nesiginčykite su namiškiais dėl religijos. Te jūsų pokalbio centre būna Tas, kuris iš tiesų yra svarbus, - Jėzus Kristus.

Nebijok būti sugėdintas
Galbūt mes bijome būti sugėdinti ar užtraukti gėdą Kristui. Tačiau jei bijome prarasti ar suteršti savo reputaciją, mes ją jau sutepėme.
Taigi, kai baimės siena gąsdina mus ir trukdo mums liudyti, prisiminkime šias svarbias įžvalgas:
Jums nėra ko bijoti. Ką gali padaryti žmogus, kai Dievas yra už jus? (Rom 8, 31-34).
Jūs neturite ko prarasti. Jūs jau praradote savo gyvenimą - jau esate nukryžiuotas su Kristumi. Jūsų kūnas jau yra gyva auka. Ir jūs visas savo teises, visa, ką turite, patikėjote Kristui. Jūs esate tik nesuskaičiuojamų Jo turtų prižiūrėtojas.
Jums nėra ko slėpti. Nors netikintys jūsų šeimos nariai galbūt žino blogus jūsų darbelius praeityje ir gali jus už tai smerkti, jei jūs jau atgailavote už tai, Kristus jums atleido. Todėl jūs galite paprasčiausiai atsakyti: „Taip, tai tiesa. Aš tai pripažįstu. Bet aš su tuo jau baigiau. Jėzus Kristus atleido mano praeityje padarytas nuodėmes. Prašau ir jūsų atleisti man. Ar atleisite?"

Nugriaukite baimės sienas
Kartą girdėjau, kaip vienas Biblijos mokytojas sakė, jog Šventajame Rašte žodis „nebijok" įvairiomis gramatinėmis formomis yra pavartotas daugiau kartų nei metuose yra dienų, ir taip yra todėl, kad kasdieną būtume tikri, jog mes neturime bijoti Dievo ir žmonių.
Nuspręsk neleisti baimei trukdyti tau liudyti. Pasitikėk Dievo žodžiu ir nebijok. Leisk Dievui ginti tave, pasitikėk, jog Jis suteiks išminties, ką pasakyti ar padaryti, tau gyvenant šalia netikinčių šeimos narių.
Pateiksiu keletą praktinių pasiūlymų, kurie padės liudyti Jėzų savo šeimos nariams:

• Peržiūrėk Šventajame Rašte užrašytus pažadus, kalbančius apie baimės nugalėjimą, ir pradėk pasitikėti Dievu, kad Jis panaikins bet kokią blogą nuojautą.
• Prieš eidamas liudyti, pasimelsk ir surišk maldoje baimės dvasią, mąstyk apie Dievo valią. Te tavo liudijimas atspindi Dievo Dvasios vaisius tavo gyvenime (Gal 5, 22-23).
• Mokykis mintinai Rašto eilutes, kurias galėtum pasakyti žūstantiems šeimos nariams. Kartais pacituotos Rašto eilutės yra veiksmingesnės nei tavo asmeninė nuomonė ar doktrinų aiškinimas. Labai gerai yra pasakyti Šventojo Rašto eilutes savais žodžiais. Pradėk nuo šių: Jn 1, 12; 3, 16; 10, 28; Apd 2, 38; Rom 3, 23; 10, 9. 13; 12. 6-10; 1 Jn 5, 11-13.
• Atraskite kitą tikintįjį, kuris padėtų jums kalbėtis su netikinčiais jūsų šeimos nariais.

Pasitikėkite Dievo Dvasia, kuri moko, ką kalbėti, kaip reaguoti, kaip nugalėti baimę, liudijant Kristų savo šeimai. Melskitės ir pasitikėkite Dievu, kad Jis sugriaus tą baimės sieną jūsų gyvenime. Nenuleiskite akių nuo Jėzaus. Neleiskite, kad ginčai atitrauktų jūsų dėmesį nuo Jo, kad doktrinos ar tradicijos atneštų sumaištį. Skaitykite Šventąjį Raštą, taip jūs pažinsite, koks yra Jėzus, ir galėsite papasakoti tai Jo nepažįstantiems namiškiams.
Nugalėkite savo baimę. Būkite saugūs Jėzuje: jūs neturite ko bijoti, neturite ką prarasti ir ką slėpti. Leiskite savo mylimiems žmonėms pamatyti tą naują kūrinį, kurį Jėzus sukūrė jumyse. Nebijokite!

Iš žrn. SpiritLedWoman (2001 m. vasaris/kovas)
vertė Žaneta Lazauskaitė