2007-10-06

Planingai siekime

Pradėkime siekti dorybių, kol dar turime laiko. Paskirstykime dorybes, kaip ūkininkai paskirsto lauko darbus. Šį mėnesį panorėkime apvaldyti šmeižtus, puikybę, nereikalingą piktumą. Nuspręskime ir pasakykime sau: dabar įvykdysime šį pasiryžimą.

Kitą mėnesį ugdysime kantrybę, o dar kitą - kitą dorybę. Kai jau tos dorybės bus pasiektos, sieksime kitų. Taip kaip moksle darome - pasiektas žinias užlaikome, o nežinomų stengiamės įsigyti. Pasiekę ir tų, stengsimės aukso nekęsti - laikysime savo rankas švarias nuo gobšumo ir išmaldą duosime. Iš čia eisime prie kitos dorybės, o nuo jos - prie tolesnės. Ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godumas tenebūna net minimi tarp jūsų (Ef 5, 3). To ištikimai saugosimės.

Viso to siekiant, nereikia nei išlaidų, nei darbo, nei prakaito. Tereikia tik norėti, ir viskas bus atlikta. Nereikia nei kur toli keliauti, nei begalines jūras perplaukti, tik uolumo ir ryžtingumo parodyti, o liežuviui prieš netinkamas puikybės apraiškas užtvarą įrengti. Ištremkime iš savo sielos piktumą, blogus geidulius, prabangą, brangius rūbus, aukso troškulį, kreivas priesaikas ir nuolatinius keiksmus. Jei tokie rūpestingi būsime, tai pirma erškėčius išrausime ir dangiškąją sėklą pasėsime, o paskui pajėgsime ir pažadėtųjų gėrybių pasiekti.
Omilijos laiškui Hebrajams 24, 3

 

Visur galima būti doram

Kai kurie žmonės tvirtina, kad negalima mieste gyvenant dorybę išsaugoti. Reikia, esą, iš miesto pabėgti ir kalnuose atsiskyrėliu būti. Girdi, tas, kuris yra vedęs, vaikais ir tarnais rūpinasi, mieste negalįs būti doras. Tokie žmonės privalėtų teisingąjį Lotą prisiminti, kuris su žmona, vaikais ir tarnais mieste gyveno tarp blogų, nuodėmingų žmonių, tačiau kaip švyturys jūroje švietė, neužgeso ir dar skaisčiau žibėjo. Nesiūlau visiems susilaikyti iš miesto į vienumą keliauti ar kalnuose vienumoje gyventi, tik noriu parodyti, kad vieta, kur tenka gyventi, nėra kliūtis tam, kas yra doras, atsparus ir budrus. Tam, kuris yra lengvapėdis ir lengvapėdiškai elgiasi, nepadės ir vienuma. Ne gyvenamoji vieta, bet gera valia pagrįstas veiksmas daro žmogų dorą. Norėčiau, kad dorieji žmonės mieste gyventų: jie geru raugu ir savo uolumu daugelį į gera pažadintų.
Omilijos Pradžios knygai 43, 1