Tomas, 25 m., Šiauliai
Labas Tomai.
Į tavo klausimą „Ar lengva paklusti Dievui“ galiu atsakyti taip: ir lengva, ir nelengva. Lengva, kai myli Dievą, myli Jo Žodį, supranti, ką Jis dėl tavęs padarė. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Evangelija pagal Joną 3, 16). Kai matai Jo kasdienį rūpestį, atsakytas maldas, viskas, atrodo, taip lengva. Tačiau kartais atsakymai į maldas užtrunka, atrodo, kad Dievas nebegirdi, norisi ant Jo pykti, tada labai sunku Jo klausyti.Iš prigimties mes nesame klusnūs. Labiau linkę maištauti bei daryti tai, kas mums atrodo geriau. Jau pirmoji žmonių pora nepakluso Dievui Kūrėjui, ir tas nenoras paklusti Dievui persiduoda žmonėms iš kartos į kartą. Kristus Jėzus savo pavyzdžiu mums parodo, kaip reikia paklusti Dievui. Sunkaus išbandymo valandą Jis meldė: „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu!” (Evangelija pagal Matą 26, 39).
Mes kasdien susidursime su pasirinkimu: paklusti Dievui arba daryti savo, daryti, tai, kas pačiam atrodo geriausia. Todėl labai svarbu saugoti savo širdį, kad joje nebūtų įsiskaudinimo ar pykčio Dievo atžvilgiu. Nors Jis ne visada atsako į maldas taip, kaip žmogus tikisi, svarbu tikėti, kad Jis visada atsakys taip, kaip tam žmogui yra geriausia. Jis yra tavo Kūrėjas ir vienintelis taip tobulai tave pažįsta. Tikėjimas gimsta iš Dievo žodžio. Tai yra Dievo dovana. Tikėjimas auga meldžiantis. Aš linkiu tau, Tomai, laikytis Viešpaties kelio, nes jis tiesus ir palaimintas.
Pastorius Darius Venslovas
