Sveiki, norėčiau užduoti klausimą apie smilkymo aukuro vietą palapinėje/šventykloje: Išėjimo knygoje (Iš 30, 1-6; 40, 5) rašoma, kad jis turi stovėti prieš uždangą, kuri skiria šventu švenčiausią vietą, o laiško hebrajams autorius (Hbr 9, 4) teigia, jog jis turi būti šventų švenčiausioje, kur buvo laikoma ir sandoros knyga.

Kur čia netikslumas? Ačiū už atsakymą.

Jonas





Sveiki, Jonai, mąstydamas apie atsakymą į Jūsų pateiktą klausimą, aš taip pat panorau užduoti Jums klausimą: ar pastebėtas minimų Biblijos ištraukų nesutapimas Jus jaudina norint paneigti (ar patvirtinti) Šventojo Rašto tikslumą/autentiškumą, ar tai tiesiog nuoširdus ieškojimas, ką reiktų manyti apie šią konkrečią situaciją? Mat jeigu savo žingeidumą priskiriate nuoširdžiam ieškojimui, tai, viliuosi, galima bandyti Jums padėti.

Klausiate: „Kur čia netikslumas?“. Pradžioje turėtume konstatuoti, jog menamas netikslumas (menamas, nes įmanoma, jog laiško autorius omenyje galėjo turėti kunigo atliekamą smilkymą prieš sandoros skrynią kartą metuose per Jom Kipur‘o šventę) yra Laiške hebrajams. Kodėl? Visų pirma todėl, kad Jūsų minimos Senojo Testamento ištraukos (Iš 30, 1-6; 40, 5) yra (tam tikra prasme) aukščiausias autoritetas kalbant apie smilkymo aukuro vietą palapinėje/šventykloje. Senojo Testamento įstatymų knyga (Tora) labai detaliai aprašė ir nurodė, kaip turėjo būti atliekamas tarnavimas Dievui palapinėje/šventykloje, - tam ji (Tora) iš dalies ir buvo skirta.

Antra, Laiško hebrajams autoriui, pamininčiam smilkymo aukurą (beje, mini net ne aukurą, o smilkytuvą (Hbr 9, 4)), rūpi jau ne kuo tikslesnis tarnavimo šventykloje įrankių ir įtaisų naudojimo atpasakojimas (tam yra Tora), bet atvirkščiai - autoriaus intencija yra kuo aiškiau parodyti tarnavimo/-ų šventykloje bergždumą, jo pabaigą ir Jėzaus Kristaus įsteigtos „naujos tarnystės“ tikrumą bei vaisingumą.
Taigi, Laiško hebrajams autorius mūsų nagrinėjamoje Rašto ištraukoje (Hbr 9, 1-10) tik keletu žodžių užsimena apie žemiškosios šventyklos įtaisus ir, juos suminėjęs (ir „perkėlęs“ smilkytuvą į Šventų Švenčiausiąją), pats pabrėžia, jog apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti (Hbr 9, 5). Autoriui rūpi atskleisti naujosios sandoros ir tikrosios šventyklos didingumą.

Taigi, pabaigai galėtume konstatuoti, jog, norint išsiaiškinti, kur iš tiesų stovėdavęs smilkymo aukuras žemiškojoje šventykloje, turėtume pasikliauti Senojo Testamento nuorodomis, o Laiško hebrajams autoriaus menamas netikslumas mums visiškai netrukdo išgirsti jo norimą perteikti pagrindinę mintį (kaip, beje ir man nebuvo sunku suprasti Jūsų klausimą/mintį, nors vietoje sandoros skrynios paminėjote  „sandoros knygą“).

Linkiu sėkmės semiantis šviesos iš Šventojo Rašto!

Pastorius Romanas Semaška



Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas