2011-06-06
Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa! (Mt 6, 22-23).
Ką matau ir kaip reaguoju į mane supančią aplinką? Geras regėjimas - vienas svarbiausių dalykų gyvenime.
O kaip su širdies akimis? Ar suvokiame vidinio regėjimo svarbą? Norėdami pasitikrinti kūno akių sveikatą einame pas akių gydytoją. Ką turėtume daryti, norėdami sužinoti širdies akių būklę? Jėzus Kristus kalba apie tai, jog yra sveikos ir nesveikos (piktos) vidinės akys. Jis kalba panašiai kaip akių gydytojas, turintis aiškius kriterijus, kaip atskirti geras akis nuo blogų.
Norėdami geriau suprasti, kokie yra sveikų ir blogų širdies akių požymiai, pasižiūrėkime, kokiame kontekste Viešpats kalba apie akių sveikatą Kalno pamoksle: Nekraukite sau turtų žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Bet kraukite sau turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis. Kūno žiburys yra akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. O jei tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Taigi, jei tavyje esanti šviesa yra tamsa, tai kokia baisi toji tamsa! Niekas negali tarnauti dviems šeimininkams: arba jis vieno nekęs, o kitą mylės, arba vienam bus atsidavęs, o kitą nieku vers. Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai (Mt 6, 19-24).
Savo širdies akių būklę galime įvertinti pagal tai, ką laikome tikrosiomis vertybėmis ir kam tarnaujame. Jeigu širdis prisirišusi prie laikinų turtų ir mums atrodo, jog socialinė padėtis, ekonominė galia bei išskirtiniai gebėjimai yra tikrosios vertybės, mūsų akis pikta. Deja, žmonės, vertinantys žemiškus turtus, dažniausiai nesupranta, kad jie iškreiptai mato tikrovę, kaip ir blogai matantys neįsivaizduoja sveikomis akimis regimo pasaulio. Pagalvokime, ką blogai matančių žmonių visuomenė galvotų apie aiškiai matantį žmogų, jeigu jis imtų jiems pasakoti, kaip atrodo juos supantis pasaulis. Jie mato neaiškias dėmes, miglą, judančius šešėlius, ir tai tik iš arti, o tolimesnis vaizdas susilieja į vientisą rūką. Jie eina atsargiai, vilkdami kojas, kad neįkristų į kokią duobę, mojuodami rankomis, bijodami į ką nors atsitrenkti. O štai vienas žmogus jiems pasakoja apie tolimus horizontus, gamtovaizdžio grožį, aukštai skraidančius paukščius, medžių lapus, žoles, apie dėmėtus jų rūbus, purvinas rankas bei veidus, susivėlusius plaukus, daugybę šiukšlių, kurių jie nepastebi. Tų žmonių dėmesį patraukia tik arti esantys labai ryškūs daiktai. Gerai matantis jiems atrodo keistas ir nesuprantamas. Jis per daug užtikrintas dėl jiems nematomų dalykų. Įsivaizduokime, kaip kuris nors iš jų nustebtų, pamatęs pasaulį sveikomis akimis, - jis staiga suprastų, kokia iškreipta buvo ankstesnė jo turėta pasaulio samprata.
Daugeliui keistai atrodo žmonės, kraunantys turtą danguje. Jie tarsi nuo tikrovės atitrūkę idealistai. Tiesą, meilę, gailestingumą, ištikimybę jie vertina labiau už padėtį visuomenėje, už galią, turtą, išskirtinius sugebėjimus. Jie daro gerus darbus ir visiškai tuo nesigiria. Tačiau tokio jų elgesio priežastis labai paprasta - jie geriau mato.
Apie mūsų vidinės regos kokybę liudija ne tik tai, ką vertiname, bet ir kam tarnaujame. Žinoma, šie du dalykai tarpusavyje susiję, nes tarnaujame tam, ką vertiname.
Jėzus kalbėjo Dievo tautos žmonėms, kurie stengėsi išlaikyti dievotumo pavidalą. Tarnauti vien Mamonai buvo netinkama, tačiau tarnauti ir Dievui, ir Mamonai atrodė visai gražu. Kaip visiškai pasitikėti Dievu ir išsivaduoti iš rūpesčių? Turintis sveikas akis mato Dievo rūpestį ir gali Juo pasitikėti. Blogai matantis mėtosi tarp dviejų. Dievas jam atrodo nepakankamai patikimas. Rūpesčiuose paskendusi galva suprantama kaip atsakingumo požymis.
Kad dar aiškiau suvoktume, kaip atrodo pikta akis, perskaitykime Jėzaus pasakytą palyginimą apie vynuogyno darbininkus: Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su šeimininku, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui. Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. Jis tarė jiems: „Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir, kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!" Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus stovinčius be darbo ir sako jiems: „Ko čia stovite visą dieną be darbo?" Jie atsakė: „Kad niekas mūsų nepasamdė". Jis tarė jiems: „Eikite ir jūs į vynuogyną, ir, kas bus teisinga, jūs gausite". Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepė ūkvedžiui: „Pašauk darbininkus ir išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas nuo paskutiniųjų ir baigdamas pirmaisiais!" Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą kiekvienas gavo po denarą. Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. Paėmę jie murmėjo prieš šeimininką, sakydami: „Šitie paskutinieji tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą". Bet jis vienam iš jų atsakė: „Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. Argi aš neturiu teisės daryti ką noriu su tuo, kas mano? Ar todėl tavo akis pikta, kad aš geras?" (Mt 20, 1-15).
Pamatęs kitam žmogui daromą geradarystę, visą dieną dirbęs samdinys įvertino tai kaip neteisybę savo atžvilgiu. Tačiau to žmogaus niekas nenuskriaudė. Pažadėtą atlyginimą jam sumokėjo laiku. Niekas jo neapgavo ir nevėlavo sumokėti. Tiesiog kitam, kuris dirbo mažiau, irgi davė tiek, kiek jam. Šeimininkas buvo geras kitam, vėliau nusamdytam darbininkui. Ar jis negali taip elgtis? Žinoma, kad gali. Jis neprivalo atsiskaityti samdiniams, kaip elgiasi su savo turtu, bet žmonės, dirbę visą dieną, manė turį teisę nuspręsti už šeimininką, kaip jis turėtų pasielgti, tarsi jis privalėtų jiems sumokėti daugiau negu suderėjo. Užuot džiaugęsi turėję darbą ir gavę sutartą atlygį, jie nepatenkinti murmėjo, nes iškreiptai matė tikrovę. Jų akis buvo pikta ir jų širdyje buvo tamsu. Skaitant šį palyginimą ir pabandžius save įsivaizduoti nepatenkinto darbininko vietoje, lengva pamatyti savo širdies tamsą, įsitikinimą, jog kiti turi elgtis pagal mano supratimą.
Dabar pasižiūrėkime, kokiame kontekste Jėzaus žodžius apie sveiką ir piktą akį pateikė evangelistas Lukas: Minioms gausėjant, Jis pradėjo kalbėti: „Ši karta yra pikta karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai. Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks, nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau negu Saliamonas. Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šita karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslą, o čia daugiau negu Jona". „Niekas uždegto žiburio nededa į slėptuvę ar po indu, bet stato jį į žibintuvą, kad įeinantys matytų šviesą. Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus. O jeigu tavo akis pikta, visas tavo kūnas bus tamsus. Todėl žiūrėk, kad tavoji šviesa nebūtų tamsa! Taigi, jei visas tavo kūnas pilnas šviesos ir neturi jokios tamsios dalies, jis bus visas šviesus, lyg žiburio spindulių apšviestas". Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė Jį pietų. Įėjęs į vidų, Jis atsisėdo prie stalo. Tai matydamas, fariziejus stebėjosi, kad Jis nenusiplovė rankų prieš valgydamas. O Viešpats jam tarė: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nedorybės. Neišmanėliai! Argi išorės Kūrėjas nesukūrė ir vidaus? Verčiau duokite gailestingumo auką iš to, ką turite, tai viskas bus jums nesutepta. Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o apleidžiate teisingumą ir Dievo meilę. Tai turite daryti ir ano nepalikti! Vargas jums, fariziejai! Jūs mėgstate pirmuosius krėslus sinagogose ir sveikinimus aikštėse. Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja" (Lk 11, 29-44).
Viešpats kalba susirinkusioms minioms apie visą tuometinę Dievo tautos kartą. Tai pikta karta, kuri nemato šviečiančio žiburio. Jie yra šalia didžiausios išminties šaltinio, bet to nesupranta. Tie žmonės gyveno tuo laiku ir toje vietoje, kur vyko svarbiausi žmonijos istorijos įvykiai, ir su tais įvykiais visiškai prasilenkė. Jie buvo religingi, tačiau vangūs ir nesuvokė tos valandos reikšmės.Tai perspėjimas ir mums: galime būti religingi, bet nematyti tikėjimo esmės, kaip Jėzų pietų pasikvietęs fariziejus. Visą to žmogaus dėmesį užvaldė mintis, kad Jėzus prieš valgydamas nesilaikė ritualų ir nenusiplovė rankų. Fariziejai Luko pasakojime tampa piktos akies pavyzdžiu: jie susirūpinę apeigine savo išorės švara, bet jų vidus pilnas nešvaros. Gobšumas, nedorybė ir išdidumas juos apakina. Jie manosi vykdą Dievo įsakymus, o nemato tų įsakymų esmės. Galvodami, kad yra dievoti, fariziejai suteršia šalia esančius žmones kaip apleisti kapai (Senojo Testamento laikais žydai susiteršdavo liesdami numirėlį ar kapą).
Tas pats tinka ir mums. Jei mūsų akis bus pikta, suteršime šalia esančius.
Ką daryti, kad širdies akys gerai matytų? Vieną iš atsakymų Viešpats nurodė, kalbėdamas fariziejaus namuose: Duokite gailestingumo auką iš to, ką turite. Kalno pamokslo penktame ir šeštame skyriuose randame daugiau Jėzaus pamokymų šia tema. Paklusdami jiems, matysime vis geriau. Tai gyvenimas Dievo akivaizdoje, kai meldžiamės, pasninkaujame ir teisumo darbus darome slaptoje. Jei norime turėti sveikas širdies akis, venkime veidmainystės. Tai, ką darome Dievui, ir darykime Jam. Savo gailestingumo aukas aukokime ne todėl, kad būtume žmonių pagirti. Maldos ir pasninkai tegul netampa pasipuikavimo objektu. Atleiskime savo kaltininkams, melskimės už savo priešus, laiminkime tuos, kurie mus keikia, taikykimės su artimu, budėkime kalbėdami, nekęskime netyrumo nuodėmių, būkime gailestingi.
Melskimės, kad mūsų širdies akys būtų apšviestos.
P. Breigelis vyr. „Palyginimas apie akluosius“. Detalė.
