Biblijos bičiuliams

1935 metais J.L. Starkey's rado aštuoniolika molinių šukių, kurių paviršiuje užrašyta keletas karinių pranešimų, armijos karininko siųstų Lachiše buvusiam savo vadui. W.F. Albrightas nurodė [„Trumpa Judo karalystės istorija nuo Jošijo iki Aleksandro Didžiojo laikų" - „A Brief History of Judah from the Days of Josiah to Alexander the Great", Biblical Archaeologist, Vol. 9, No. 1, 1946 vasaris, p. 4], kad viename iš tų laiškų (Nr. 6) armijos karininkas skundžiasi, jog karaliaus pareigūnai (sarim) išplatino aplinkraščius, kurie „susilpnino rankas" žmonėms. Lachišo laišką rašęs karininkas pavartojo posakį „susilpnino rankas", norėdamas aprašyti perdėto karališkųjų pareigūnų optimizmo daromą poveikį, o pareigūnai, kurie minimi Jeremijo knygoje (38,4), panaudojo tą patį posakį apibūdindami realistinių Jeremijo pranašysčių dėl artėjančio Jeruzalės žlugimo poveikį. Rūmų pareigūnai kaltę dėl minėtų savo veiksmų bandė primesti Jeremijui. (Free, ABH, 222)

Gedalijo antspaudas

Johnas Elderis nurodo šalia šukių dar vieną radinį, kuris suteikia dar daugiau svorio biblinei Lachišo istorijai:

Gretimas Lachišo miestas-tvirtovė pateikia aiškų įrodymą, kad per trumpą laiką jis buvo dukart sudegintas. Tai sutampa su dviem Jeruzalės užėmimais. Lachiše buvo rastas molinio antspaudo įspaudas, kurio nugarėlėje tebesimato plaušai papiruso, prie kurio jis buvo prikabintas. Jame parašyta: „Gedalijo, kuris yra vyriausias namuose, nuosavybė". Šį įžymų žmogų mes sutinkame 2 Kar 25,22, kur sakoma: „Babilono karalius Nebukadnecaras paskyrė Šafano sūnų Gedaliją valdyti žmones, kuriuos buvo palikęs Judo krašte". (Elder, PID, 108-109)

Lachišo radinių reikšmė ir apibendrinimas

Haupertas apibendrina: „Sunku perdėti tikrąją Lachišo laiškų vertę. Iki tol [iki Negyvosios jūros ritinių suradimo] joks archeologinis radinys nebuvo turėjęs tokių tiesioginių sąsajų su Senuoju Testamentu. Laiškų rašytojai (čia jų buvo daugiau nei vienas) tikrai sumaniai rašė klasikine hebrajų kalba, ir dabar mes turime tarytum naują Senojo Testamento laikų literatūros skyrių: Jeremijo knygos priedą". (Haupert, LFFJ, 32)

Archeologija neįrodo ir neįrodinėja Biblijos. Ji neišsklaido visų abejonės šešėlių dėl istorinių tremties Babilonijoje aspektų. Tačiau ji padeda norintiems išlaikyti tradicinį požiūrį ir bent jau sulygina jų sąlygas su skeptikais. Neprivalu tikėti teorijomis, panašiomis į Torrey'o.

Free'us taip užbaigia šio savo tyrimo eigą: „Apibendrinant reikia pasakyti, kad archeologiniai radiniai, pateikdami daugybę faktų, parodė, jog bibliniai įrašai yra patvirtinti ir teiktini kaip patikimi. Šis patvirtinimas neapsiriboja tik keliais bendrais pavyzdžiais". (Free, AHAS, 225)

PASTABA: Norėdami plačiau panagrinėti šią sritį, skaitykite Free'jų arba, dar geriau, Albrightą. Šiedu autoriai daug nuveikė minėtoje srityje, tai ir matėme šiame skyriuje:

Free, Joseph P. Archaeology and Bible History, ir straipsnių serija žurnale Bibliotheca Sacra 1956-1957 m.

Albright, William Foxwell. Archaeology of Palestine and the Bible, „King Jehoiachin in Exile", leidinyje Biblical Archaeologist; ir „The Bible After Twenty Years of Archaeology" leidinyje Religion in Life.

Senasis Testamentas patvirtinamas Naujajame

Dar viena sritis, kur galima rasti patvirtinimų Senajam Testamentui, yra Naujasis Testamentas. Naujajame Testamente yra daug paties Jėzaus, taip pat apaštalų ir įvairių kitų Biblijos veikėjų pastabų, patvirtinančių Senojo Testamento pasakojimų patikimumą.

Jėzaus liudijimas

Naujajame Testamente parašyta, kad Jėzus tikėjo, jog Torą parašė Mozė:

Morkaus 7,10; 10,3-5; 12,26

Luko 5,14; 16,29-31; 24,27.44

Jono 7,19.23

Ypač Jn 5,45-47 Jėzus nedviprasmiškai pabrėžia savo įsitikinimą, kad Mozė parašė Torą:

„Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!"

Eissfieldas konstatuoja: „Naujajame Testamente vartojamas vardas su aiškia nuoroda į visą Penkiaknygę - Mozės knygą - turi būti suprantamas kaip tvirtinantis tai, jog Mozė buvo Penkiaknygės sudarytojas". (Eissfeldt, OTAI, 158)

Biblijos rašytojų liudijimai

Naujojo Testamento rašytojai taip pat manė, kad Torą arba „Įstatymą" parašė Mozė:

Apaštalai tikėjo, kad „Mozė yra mums parašęs" (Mk 12,19).

Jonas buvo įsitikinęs, kad „Įstatymas duotas per Mozę" (Jn 1,17).

Kalbėdamas apie Penkiaknygės fragmentą, Paulius tvirtina, kad „Mozė rašo" (Rom 10,5).

Yra ir kitų panašių Rašto vietų:

Luko 2,22; 20,28

Jono 1,45; 8,5; 9,29

Apaštalų darbų 3,22; 6,14; 13,39; 15,1.21; 26,22; 28,23

1 Korintiečiams 9,9

2 Korintiečiams 3,15

Hebrajams 9,19

Apreiškimas 15,3

Geisleris ir Nixas pateikia naudingą Naujajame Testamente esančių nuorodų į Senojo Testamento įvykius sąrašą (žr. žemiau).

Ištyręs visus įrodymus, esu giliai įsitikinęs, kad laikydamas rankose Bibliją (abu - Senąjį ir Naująjį Testamentus) galiu tvirtai manyti turįs patikimą Dievo žodį.