Mes galime pasiekti daugiau, jei vertinsime santykius ir tiesą.
Skaitydami apaštalo Pauliaus raginimą, užrašytą Laiške efeziečiams, kalbėti tiesą su meile (Ef 4, 15), mes manome, kad mums reikia siekti daugiau meilės, o ne tiesos. Tačiau tai nebūtinai yra taisyklė. Kartais Dievas gali parodyti mums, kad neteisingai interpretuojame tiesą. Tačiau dabar pakalbėkime būtent apie tai, kad per daug dažnai mes neatsakingai žiūrime į santykius.
Santykių vertė
Siekdami sukurti atmosferą, kurioje asmeniniai, gilėjantys, statydinantys ir tikėjimą ugdantys santykiai būtų vertinami kaip mūsų atsidavimo Dievo meilei išraiška, turime žengti keletą praktinių žingsnelių. Gerai, kai atsiranda atsidavusių žmonių, kuriems tai rūpi, kurie meldžiasi ir mąsto apie tai, ką mato bažnyčioje, ir ieško, ką apie meile grįstus santykius sako Dievo žodis.
Svarbiausias žodis čia yra santykiai. Jūs galite parodyti kam nors meilę, net jei jūsų ir nesieja ypatingi santykiai. Pavyzdžiui, gerasis samarietis, apie kurį pasakojama Evangelijoje pagal Luką (Lk 10, 25-37), parodė meilę sužeistam žydui, nors jo visai nepažinojo. Jis pasirūpino, kad jam būtų suteikta pagalba ir sumokėjo už jo priežiūrą. Tai yra tikroji meilė, ir Jėzui tai patinka.
Bet aš kalbu ne apie tai. Kalbu apie santykius, apie tam tikrus santykius, kuriems, tikiu, Dievas kviečia mus bažnyčioje. Kalbu ne apie bendrą pašaukimą mylėti, bet apie raginimą mylėti ugdant santykius. Kai kurie žmonės alksta meile grįstų santykių. Kiti baiminasi artimesnių santykių ir nori išlaikyti atstumą. Tačiau bažnyčioje turėtume gerinti ir puoselėti atmosferą, kurioje santykiai būtų branginami. Mes, kaip bažnyčia, trokštame, kad būtų vertinami ir mūsų bendruomenėje plistų asmeniniai, vis gilėjantys, statydinantys ir tikėjimą ugdantys santykiai.
Asmeniniai santykiai
Asmeniniai reiškia ne tik funkciniai, darbiniai santykiai. Funkciniai santykiai jus gali sieti su gydytoju, advokatu, santechniku, darbdaviu, mokytoju, pastoriumi ar komandos nariu, nors su jais neturėsite asmeninių santykių. Asmeniniai santykiai sieja žmones, kai jie dalijasi vienas su kitu ne tik profesiniais reikalais. Pavyzdžiui, Denisas Smitas yra teisininkas. Keletą kartų mes turėjome su juo profesinių reikalų: jis padėjo mums nusipirkti namą, parašyti testamentą. Bet šimtus kartų man svarbiau yra tai, kad mane ir jo šeimą sieja asmeniniai santykiai, kurie tęsiasi jau 21 metus. Kai mes esame kartu, mes nesielgiame kaip kolegos. Mūsų asmeniniams santykiams svarbu tai, kas yra tie žmonės: mums svarbūs jų pomėgiai ir lūkesčiai, vertybės, skausmai ir džiaugsmai, įsitikinimai ir dorybės, mes norime pažinti jų dvasios gelmes.
Jėzus kūrė kelis asmeninių santykių „ratus", priklausomai nuo santykių artumo. Evangelijos pagal Luką 10 skyriaus 1 eilutėje skaitome, kad pradžioje Jėzus pasirinko ir išsiuntė septyniasdešimt mokinių. Tada Jis paskyrė dvylika, kad jie būtų kartu su Juo ir kad galėtų juos siųsti pamokslauti ir jie turėtų valdžią gydyti ligas bei išvarinėti demonus (Mk 3, 14). Skaitome ir apie Petrą, Jokūbą ir Joną, kuriuos Jis vedėsi ant Atsimainymo kalno, į namus, kur prikėlė mergaitę, į Getsemanės sodą. Su jais Jį siejo artimesni santykiai nei su kuo nors kitu. Tačiau arčiausiai Jėzaus buvo Jonas, kuris bent keturis kartus yra pavadintas mokiniu, kurį Jėzus mylėjo.
Matote, Jėzų su skirtingais žmonėmis siejo skirtingi santykiai: su vienais Jis bendravo artimiau, su kitais ne taip artimai ir giliai, bet jie dėl to neužsisklendė. Vargas mums, jei mes tapsime intravertais ir užsisklęsime. Labai artimai Jėzus bendravo tik su kai kuriais, bet Jis buvo atviras ir draugiškas visiems.
Augančios bažnyčios problema yra ta, kad nei pastorius, nei kas nors kitas negali turėti asmeninių ryšių su kiekvienu bažnyčią lankančiu žmogumi. Mūsų tikslas nėra, kad visi su visais puoselėtų asmeninius santykius, bet kad atmosfera būtų palanki tokiems santykiams, kad juos būtų lengva užmegzti, kad jie būtų puoselėjami ir ugdomi. Turime siekti, kad visi tikintieji bendrautų tarpusavyje, užmegzdami asmeninius santykius.
Gilėjantys santykiai
Antras žodis, apibūdinantis santykius, kurių siekiame, yra gilėjantys santykiai. Tai reiškia, kad mūsų netenkina tik paviršutiniškas bendravimas, kai žinome vos kelis dalykus apie žmogų ir „iškalbingai" paklausiame, kaip jam sekasi, tačiau niekada neįsigiliname į žmogaus situaciją, nenorime giliau jo pažinti. Negalime užmegzti artimų, gilių santykių su visais, tačiau Biblijoje užrašytas įsakymas nešioti vieniems kitų naštas (Gal 6, 2), atrodo, kalba apie kai ką gilesnio nei įprastas paklausimas praeinant: „Kaip sekasi?"
Turbūt pastebėjote, kad kalbėdamas apie santykius aš vartoju ne žodį „gilūs", bet „gilėjantys", nes santykiai visuomet vystosi, jie nėra statiški. Tačiau užmegzti santykius ir juos puoselėti reikia laiko, jie neatsiranda per naktį. Mūsų tikslas - sukurti atmosferą, kurioje būtų siekiama gilesnių santykių, o ne atmosferą, kurioje tvyro sekluma ir paviršutiniškumas.
Palaikantys santykiai
Dievas kviečia kurti žmogų palaikančius, statydinančius santykius, kuriuose ypač daug erdvės pasireikšti meilei. Mes kalbame apie meilės santykius. O mylėti reiškia būti pasiruošus palengvinti žmonių naštas, kai tik apie jas sužinai. Mylėti reiškia trokšti padėti nešti naštą, stiprinti ir paremti.
Taip, viso to mums reikia patiems. Tačiau jei mes užmegsime santykius su kitu žmogumi, tik siekdami, kad būtų atsakyti mūsų poreikiai, tokie santykiai greičiausiai žlugs. Jūs būsite gausiai palaiminti, jei patys būsite palaiminimu (Apd 20, 35). Santykiai klesti, kai varžomės tarpusavyje, kuris daugiau padės, o ne kuriam bus daugiau padėta.
Tikėjimą ugdantys santykiai
Kalbėdamas apie tikėjimą ugdančius santykius, noriu pasakyti, kad svarbiausia priežastis, kodėl Dievas sukūrė mus bendravimui, - kad padėtume vieni kitiems gyventi tikint ateities malone. Tai reiškia „būti patenkintiems viskuo, kas mums yra Dievas Jėzuje Kristuje". Tai turėtų būti visų krikščioniškų santykių tikslas - padėti vieni kitiems išlikti patenkintiems Dieve.
Ir dabar mūsų bažnyčioje yra žmonių, kurie išgyvena tikėjimo krizę. Ar jie išlaikys tikėjimą Dievu ir ateities malone? Manau, kad mano pamokslai yra priemonė padėti žmonėms likti patenkintiems viskuo, kas Dievas yra mums Jėzuje, tačiau to nepakanka. Dievas ragina mus bendrauti, puoselėti santykius ir sako: Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo. Verčiau raginkite vieni kitus kasdien, - kol dar sakoma "šiandien", - kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta (Hbr 3, 12-13).
Kitais žodžiais tariant, tikėjimo ištvermė yra susijusi su santykiais. Žiūrėkite, kad nebūtumėte netikinčios širdies <...>. Raginkite vieni kitus, kad kurio neužkietintų nuodėmės klasta. Bendraukime ir padėkime vienas kitam tikėti, stiprinkime tikėjimą ir ugdykime ištvermę.
Meile grįsti santykiai Dievo šlovei
Visi santykiai turėtų būti Dievo šlovei. Tarp mūsų bažnyčios tikslų minime ir santykius, kaip mūsų atsidavimo Dievo meilei išraišką. Kaip galima branginti ir išaukštinti Dievo meilę? Tikint ja ir padedant kitiems ja patikėti, būti dėkingiems ir patenkintiems ja, padėti kitiems jausti tą patį.
Dievas kviečia mus užmegzti ir vystyti asmeninius, gilėjančius, statydinančius ir tikėjimą ugdančius santykius. Jis nori, kad su žmonėmis (ne su visais žmonėmis apskritai, nes tai neįmanoma, bet su kai kuriais) mus sietų tokie ryšiai, kad galėtume pažinti jų širdies gelmes, padėtume jiems nešti sunkias naštas, stiprintume vieni kitų tikėjimą, rodydami Dievo meilę Kristuje. Te Dievas padeda mums to trokšti, to siekti, dėl to melstis ir visa širdimi tai puoselėti.
Iš http://www.desiringgod.org/
vertė Raimonda Jašinauskienė
