Klaudijus, 17 m.
Pradžios knygos pirmame skyriuje aprašytas pasaulio sukūrimas. Viskas, kas yra šiame pasaulyje, yra sukurta Dievo Kūrėjo. Toje pačioje knygoje, antro skyriaus pirmoje eilutėje, autorius sako: „Taip buvo sutvertas dangus, žemė ir visi jų pulkai“ (Pr 2, 1). Hebrajų kalboje veiksmažodis „sutvertas“ (vayehulu) reiškia ne tik veiksmo pabaigą, bet taip pat ir tikslo pasiekimą bei objekto užbaigimą, o „visi jų pulkai“ pažodžiui yra „jų armija“. Tarp daugybės kūrinijos elementų egzistuoja harmoninga vienybė. Žodis „armija“ kyla dėl asociacijos su griežta armijos tvarka. Tokia griežta tvarka egzistuoja ir kūrinijoje, ir jai paklūsta visi Dievo kūriniai. Laiško hebrajams autorius tai užtvirtina: „Jis (t. y. Dievas) viską palaiko savo jėgos žodžiu „(Hbr 1, 3). Visatoje veikia tam tikri dėsniai arba, pagal Bibliją, „Dievas viską palaiko“.
Apie Dievą kaip Kūrėją kalba daugelis Biblijos autorių. Nors jie gyveno skirtingose epochose, tačiau sutartinai pripažįsta Kūrėją. Jobas, Senojo Testamento veikėjas, sako: „Dievo Dvasia mane sukūrė, Visagalis įkvėpė man gyvybę“ (Job 33, 4). Ypatingai daug apie Kūrėją kalbama Psalmių knygoje (pvz.: Ps 96, 5. 10; 136, 4-9). Ypač rekomenduoju perskaityti ir apmąstyti 104 psalmę. Jobo knygoje nuo 40 skyriaus 6 eilutės iki 42 skyriaus 6 eilutės gali skaityti apie Viešpaties ir jo tarno Jobo pokalbį, kuriame Dievas atkreipia Jobo dėmesį į Jo sukurtus dalykus pasaulyje.
Pranašas Amosas sako: „Štai Tas, kuris sukūrė kalnus bei sutvėrė vėją, kuris apreiškia žmogui savo mintis. Jis aušrą paverčia tamsa ir kalnų viršūnės yra po Jo kojomis. Viešpats, kareivijų Dievas, yra Jo vardas. Kiek toliau pranašas ragina: Ieškokite To, kuris padarė Sietyno bei Oriono žvaigždynus, kuris naktį paverčia rytu ir dieną - tamsia naktimi, kuris pašaukia jūros vandenį ir jį išlieja ant žemės lietumi. Viešpats yra Jo vardas“ (Am 4, 13; 5, 8).
Pastorius Darius Venslovas
