Kad ir kur mes būtume, visur susiduriame su kitais žmonėmis - namuose, darbe, bažnyčioje... Geri santykiai yra vienas iš dalykų, kurie daro mūsų gyvenimą džiaugsmingą. Tačiau tam, kad tai patirtume ir tuo džiaugtumės, mūsų bendravimas turi būti statomas ant tvirto pamato.
Aš supratau, kad tvirčiausias gerų santykių pamatas yra meilė. Jėzus sakė: Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus [jei rodysite meilę vienas kitam - išplėst. vert.] (Jn 13, 35). Kai išmokstame bendrauti su meile, nebesistengsime įrodyti savo teisumo, bet sieksime geriau suprasti vienas kitą ir kiekvienoje situacijoje atrasti geriausią bendravimo su vienu ar kitu žmogumi būdą.
Pamatas geriems santykiams
Buvo laikas, kai aš septynias dienas per savaitę, nuo pat ankstyvo ryto iki vėlumos jausdavausi taip, tarsi kovočiau su velniu. Prieš vienuolika metų vieną rytą aš supratau, kad svarbiausia mano kovų priežastis buvo tai, kad aš nemyliu.
Mano vyras Deivas ir aš buvome ką tik grįžę iš konferencijos. Nuvykome į greito maisto restoraną išgerti kavos ir peržiūrėti savo pašto. Abu buvome labai pavargę.
Kai būnu pavargusi, mėgstu atsipalaiduoti sėdėdama prieš saulę. Tačiau prie lango buvo likęs tik vienas stalelis. Deivas pasiūlė man nueiti užimti stalelį, o jis pats nuėjo kavos.
Pradėjusi eiti, pamačiau, kad prie to paties stalelio eina ir senas vyriškis. Aš pagreitinau žingsnį ir jį aplenkiau. Laimei, jis pažinojo moterį, sėdinčią prie gretimo stalelio, tad jis paklausė, ar gali prisėsti šalia. „Taip, gali čia prisėsti,- atsakė moteris ir paklausė: ,,Ji tave aplenkė?" Liūdniausia šios istorijos dalis buvo tai, kad tas vyras buvo luošas.
Tiesiog ten Dievas mane apkaltino: „Argi tu neapsukri? - paklausė Jis manęs. - Atgimusi iš naujo, krikštyta Šventąja Dvasia pamokslininkė, pamokslaujanti pateptus pamokslus apie meilę, lenktyniauja su luošu žmogumi dėl stalelio greito maisto restorane!"
Šis incidentas padėjo man suprasti, kad aš neturiu meilės. Tikra meilė teikia pirmenybę kitiems žmonėms, leidžia jiems eiti pirmiems. Meilė leis kitam kažką turėti, net jeigu tai būtų ir paskutinis daiktas. Meilė neieško savo naudos (1 Kor 13, 5).
Jei norime gyventi mylėdami, turime nukreipti savo mintis nuo savęs į kitus žmones ir jų poreikius. Mūsų automobiliai gali būti apklijuoti lipdukais su krikščioniškais užrašais, galime puoštis ženkleliais su Jėzaus atvaizdu ar turėti daugybę mokymo kasečių ir krikščioniškų knygų, bet jeigu žmonės, su kuriais bendraujame, neįžvelgs mūsų veiksmuose meilės, mūsų skelbimas, kad esame krikščionys, bus bevertis. Laiške kolosiečiams apaštalas Paulius rašo: Todėl, kaip Dievo išrinktieji, [kurie yra] šventieji ir [paties Dievo] numylėtiniai, apsivilkite [te jūsų elgesys būna paženklintas] nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite. O virš viso šito apsivilkite meile, kuri yra tobulumo raištis (Kol 3, 12-14).
Vienintelis būdas apsivilkti meile yra ją pasirinkti. Kaip mūsų drabužiai nuo pakabų neužšoka ant mūsų kūno, taip ir meilė neiššoks iš Biblijos tiesiai į mūsų charakterį. Kiekvieną dieną mes turime pasirinkti mylėti, turime pasirinkti apsivilkti meile. Tai padaryti turime mes. Tačiau Dievas yra Tas, kuris suteikia mums jėgų taip gyventi.
Pirmame laiške tesalonikiečiams sakoma, jog pats ramybės Dievas mus pašventina ir atskiria nuo bedieviškų dalykų, tokių kaip savanaudiškumas ir egocentriškumas (1 Tes 5, 23-24). Šventosios Dvasios jėga, gyvenančia mumyse, mes esame gabūs įgyvendinti Kristaus įsakymą mylėti vienas kitą.
Neįrodinėk savo tiesos
Vienas būdas išreikšti savo meilę kitiems yra būti taikdariu. Biblija moko su visais gyventi taikiai: Būkite tobuli, džiaukitės paguoda, būkite vienos minties [malonūs], gyvenkite taikiai, ir [tada] meilės bei ramybės Dievas [kuris yra visos meilės, geranoriškumo ir palankumo šaltinis] bus su jumis (2 Kor 13, 11).
Taikus žmogus nekovos įrodinėdamas savo tiesą. Prieš daug metų aš suvokiau, jog tokiu žmogumi būti nelengva. Aš visada norėjau, kad mano žodis būtų galutinis, kad aš visada būčiau teisi.
Deivas ir aš kovodavome dėl pačių kvailiausių dalykų, kokius tik galite įsivaizduoti. Kiekvieną sekmadienį mes eidavome į bažnyčią, skubėdavome namo, kovodavome dėl lovos ir žiūrėdami filmus ginčydavomės dėl aktorių. Vieną vakarą mums besiginčijant išgirdau Šventąją Dvasią, sakančią: „Joyce, nieko tokio, jeigu Deivas nugyvens visą savo gyvenimą ir ateis į dangų, galvodamas, kad tas žmogus iš filmo yra Henris Fonda. Tai iš tikrųjų nesvarbu".
O! Koks apreiškimas! Sunku patikėti, kad tiek daug metų tiek daug dėmesio aš skyriau tokiems nereikšmingiems dalykams. Tačiau dažniausiai daugiausia problemų mūsų gyvenime ir kyla būtent dėl nereikšmingų smulkmenų. Biblijoje rašoma: Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus [mūsų meilės sodus], nes mūsų vynuogynas žydi (Gg 2, 15). Nesureikšminkime mažų problemų.
Aš dėkinga Dievui už mūsų su Deivu tarpusavio santykius ir mūsų namuose vyraujančią ramybę. Žinoma, kartais iškyla konfliktų, tačiau, kai taip nutinka, stengiamės su meile viską išsiaiškinti ir toliau galime taikiai bei ramiai gyventi. Jei prašysime Viešpaties pagalbos, Jis suteiks malonės, mokys nekreipti dėmesio į smulkmenas ir leis išgyventi vis daugiau džiaugsmo.
Norėk suprasti kitus
Kai mes pradedame mylėti ir liaujamės kovoti dėl savo teisumo, galime būti jautresni kitų poreikiams. Aš mokiausi pastebėti kitų poreikius, ir tai atnešė didžiausią prasilaužimą mano gyvenime. Kaip ir dauguma žmonių, aš buvau linkusi duoti kitiems tai, ko pati norėčiau, užuot davusi tai, ko jiems reikėtų.
Prieš daugelį metų mano vyras pakvietė mane žaisti golfą. Tą dieną jam nesisekė. Po kelių nesėkmingų smūgių paplekšnojau jam per nugarą ir pasakiau: „Viskas bus gerai".
Deivas nesuprato tokio mano padrąsinimo. Jis paėmė mano ranką, papurtė ir pasakė: „Nedaryk taip. Man nepatinka, kai tu taip darai. Man viskas gerai". Toks jo atsakymas mane įžeidė. Išėjau iš golfo aikštyno ir nudrožiau keliu, galvodama: „Taip, tau nieko nereikia, misteri „Aš viską turiu". Tu negali priimti menkučio padrąsinimo, nes esi per daug išdidus, kad pripažintum savo nesėkmę". Šioje srityje mes su Deivu turėjome ko pasimokyti! Ir vienas iš tokių dalykų, kurių man teko išmokti, tai - nesijausti atmestai.
Taigi, užuot pykusi, aš stabtelėjau ir pasakiau Dievui: „Aš nesiruošiu vėl vaikščioti aplink šį kalną. Tikiu, kad Tu vadovauji mano gyvenimui, ir, jeigu Tu leidai tam įvykti, vadinasi, nori mane kažko išmokyti. Ko, Viešpatie?"
Dievas prabilo į mano dvasią: „Jeigu tau nesisektų žaisti, tu norėtum, kad Deivas patapšnotų tau per petį ir tave padrąsintų. Jeigu jis to nepadarytų, tu galvotum, kad jis yra šaltas ir tavęs nemyli. Tačiau problema yra tai, kad tu bandai duoti Deivui tai, ko reikia tau, o ne tai, ko reikia jam".
Šis paaiškinimas atvėrė mano akis. Dievas parodė, kad daug mūsų bendravimo problemų kyla dėl to, kad mes neskiriame laiko pažinti kitą žmogų, suprasti jo poreikių. Jeigu seksime Šventąja Dvasia, Ji apreikš mums kitų poreikius. Tuomet mes lengvai galėsime jiems padėti.
Jeigu mums nereikia kokio nors dalyko, tai nereiškia, kad to nereikia ir kitam. Patarlėse sakoma: Neatsakyk geradarystės tam, kuriam dera ją padaryti, kai tavo ranka tai pajėgia (Pat 3, 27). Jeigu mes stabtelėsime ir stengsimės suprasti kitus, užuot siekę, kad suprastų mus, sugebėsime jiems duoti tai, ko jiems labiausiai reikia.
Mokykis prisitaikyti
Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų [pažinti juos, kokie jie yra, branginti ir gerbti juos] (1 Tes 5, 12). Manau, kad šią instrukciją galima pritaikyti visose mūsų bendravimo sferose. Kuo daugiau laiko mes skirsime pažinti žmones, su kuriais bendraujame, tuo daugiau sugebėsime juos suprasti ir prie jų prisitaikyti.
Kai tik pradėjau gyventi su Viešpačiu, buvau labai užsispyrusi moteris. Man atrodė, kad visos problemos, su kuriomis aš susidurdavau, kilo dėl kitų žmonių kaltės. Ir jeigu tik jie prisitaikytų prie manęs, dauguma mano problemų tiesiog išnyktų. Į teisingą kelią mane atvedė eilutė iš Laiško romiečiams: Būkite vienminčiai tarpusavyje. Negalvokite apie didelius dalykus, bet sekite nuolankiaisiais. Nebūkite išmintingi savo akyse [darniai gyvenkite vieni su kitais; nebūkite išpuikę (nebūkite snobai, išdidūs, užsidarę), bet verčiau prisitaikykite prie kitų ir siekite būti nuolankūs. Nepervertinkite savęs ir nebūkite išmintingi savo akyse - angl. vert.] (Rom 12, 16). Kitais žodžiais tariant, mes turime būti pasiruošę prisitaikyti prie kitų, o ne laukti, kol jie prisitaikys prie mūsų.
Esminis dalykas yra tai, jog mes esame unikalūs, ir Dievas mus tokius sukūrė turėdamas tikslą. Aš suvokiau, kad neverta tuščiai švaistyti laiko ir energijos, bandant padaryti žmones tokius, kokie jie, mūsų manymu, turėtų būti. Mums reikia mokytis priimti juos ir palikti jiems laiko bei erdvės klysti. Jeigu mes neturime jėgų pakeisti savo trūkumų, tai tikrai negalėsime pakeisti ir kitų. Tik Dievas gali pakeisti žmones. Jo atnešti pasikeitimai yra ilgalaikiai ir kyla iš vidaus.
Aš drąsinu jus, užuot ieškojus kituose trūkumų, ieškoti geriausių jų savybių. Nuspręskite paklusti Dievui ir mylėti. Kai taip darysite, jūsų santykiai pagerės ir jūs džiaugsitės visais Dievo į jūsų gyvenimą atvestais žmonėmis.
Iš žrn. „SpiritLed Woman" (2001 m. rugpjūtis/rugsėjis)
vertė Greta Kukenienė
Nuotr. P. Gagilo
