Apie Tavo potvarkius nuolat (su pagarba) mąstysiu ir žiūrėsiu į Tavo kelius (gyvenimo kelius, kuriuose Tavo žodis sustatė kelio ženklus) (Ps 119, 15).
Dievo žodis moko mus, apie ką turime galvoti. Psalmistas sako, kad jis nuolat mąsto apie Dievo taisykles.
Tai reiškia, jog jis daug laiko praleidžia apmąstydamas Dievo kelius, Jo nuostatus ir mokymą. 1 psalmės 3-oje eilutėje skaitome, kad toks žmogus bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
Mąstyti apie Dievo žodį - labai naudinga. Kuo daugiau laiko žmogus skiria Žodžio apmąstymui, tuo daugiau Žodžio vaisių jis ragaus. Būkite dėmesingi, stebėkite, apie ką mąstote!
Įsidėmėkite, ką girdite: kokiu saiku seikėjate (kiek laiko ir pastangų skiriate išgirstos tiesos apmąstymui ir nagrinėjimui), tokiu ir jums bus atseikėta, ir jums, kurie girdite, bus dar pridėta (žinių ir palaiminimų) (Mk 4, 24). Kokia nuostabi Šventojo Rašto eilutė! Kuo daugiau mes mąstysime apie perskaitytą ar išgirstą Žodį, tuo daugiau turėsime jėgų ir sugebėjimų Jį išpildyti, tuo daugiau Dievo tiesų bus mums apreikšta.
Ypatingai atkreipkite dėmesį į šioje eilutėje atskleistą principą: kuo daugiau laiko skiriame ir pastangų įdedame, kad suprastume Dievo žodį, tuo daugiau žinių ir palaiminimų įgyjame. Čia kalbama apie mūsų jėgas ir pastangas. Dauguma žmonių nesigilina į Bibliją, nenori jos nagrinėti, bet po to dejuoja ir nesupranta, kodėl jie, kaip krikščionys, yra bejėgiai, nepatiria savo gyvenime pergalių.
Taip yra todėl, kad jie neskiria pakankamai jėgų Žodžiui nagrinėti. Jie vaikšto į bažnyčią ir klauso, kaip kiti pamokslauja Žodį, galbūt ir namuose klauso pamokslų įrašų ar retkarčiais paskaito Bibliją, tačiau jie nesiekia, kad Raštas taptų svarbiausia jų gyvenimo dalimi, ir jo neapmąsto.
Kūnas iš prigimties yra tingus, todėl daugeliui norisi viską gauti veltui, neįdedant pastangų, tačiau taip nebūna. Noriu pakartoti: iš Žodžio žmogus gaus lygiai tiek, kiek laiko ir dėmesio skirs Jam nagrinėti.
Apmąstykite Žodį
Palaimintas žmogus (laimingas ir klestintis, jam galima net pavydėti), kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai (nederina su jais savo planų ir užmačių), nestoja (nuolankiai) į nusidėjėlių kelią (nesijaučia tarp jų kaip namie - laisvai ir jaukiai), nesėdi su apjuokėjais (keikiančiais Dievą), bet mėgsta Viešpaties įstatymą (Jo taisykles, instrukcijas, mokymą) ir mąsto (bei tyrinėja) apie Jo įstatymą dieną ir naktį (t. y. nuolatos) (Ps 1, 1-2).
Žodyne galime rasti kelias žodžio apmąstyti reikšmes: „apgalvoti", „planuoti, regzti, pasinerti į tyrinėjimą". Apmąstyti reiškia „domėtis", „skirti dėmesį, stropiai nagrinėti", dažnai vartojamos ir „lavintis, nuolat galvoti, įsivaizduoti, apgalvoti iš anksto" reikšmės.
Patarlėse skaitome: Mano sūnau, atkreipk dėmesį į mano žodžius, palenk ausį mano pamokymams (Pat 4, 20). Jei susietume šią eilutę su žodžio „apmąstyti" reikšmėmis, ji skambėtų taip: mes turime skirti laiko Dievo žodžiui apmąstyti, dėdami tam visas pastangas, ir daryti tai nuolatos. Išvada paprasta: jei norime vykdyti tai, kas parašyta Šventajame Rašte, turime skirti laiko Žodžiui apmąstyti.
Pamenate priežodį: „Kartojimas - mokslų motina"? Visiems gerai suprantama, kad be praktikos, be sunkių treniruočių, neįmanoma tapti tikru vienos ar kitos srities profesionalu, - tad kodėl krikščionybė turėtų būti išimtis?
Apmąstymas veda į sėkmę
Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, kad ir ką darytum, klestės ir visur tau seksis (Joz 1, 8). Jei norite būti sėkmingi ir visose srityse džiaugtis klestėjimu, tuomet, remiantis Biblija, turite mąstyti apie Dievo žodį dieną ir naktį.
Kiek laiko skiriate Rašto apmąstymui? Jei kurioje nors jūsų gyvenimo srityje iškilo problemų, nuoširdus atsakymas į šį klausimą gali atskleisti priežastį.
Didelę savo gyvenimo dalį aš nekreipiau dėmesio į tai, apie ką galvoju. Įsileisdavau bet kurią į galvą šovusią mintį. Tuomet dar neturėjau apreiškimo, kad ir šėtonas gali man pakišti savo mintis. Mano galvoje dažnai sukosi arba velnio melas, arba visiškas šlamštas, t. y. tai, dėl ko gaišti savo brangų laiką tikrai buvo neverta. Šėtonas valdė mano gyvenimą, nes kontroliavo mintis.
Galvokite, apie ką mąstote
Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geiduliais, vykdydami kūno ir minčių troškimus (mūsų elgesys atskleisdavo sugedusią ir kūnišką prigimtį), ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti (Ef 2, 3). Paulius įspėja mus, kad nesileistume nuodėmingos prigimties kontroliuojami, nepasiduotume kūno impulsams ir neatnaujinto mąstymo įtakai.
Ir būdama krikščione, aš patekdavau į įvairias nemalonias situacijas, nes nemokėjau valdyti savo minčių. Aš nuolat galvodavau apie įvairius dalykus, mano protas įtemptai ir daug dirbo, tačiau tai neduodavo gerų rezultatų. Aš privalėjau pakeisti savo mąstymą!
Viešpats man atskleidė, kad protas yra mūšio laukas, ir atvėrė labai svarbią tiesą, pasukusią mano gyvenimą teisinga linkme, - „Galvok, apie ką tu mąstai!" Kai pradėjau taip elgtis, netrukus supratau, kodėl aš susiduriu su tokia daugybe problemų, - mano prote viešpatavo visiška betvarkė! Aš mąsčiau neteisingai, mano galvoje sukosi klaidingos mintys.
Ilgus metus aš lankiau bažnyčią, tačiau iš tikrųjų niekada nesusimąstydavau apie tai, ką ten girdžiu. Tai, kas buvo kalbama bažnyčioje, pro vieną ausį įeidavo, o pro kitą - išeidavo. Kiekvieną dieną skaitydavau Biblijos eilutes, tačiau niekada nesusimąstydavau apie tai, ką perskaičiau. Aš neskyriau Žodžiui reikalingo dėmesio, neapmąstydavau to, ką buvau girdėjusi, ir netyrinėjau Rašto. Todėl nepasisemdavau nei jėgų, nei pažinimo.
Apmąstykite Dievo darbus
Dieve, būdami Tavo šventykloje, prisiminėme Tavo malonę (Ps 48, 9).
Psalmės liudija, kad Dovydas dažnai galvodavo apie nuostabius Viešpaties darbus. Jis kalbėjo, kad mąsto apie Dievo vardą, apie Jo malonę ir panašius dalykus.
Praradęs viltį Dovydas rašė: Mano dvasia nusilpo (viltis mane apleido), sustingo širdis man krūtinėje. Aš prisimenu praėjusias dienas, mąstau apie Tavo darbus, svarstau apie Tavo rankų darbus (Ps 143, 4-5). Ši ištrauka liudija, kad, apimtas nevilties ir depresijos, Dovydas atsisakė sutelkti visą dėmesį į problemą, pasipriešino liūdesiui ir apsisprendė mąstyti apie Viešpaties darbus - prisiminti praėjusias geras dienas. Kitaip tariant, Dovydas galvojo apie tai, kas gera, ir tai padėjo jam įveikti depresiją.
Niekada nepamirškite: siekiant pergalės, jūsų protas vaidina didžiausią vaidmenį!
Aš žinau, kad savo gyvenimo pergales mes pasiekiame Šventosios Dvasios, veikiančios per Dievo žodį, dėka. Tačiau bendras rezultatas nemažai priklausys ir nuo to, ar trokšime, sieksime mąstyti taip, kaip mąsto Dievas, o tai yra apreikšta Jo žodyje. Jei atsisakome taip elgtis ir vystome bet kokias į galvą atėjusias mintis, nepatirsime pergalės.
Pakeisti atnaujinto proto dėka
Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio (gyvenančio pagal menkavertes, paviršutiniškas tradicijas), bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą (atnaujindami savo idealus ir požiūrį), kad galėtumėte ištirti (ir sau įrodyti), kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia (tai, kas, remiantis Dievo planais jūsų gyvenimui, yra gera, tinkama ir tobula) (Rom 12, 2). Šioje ištraukoje apaštalas Paulius sako: mes galime pamatyti išsipildant gerą ir tobulą Dievo valią savo gyvenime tik atnaujinę savo mąstymą. Atnaujinimo tikslas - mąstyti taip, kaip mąsto Dievas. Pats proto atnaujinimo procesas pakeis mus, paversdamas tokiais žmonėmis, kokiais mus nori matyti Dievas. Jėzaus mirties ir prisikėlimo dėka toks virsmas yra įmanomas, ir atnaujinant protą tai tampa realybe mūsų gyvenime.
Nenoriu jūsų suklaidinti, todėl turiu pasakyti, jog teisingas mąstymas neturi jokios įtakos mūsų išgelbėjimui. Išgelbėjimas remiasi vien tik Jėzaus krauju, Jo mirtimi ant kryžiaus ir prisikėlimu. Daug žmonių, nuoširdžiai priėmusių į savo širdį Jėzų, kaip savo Gelbėtoją, pateks į Dangų, tačiau kai kurie liks nepatyrę pergalių ir nepasidžiaugę gyvenimu, nes neatnaujino Dievo žodžiu savo proto.
Ilgus metus aš buvau viena iš taip gyvenančiųjų. Buvau atgimusi iš aukšto, svajojau amžinybę praleisti Danguje. Aš lankiau bažnyčią ir laikiausi krikščioniškų tradicijų, bet iš tiesų nepatirdavau pergalių. Priežastis slypėjo štai kur: aš galvojau ne apie tai, apie ką reikėjo galvoti!
Mąstykite apie šiuos dalykus
Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai (sutelkite savo dėmesį į tai), kas tikra, garbinga (verta pagarbos, padoru), teisinga (sąžininga), tyra, mylima, giriama, - apie visa, kas dora (gera, geranoriška, puiku) ir šlovinga (Fil 4, 8).
Biblija gana smulkiai nusako, kas turi užimti mūsų mintis. Esu įsitikinusi, kad nagrinėdami įvairias Rašto vietas, pamatysite, jog esame raginami galvoti apie tai, kas gera, tai, kas statydina, o ne apie tai, kas gniuždo.
Mūsų mintys tiesiogiai veikia požiūrį į žmones ir gyvenimą, daro įtaką ir mūsų nuotaikai. Kad ir ką sakytų mums Viešpats, žinokite, visa tai - mūsų labui. Jis žino, kas gali padaryti mus laimingus, o kas - nelaimingus. Kai žmogaus galvoje sukasi vien blogos mintys, jis yra nelaimingas, ir iš patirties žinau, kad nelaimingas žmogus ir kitus daro nelaimingus.
Labai pravartu reguliariai atlikti minčių „inventorizaciją", užduoti sau klausimą: „Apie ką aš mąstau?" Skirkite laiko ir įvertinkite savo mintis. Labai svarbu išmokti kontroliuoti savo mintis, nes velnias apgaudinėja žmones, slėpdamas nuo jų tikrąją jų problemų priežastį. Jis nori priversti mus patikėti, kad nelaimių priežasčių reikia ieškoti kažkur kitur, pavyzdžiui, bando įteigti, kad kaltos aplinkybės, kai tikrosios priežastys glūdi būtent mumyse - mūsų mintyse.
Ilgus metus aš tikėjau, kad esu nelaiminga dėl kitų žmonių kaltės. Dėl savo kentėjimų kaltinau vyrą ir vaikus: man atrodė, kad jeigu jie būtų kitokie, jeigu jie skirtų man daugiau dėmesio, daugiau padėtų man namuose, aš būčiau laiminga. Metų metus ieškojau ir rasdavau kokių nors išorinių priežasčių, pateisinančių mano būklę. Tačiau galų gale turėjau pripažinti tiesą: jeigu aš teisingai žiūrėsiu į gyvenimą, niekas neprivers manęs būti nelaiminga. Nelaiminga mane darė mano pačios mintys!
Pabaigai pakartosiu dar kartą: galvokite, apie ką mąstote. Tuomet rasite tikrąsias savo problemų priežastis ir atgausite laisvę.
Ištrauka iš kn. „Protas - mūšio laukas. Pergalingas mąstymas"
vertė Vilma Koncienė
